Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Baroko epochos instrumentinė muzika.
2013-02-10
Baroko epochos instrumentinė muzika. Trumpa istorija ir tipiškiausi žanrai.
Dziazas
2012-05-29
Tai skaidres reikalingos muzikos pamokai apie xx a. dziazo muzika.
Ankstyvojo Baroko muzika
2012-04-17
Sąvoka „barokas“ žymi meno ir muzikos stilių nuo XVI a. pabaigos iki Xviii a. vidurio. Pats žodis barroco kilęs iš portugalų kalbos ir reiškia netaisyklingą, nelygų perlą. XVIII a. viduryje šis žodis tapo pašaipiu, menkinamu nykstančio meno stiliaus pavadinimu, apie šį stilių buvo kalbama kaip apie nenatūralų, keistą, ekscentrišką, nesaikingą. Muzikos stiliui apibūdinti šis žodis, jau be vertinamosios reikšmės, buvo menotyrininkų pavyzdžiu pradėtas vartoti XIX ir XX amžių sandūroje.
Tikslesnės baroko epochos laikotarpių ribos galėtų būti tokios:
1. 1580-1630 m.- ankstyvasis barokas, naujų išraiškos priemonių bei formų atsiradimas;
2. 1630-1680 m.- vidurinis baroko laikotarpis, skirtingų regionų stilių formavimasis;
3. 1680-1740 m.- vėlyvasis barokas, epochos žanrų klestėjimo metas.
L. van Beethoveno Sonatos f-moll 1d. analize
2012-01-07
L. van Beethoveno Sonatos f-moll 1d. analize.Klasikinės sonatos formos vystimasis susijęs ir su kitais svarbiais muzikiniais to meto procesais:
harmoniniu, kuomet įsivyrauja tonacinė sistema ir funkcinė harmonija, trigarsis tampa esminiu harmoninės struktūros vienetu;
moduliaciniu, kuomet laipsniškas judėjimas iš vienos tonacijos į kitą bei grįžimas į pradinę tampa stambios formos plėtotės pagrindu;
teminiu, kuomet homofoninei muzikai įsivyravus, iškyla viršutinio balso reikšmė, o jame skambanti struktūriškai išbaigta tema tampa impulsu tolesnei plėtotei;
Žiemos švenčių ciklo dainos
2011-12-14
Šiame referate aprašytos žiemos švenčių ciklo dainos: Advento, Kalėdų, Užgavėnių dainos, aprašyti senovės papročiai ir tradicijos švenčių metu..
Lietuvių muzikos istorija
2011-12-05
Lietuviu muzikos istorija nuo XI a iki XX a. pab. Aprašomi kūrybos bruožai, biografijos, stiliai, pradedant J. Naujaliu ir baigiant šiuolaikiniais muzikos kūrėjais.
Džiazas
2011-12-04
Skaidrės apie džiazą. Turinys Džiazas
Džiazo savybės
Stilistinės ištakos
Tipiniai instrumentai
Žanrai
Tradicinis džiazas
Modernusis džiazas
Laisvasis džiazas
Dabartinis džiazas
Senųjų stilių atgimimas
Žymiausi atlikėjai
Šiuolaikinės muzikos rūšys
2010-12-19
Pagrindindiniai šio amžiaus labiausiai paplitę muzikos stiliai ir jų šakos, kas jiems būdinga ir pagrindinės savybės.
Impresionizmas
2010-10-19
Impresionizmo terminas (pranc.impression – „įspūdis”) atsirado 1874 m. ir apibūdino prancūzų tapybą atvirame ore (plenerą). Apie 1890 m. Prancūzijoje atsirado muzikos kryptis, kaip pasipriešinimas Richardo Wagne¬rio ir vokiečių romantizmui. Ji buvo pavadinta impresionizmu. Tačiau iš dailės perimtas termi¬nas muzikai tiko nevisiškai: muzikinis impresio¬nizmas buvo artimesnis literatūros simbolizmui, o ne dailės impresionizmui.
Simfoninis orkestras
2010-10-06
Muzika, 8KL.
