Vienų specialistų nuomone, besaikis firmų augimas jas padaro nelanksčiomis, išauga biurokratinis valdymo aparatas, kartais pamirštant vartotojų interesus, t. y. kam sukurta firma,vartotojų poreikiai, interesai. Tarp neigiamų firmos stambinimo pasekmių minima ir nepagrįstai didelės jų vadovų pajamos ir dažnai žeminančiai mažas uždarbis eilinių vykdytojų. Tuo požiūriu, patrauklesnės atrodo nedidelės firmos, lanksčiai vykdydamos mokslinę-gamybinę ir rinkos politiką, sugebančios greitai atnaujinti išleidžiamą produkciją. Nedidelio kolektyvo narių tarpusavio supratimas ir draugiški santykiai šiose firmose sudaro puikią atmosferą kūrybiniam darbui. Kitų specialistų teigimu, šiandieninių pasaulio ekonomikos problemų neišsprendžia vien mažos, nors ir pačios įvairiausios ir gan skaitlingos firmos. Kartu su jomis kuriasi ir stambios firmos, į jas apjungiant ar įsigyjant daugiau mažų firmų, įsteigiant bendras įmones, konsorciumus ir pan. 2 Mažų įmonių vaidmens didėjimas Amerikiečių ekspertų nuomone, veiksniai, atvedę stambias firmas į dominuojančią padėtį, veikia pastaruoju metu nepakankamai: * Pirma – šiuo metu, net ir nedidelės kompanijos gali palyginti lengvai gauti reikiamus finansinius resursus; * Antra – specializuotos firmos gali gauti visą joms reikiamą informaciją; * Trečia – be galo sunku išsilaikyti prekių rinkų įvairovėje, kur funkcionuoja daugiašakė kompanija; * Ketvirta – lanksčių gamybinių sistemų panaudojimas, panaikina stambios gamybos privalumus didelėse daugiašakėse kompanijose; * Penkta – daugelis funkcijų, atliekamų didelės kompanijos rėmuose, -transportavimas, produkcijos realizavimas – dabar gali būti atliekamos specializuotomis kompanijomis (tame tarpe ir mažų firmų jėgomis). Išvardinti veiksniai kai kurių šakų mažose įmonėse leidžia pasiekti aukštą darbo našumą, kokybę, mažesnių kaštų. Visą tai rodo mažų įmonių vaidmens didėjimą įvairių šalių ekonomikoje. 3 Mažų įmonių inovacinis pobūdis Smulkus verslas pagal savo prigimtį yra labiau inovacinis nei stambios kompanijos, kadangi pačių mažų įmonių kūrimas dažniausiai siejamas su galimybe komerciškai panaudoti tam tikrą naujovę. Taip amerikiečių kompanijos, kuriose darbuotojų mažiau kaip 1000 žmonių, sukuriama daugiau kaip 17 stambių techninių naujovių, negu firmose, kur dirba daugiau kaip 10000 žmonių. Pastaruoju metu apie 40-46% visų pagrindinių naujovių buvo sukurta mažose firmose. Be to inovacijos mažose firmose siejamos su mažesne rizika, nes galimos nesėkmės nesugriauna visos likusios kompanijos komercinę reputaciją. Mažų firmų privalumas tai, kad jos sugaišta žymiai mažiau laiko kol naujai sukurtas gaminys iškeliauja į rinką. Jei smulkiom įmonėm reikia 2,3 metų, tai stambiom 3,1metų. Beveik lygiaverčiai išradimai, naujovės mažoms firmoms kainuoja daug pigiau: pvz., vieno jų sukūrimas mažai firmai atsieina vidutiniškai 87 tūkst. dolerių, o stambiai – 2 mln. dolerių. 4 Mažų ir stambių įmonių bendradarbiavimas Inovacinis mažų įmonių pobūdis sudaro ekonomines sąlygas, kuriose stambiom kompanijom žymiai naudingiau “arba pirkti” kitų kompanijų paruoštą naują gaminį ir jo gamybos technologiją, o ne patiems tai kurti, arba tą mažą firmą projektuotoją (kuri sukūrė tą naujovę) “praryti”. Todėl daugelis stambių korporacijų, vystydamos savo augimo strategijas, vadovaujasi “laukimo strategija”. Jos esmė tame, kad pradiniame kompanijos vystymosi etape kompanija seka šakos vystymąsi. Tai jai leidžia surinkti informaciją apie reikalavimus technologijai ir darbuotojams, nustatyti šakos vystymosi perspektyvą jos augimo ir pelningumo aspektais, įvertinti savo galimybes. Tendencijų stebėjimą vykdo korporacijų planavimo tarnybos ar tam specialiai sudarytos tarnybos. Kai šaka “sunoksta’, išaiškėja jos perspektyvos, “sėkmės veiksniai”, tada tikslinga įvertinti savo priimtinus veiksmus ir jų pobūdį joje: išplėsti savo veiklą, darbus ar įsigyti licenzijas, sukurti bendrą įmonę su firma – novatore ar visiškai pilnai ją įsigyti. Pvz., “General Electric” vadovybei vienas iš pagrindinių strateginių tikslų 1981-1988m. buvo įsigyti mažas