Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Rasti 867 rezultatai
Filosofas Algis Mickūnas teigai
2011-04-15
Filosofas Algis Mickūnas teigia: „Senovės lietuviai apskritai buvo kitokie – linksmi, laimingi, bet ir mąslūs, gilūs, filosofiški… Iš liaudies dainų matyti, kokie mes esame.“ Paaiškinkite, kaip suprantate šią mintį, ir argumentuokite savo požiūrį.
Pagindinės istorijos datos
2011-04-14
Pagindinės istorijos datos.
Senoves lietuviu religija
2011-02-03
Baltų gentys savo kultūrą ir religiją ilgus šimtmečius kūrė bendrai. Tik nuo I tūkst. pr. Kr. baltų gentys palaipsniui išsiskyrė į lietuvius, latvius, prūsus ir kt.
IV-III a. pr. Kr. išsiskyrė vakariniai baltai (prūsai, jotvingiai, galindai).
VI-VIII a. po Kr. – rytiniai baltai (lietuviai, latviai, kuršiai, sėliai, žiemgaliai).
J. Duglošas kildino lietuvius iš romenų, todėl pagal jį lietuvių dievai lyginami su romenu dievais. Lietuvių mitologiją nagrinėjo J. Britkūnas, M. Daukša, S. Stanevičius, L. A. Jucevičius, D. Poška, S. Daukantas, M. Pretorijus(XIX) J. Lelevelis, J. Jaroševičius.
Lietuviai turėjo religija artimą indu, graikų, romėnų, mitologijai.
Senovės Kinija
2010-12-12
„Pekino žmonės“ Kinijos teritorijoje gyvenę maždaug prieš 400 000 metų. Civilizacijos užuomazgų randama apie 8000 pr. m. e. Iki 5000 pr. m. e. vystosi žemdirbystė, ji derinama su medžiokle, žvejyba. Neolito žmonės augino kiaules, šunis, užsiiminėjo keramika. Apie 5000 pr. m. e. gyvavo keletas neolitinių kultūrų.
Maždaug šešioliktame amžiuje lietuvių literatūroje atsirado antikinės mitologijos įvaizdžiai, buvo pradėti minėti graikų poetai, cituojamos jų mintys. Graikų mitų neužmiršta ir dabartiniai poetai. E. Mieželaitis keletą kūrinių skiria antikinei mitologijai. Eilėraštis „Nikė“ puikiai apibūdina pergalės deivės egzistenciją ir galybę.
Ant trijų senovės kalnų
2010-10-06
Čia rasite plačią informaciją apie senovės Graikiją,Romą, Egiptą. "Ant trijų senovės kalvų” praplės žinias apie neatmenamus laikus.Mes išrinkome informaciją kuri šiek tiek supažindins su senovės pasauliu.Taigi pirmyn skaityti!
Sirijos civilizacija
2010-06-03
Sirijos Civilizacija:
Sirija buvo viena is pirminiu civilizacijų.
Jordano upes slenyje rastas seniausias miestas.Šiame regione apie X tūkstantmeti.pr.kr.buvo įkurtas Jerichonas.Tame pačiame tūkstantmetyje pr.kr. jau bivo pradeti statyti apskriti i palapines panšus namai.,o VII tūkstantmetyje pr.kr. pradeti statyti keturkampiai namai.Jerichno žmones gerbe mirusiuosius,ju palaikus koncervuodavo.
Po keliu dešimtmečiu kasinejimų bivo rastos Eblos miesto liekanos(sienu likuciai,vandentiekio dalys,švemtyklų griuvesiai)[Sirijos šiaures vakaru lygumoje]
Apie XXIIIa.pr.kr.viduri
buvo rasta daugiau kaip penkiolika tūkstančiu moliniu dantiraščio lentelių archyva.Iš amžiu
glūdumos išliko nauja kultūra, nauja kalba,šiek tiek panaši į senoves žydu ir finikiečiu.
Iš Eblos archyvo sprendžiama kad jau IIItūktantmetyje pr.kt. miestas bivo megapolis.
Mieste gyveno ~ 30tūkst.gyventojų.Jis intensyviai prekiavo su egiptu.tai rodo skulptūros,architektūros paminklai.Miestas varžesi su Akado valdovais kol 2000m.pr.kr.neišnyko nuo žemes paviršiaus.Taip pat yra zimona Ugaritas-tambus prekybos centras ir nepriklausoma valstybe.
Finikija:
Kai žlugo Ugaritas iškilo kita nauja tauta_Finikiečiai.
Finikijos istorijos pradžia laikomi 1200m.pr.kr.Gamtos salygos nuleme pagrindinius finikiečiu užsiemimus,jų kasdienį gyvenimą.Jie veise vynuogiu,alyvmedžiu,figu ir datuliu plantacijas.
Jie daug prekiavo,keitesi produkcija su kitomis salimis.Finikiečiu koloniju miestai atsirado tada kai jie eme plaukioti ieškodami nauju uostu.
Žymiausia Finikijos kolonija-kartagina.Finikiečiai itvirtino abecelini rašta Sirijos civilizacijos pabaigoje.