Simfoninis orkestras ? instrumentine muzika atliekantis kolektyvas. Jame groja visais zinomiausiais muzikos instrumentais, todel simfoninis orkestras skamba labai spalvingai, juo galima isgauti ivairius dinaminius niusus, nuo piano pianissimo, iki forte fortissimo, atlikti sudetingiausius muzikos kurinius.
(APIMTIS 1PSL)
Pavasaris
2010-10-06
Labaii geras rasineliSkandalinga F. Kirkorovo spaudos konferencija Rostove įvyko birželio pradžioje. Daininkas viešai įžeidė vietos žurnalistę Iriną Arojan, tai jis padarė pavartodamas necenzūrinius žodžius. Be to F. Kirkorovo apsauginiai atėmė iš žurnalistės fotoaparatą. Per šią konferenciją trapi daininko psichika neatlaikė žurnalistės I. Arojan klausimo: ,, Jūs man nusibodote”, ,, Stokis ir dink iš čia”, ,,Viskas viso gero” , ,, Išmok pirma kalbėti Rusiškai”...s apie pavasario garsus.
Džiuzepė Fortuninas Frančeskas Verdis
2010-10-06
Verdis nuo pat vaikystes kyrėsi nuo kitu vaikų. Niekas netraukė jis labiau negu muzika ir ji bus jo didžioji aistra. Verdis buvo sunkaus charakterio ? užsisklendęs, nekalbus, niūrus, kartais grubus, niekada nemeilikaudavo, visada atsilygindavo tuo pačiu. (APIMTIS 5PSL)
Žemaičių dainos
2010-09-07
Žemaičių dainos dažniausiai daugiabalsės, skambios, melodingos, muzikalinksma. Būdingi atskirų garsų, skiemenų pratęsimai, atsikvėpimai viduryje žodžio, įvairūs melodiniai papuošimai. Paplitęs dainavimo būdas, kai pradeda vienas asmuo, po to įstoja kiti pritariamuoju balsu. Pusę posmelio dainuoja vyrai, kitą pusę – moterys.
XX a. muzikos stiliai
2010-05-11
Visi žinome, kas yra muzika iki tol, kol nemėginame išreikšti žodžiais. Pamėginę suprantame jog vieningos nuomonės nėra. Nes tai, kas vienam- muzika, kitam yra tik garsų kratinys. Muzika, tai menas, kuris perteikia formos grožį bei išreiškia mintis ar jausmus garsų junginiais. Tačiau čia apibrėžimas nepilnas, nes atskiro garso nelaiko muzika. Daugeliui žmonių tiek Vakaruose tiek Rytuose iš muzikos tikisi daugiau. Jiems neužtenka kontempliuoti, klausantis tik vieno garso, nors ir labai gražius jausmus jis žadintų.
1900 m. Varšuvoje M. K.Čiurlionis sukūrė pirmąją lietuvišką simfoninę poemą „Miške“. Poemoje užfiksuoti subjektyvūs gamtą sudvasinančio menininko panteisto pojūčiai, ypatinga emocinė būsena. Pirmą kartą poema atlikta 1912 m. Sankt Peterburge, minint pirmąsias kompozitoriaus mirties metines.
Šiuolaikinė muzikos istorija
2010-04-14
Serializmas. Totalinis serializmas. Aleatorika. Grafinė ir veiksmo muzika. Grafinė muzika. Veiksmo muzika. Minimalizmas. Minimalistinė muzika. Postmodernizmas.
Avangardizmas
2010-04-14
XX a. literatūros ir meno srovė, kuriai būdinga tradicinių, ypač realizmo, kūrybos principų neigimas, naujų, neįprastų meninės raiškos priemonių naudojimas. Plačiąja prasme avangardizmas. Sąmoningas priešiškumas meno akademizmui, kūrybos tradicijoms;
Maištingas senųjų vertybių perkainojimas; Naujų raiškos priemonių įvedinėjimas.
Juozas Naujalis
2010-03-21
Pirmąsias muzikos žinias gavo iš vietos vargonininko K. Stankevičiaus. 1884–1989 m. Varšuvos muzikos institute pas J. Slivinskį mokėsi vargonuoti, o pas Z. Noskovskį – kompozicijos. 1890 m. vargonininkavo ir vadovavo chorui Vabalninke, o 1891 m. kunigaikščio B. Oginskio buvo pakviestas į Rietavą.