novatoriškas firmas. Koncernas supirko 118 mažų įmonių, tam išleisdamas apie 1 milijoną dolerių. Šių firmų pagalba “General Electric” grindžia elektroninės-skaičiavimo technikos, telekomunikacijos priemonių bei medicinos aparatūros gamybą. Pagal kai kuriuos vertinimus, išlaukimo strategija stambiom kompanijom leidžia efektyviai panaudoti savo pranašumus naujos šakos “subrendimo” laikotarpiu, kai tuo tarpu starto metu, tai būtų labiau kaip trūkumas. Tokiu būdu, sėkmingam ekonomikos vystymuisi reikalingos ir mažos ir stambios firmos, vykdančios savo specifinius vaidmenis. Tačiau ekonominio augimo centru, pradedant XIX a. paskutiniu ketvirčiu ir iki šių dienų pirmaujančiose pasaulio šalyse buvo ir yra kapitalui ir mokslui imlios šakos, tame tarpe ir elektronika. 5 Kai kurios mažų įmonių sėkmingos veiklos sritys Dabartinėmis sąlygomis smulkus inovacinis verslas, kaip taisyklė savarankiškai funkcionuoja dviem kryptim: * Pirma - moksliniai-tiriamieji darbai ir jų konstruktorinių-bandomųjų darbų į gamybą įdiegimas; * Antra – vienetinė serijinė mokslui imlios produkcijos gamyba. Mažos įmonės specializavimas, kuriant ir įdiegiant naujadarus gamyboje reikalauja aukštos kvalifikacijos ir intelekto darbuotojų. Tokiom įmonėm būdingas aukštas rizikos laipsnis, nes jos diegia naujadarus. Būtent šį etapą stambios firmos perduoda mažoms įmonėms, panaudodamos jų aukštas inovacines galimybes ir paversdamos jas mokslą generuojančiomis gamybos sferomis. Smulkios įmonės įgyja galimybę savarankiškai funkcionuoti dėl to, kad ir laikinai, bet yra naujos technologijos monopolėtas. Mažai įmonei norint pradėti gaminti masiškai pagal naują technologiją gaminius, produkciją tam būtina turėti žymiai didesnį kapitalą. Tada mažos įmonės priverstos parduoti savo specifinį produktą – naujadarą stambioms įmonėms, arba iš šalies pritraukti įvairius kapitalo šaltinius. Dažnai šiame etape, stambios firmos praryja mažas firmas. Mažos įmonės savarankiškai funkcionuoja ir mokslui imlios produkcijos vienetinės, serijinės gamybos etape, o būtent: gaminant siaurą specializuotą ir nestandartinę produkciją. Panašiom įmonėm būdinga tai, kad jos išleidžia dažniausiai vieną ar kelis labai specializuotus gaminius, kuriuos pagal atitinkamą technologiją gali pagaminti daugelis mažų įmonių. 6 Smulkus verslas JAV Amerikiečių firmų dydis vertinamas pagal darbuotojų skaičių: * labai smulkios firmos iki 20 darbuotojų (tame tarpe maži ofisai – mažiau 5 žmonių ir namų ofisai – 1 žmogus); * mažos – 20-99 darbuotojų; * vidutinės – 100-499 darbuotojų; * stambios – 500 ir daugiau darbuotojų. Įvairių dydžių firmų skaičius ir jų lyginamoji dalis JAV parodyta 1 lentelėje. 1 lentelė Įvairių dydžių firmų skaičius JAV ir jų lyginamoji dalis Firmos dydisFirmų skaičiusVienetaisProcentaisStambios1’0000,01Vidutinės134’0000,53Mažos (smulkios)2’000’0007,96Maži ofisai3’000’00011,94Namų ofisai 20’000’00079,56Viso25’135’000100,00 Kaip matyti iš lentelės duomenų, vidutiniškai tik 0,54 visų įmonių sudaro stambios ir vidutinės firmos. Tai vidutiniai dydžiai pagal įvairias šakas. Mažmeninėje prekyboje ir smukiam versle dominuoja firmos iki 100 žmonių, apdirbimo pramonėje iki 500 žmonių. JAV patirtis rodo, kad mažos firmos lengviau prisitaiko prie rinkos sąlygų pasikeitimo. Vienų smulkių firmų uždarymas kompensuojamas operatyvių naujų įkūrimu. JAV patirtis rodo, kad smulkus verslas padidina stambios gamybos lankstumą ir prisitaikomumą pasikeitus rinkos sąlygoms, atsiradus naujiems reikalavimams, kuriuos iššaukia mokslinė techninė pažanga. Jis padeda vystyti specializaciją, stambias korporacijas atpalaiduoja nuo smulkios serijinės produkcijos gamybos, užsiima naujovių paieškomis, kūrimu ir įvairinimu, drąsiau rizikuoja, greičiau sureaguoja į besikečiančius rinkos poreikius, geriau tenkina išsibarsčiusį, diferencijuotą poreikį asmeninio vartojimo produktams. Smulkus verslas labiau prisitaikęs unikalių gaminių gamybai, greičiau ir pigiau techniškai atsinaujina, reikalauja mažiau kapitalinių įdėjimų, kurie greičiau atsiperka.

Ekonomika  Konspektai   (4,17 kB)