Žinomos trys seniausios abeceles:
1. Datuijama 1300-1000m.pr.kr. Rasta Buble,ja sidare 80ženklu.
2. Analogiska abecele aptikta sugriautame Ugarite apie 1400m.pr.kr.
3. 22 raidžiu abecele taip pat rasta Bible,ji datuojama Itūkstantmecio pr.kr.pradzioje.
Drauge su finikiečiu pirkliais kelevo ir ju abecele.Ji skverbesi i kitas kulturas.Finikiečiu abeceles pagrindu atsirado senoves arameju rastas, veliau išsurituliojo ir kitos rašto sistemos: indų,persų,arabų ir žydu.Vakaruose ja pereme graikai.Turejo itaka ir slavų krilicai,ir net lotyniskajai rašto sistemai.
Senoves Žydai:
Ju tauta buvio nedidele bet labai reikšminga.Ji isikūre pirma is triju pasaulio kutūros istorijoje zinomu monoteistines religijos sistemu-judaizma, senoves žydų religija..(vien sios religijos atsiradimas buvo pradoksas)
Monoteizmo ideja pereme ir ispletojo senoves žydu pusiau klajoklines gentys.
Senoves žydi ir ju religijos formavimosi istorijos pagrindisnis šaltinis – Biblija.-tiksliau Senasis Testamentas.
Žydai buvo klajokliu gentis,kilusi is semitu tautos,jie pagrinde buvo piemenys..
Ju religija Senasis Testamentas vadino Baalu ir Aštarčiu garbinimu.Buvo tikima kad derlingumo jegos Baalas(vyriskoji) ir Aštarte(moteriskoji)-veike gamtoje.Pasak religijos zeme yra dieviskuju jegu santykiu laukas.
Legentunis žydi protevis Abraomas apgyvendino tauta Mesopotamijos siares vakaru dalyje, o jo anukas Jokubas(tapes Izraeliu, ir daves pvadinima visai tautai) isitvirtino Palestinoje.
Apie 1600m.pr.kr prasidejo nauja žydu migracija.Biblijoje teigema kad žydai iskeliavo I egipta kur jau buvo isikures ir faraono inistru tapes vienas is jokubo sunu Juozapas.
Bet zydu padetis blogejo, faraonas bijodamas zydu liepe iszudyti visus vyriskos lyties naujagimius, bet vienas issigelbejo tai buvo Moze kuris tapo zydu tautos vadu ir mesiju.Moze dievo palepimu turejas nuvesti žydis I pazadetaja zeme ten rado jau apsygyvenusius filistiniecius su jais kariavo bet karo pabaigos jis nesulauke.(jis paigesi apie 1250m.pr.kr)
Moze yra laikomas žydi religijos Tevu.Jis nustate kaip garbinti dieva kokiu kam auku reiek, jis parenge istatymus surasydamas juos pagal Dievo nurodymus.
Zydai pazatetoje zemeje noredami islikti turejo daug kariauti todel turejo tapti vieningi ir laikytis Mozes istatymu ir tikybos.Žydai turejo karine sajunga vadovaujama Teiseju.
Jie ir isrinko naujiu karaliumi Sauliu.
Bet nei Sauliui,nei Dovydui,nei Saliamonui nepavyko sukurti tvirtesniu valstybes pagrindu.
Biblijoje yra aptasoma tik geri valdovu darbai kaip:
Dovydas ikure sostine Jeruzale. Ja paverte tikybos ir valstybinio gyvenimo centru.pastate sventyklas, ir žydi sventenybe –Sandoros skrynia.
Saliamonas- pagyvino santykius su kaimynasi, nukreipe per Kanaana didziuosiu prekybos kelius.Kiekvienas zydu valdovas vede tauta sekmes keliu.
Bet zydu valdovai netorijo morales normu.Saliamono valdymo metu dalis zydu nepatenkinti juo atsiskyre, ir ikure Samarijos arba Izraelio valstybe.(siaureje) o Saliamono ipediniams liko pietine dalis Judeja.Abi valstybes kariavo tarpusavyje.Veliau Samarija sunaikino Sargonas.O Judeja atiteko Babilonui.
Kai žydu valstybe silpo jo dvasia stiprejo.Jie issigelbejima siejo su Dievo vardu.Žydai atgavo nepriklausomybe tik persu valdovo Kiro deka, bet veliau juos vel paverge Makabeju(palestina)
o juos Naujojo Romos imperija uzeme.
Senovės Graikija
2010-06-03
Senovės Graikija
Metai
1. 3000 - 1450 m. pr. Kr. - Kretos (Mino) civilizacija (arba kultūra)
2. III a. pr. Kr. - įsiveržus dorėnams žlugo Egėjo civilizacija
3. 1100 m. - IX a. pr. Kr. - Homero (tamsiųjų amžių) laikotarpis
4. VIII - VI a. pr. Kr. - Archajinis laikotarpis
5. 776 m. pr. Kr. - Pirmosios olimpinės žaidynės, graikų era
6. VI a. pr. Kr. - sukurtas graikų teatras
7. 594 m. pr. Kr. - Solono reformos
8. 560 - 528 m. pr. Kr. - Peisitrato reformos
9. 508 - 507 m. pr. Kr. - Kleistenio reformos
10. V a. pr. Kr. (500 m. pr. Kr.) - prasidėjo Graikų Persų karai
11. 490 m. pr. Kr. - Maratono mūšis
12. 480 m. pr. Kr. - Termopilių mūšis, pralaimėjo Spartiečiai
13. 479 m. pr. Kr. - mūšiai prie Platėjos ir Mikalės kyšulio
14. 478 m. pr. Kr. - Delo sąjunga
15. 462 m. pr. Kr. - Periklio reformos
16. 443 - 429 m. pr. Kr. - Periklio sąjunga
17. 431 m. pr. Kr. - Peloponeso karo pradžia
18. 404 m. pr. Kr. - Peloponeso karo pabaiga
19. 338 m. pr. Kr. - Heranijos mūšis, po kurio Pilypas II suvienijo Graikiją, graikų sutriuškinimas prie Charonijos
20. 337 m. pr. Kr. - Kongrese Pilypo II iniciatyva sudaryta visos Graikijos sąjunga - Korinto lyga, vadovaujama Makedonijos karaliaus.
21. 334 m. pr. Kr. - Aleksandras Makedonietis pradeda žygį prieš Persiją; Persijos nukariavimas
22. 334 m. pr. Kr. - Graniko mūšis
23. 333 m. pr. Kr. - Iso mūšis
24. 331 m. pr. Kr. - Gaugamelų mūšis
25. 323 m. pr. Kr. - Aleksandro Makedoniečio mirtis Babilone
26. 281 m. pr. Kr. - Aleksandro Makedoniečio imperija suskilo į 3 dideles karalystes: Makedoniją, Egiptą ir Siriją. Jų valdymą pasidalino diadochai
27. 146 m. pr. Kr. - Roma nukariauja Graikiją
28. 394 m. - imperatorius Teodosijus uždraudžia olimpines žaidynes
29. 1896 m. - Atėnuose atkuriamos Olimpinės Žaidynės, tai padare Pjeras de Kubertenas
Sąvokos
• Agora - turgaus aikštė Senovės Graikijoje.
• Akademija - vieta, kur buvo siekiama aukštojo mokslinio išsilavinimo
• Akropolis - aukštutinis miestas, ant kalno pastatyta tvirtovė, apjuosta sienomis.
• Amfora - keramikinė vaza su dviem ąselėm.
• Antropomorfizmas - dievybės sužmoginimas.
• Apela - susirinkimas Spartoje. Dalyvaudavo vyrai, sulaukę 30 metų.
• Archontas - pareigūnas, renkamas iš Eupadritų , Atėnams vadovauti.
• Aristokratas - turtingas, kilmingas asmuo.
• Atlantida - sala arba žemynas 360m. pr. Kr. kurią kažkur paminėjo Platonas.
• Bazilėjas - Spartos Karalius.
• Barbaras - svetimšalis, kuris gyveno už Graikijos ribų.
• Chitonas - Senovės Graikų vyrų ir moterų drabužis (berankis iki keliu, lininis arba vilnonis).
• Demagogas - žmogus, savo iškalba bei veikla daręs didelę įtaką liaudžiai ir valstybei.
• Demokratija - valdymo forma.
• Demosas - primityvi teritorinė bendruomenė, liaudis.
• Diadochai - Aleksandro Makedoniečio karuomėnės vadai, kurie po jo mirties pasidalino jo imperiją.
• Dionisijos - dievui Dionisui skirta šventė Atėnuose.
• Eforai - Spartiečiai prižiurėtojai, kontroluojantys bazilėjus.
• Eklezija - tautos susirinkimas Atėnuose.
• Falanga - sunkiai ginklota pėstininkų kolona.
• Filosofija - iš Graikų kalbos reiškia “Išminties meilė”.
• Freska - tapyba ant sienų ir lubų.
• Gerusija - auksčiausia politinė institucija Spartoje, seniūnų taryba.a
• Helenai - graikai.
Senovės Graikija
2010-06-03
Senovės Graikija
Metai
1. 3000 - 1450 m. pr. Kr. - Kretos (Mino) civilizacija (arba kultūra)
2. III a. pr. Kr. - įsiveržus dorėnams žlugo Egėjo civilizacija
3. 1100 m. - IX a. pr. Kr. - Homero (tamsiųjų amžių) laikotarpis
4. VIII - VI a. pr. Kr. - Archajinis laikotarpis
5. 776 m. pr. Kr. - Pirmosios olimpinės žaidynės, graikų era
6. VI a. pr. Kr. - sukurtas graikų teatras
7. 594 m. pr. Kr. - Solono reformos
8. 560 - 528 m. pr. Kr. - Peisitrato reformos
9. 508 - 507 m. pr. Kr. - Kleistenio reformos
10. V a. pr. Kr. (500 m. pr. Kr.) - prasidėjo Graikų Persų karai
11. 490 m. pr. Kr. - Maratono mūšis
12. 480 m. pr. Kr. - Termopilių mūšis, pralaimėjo Spartiečiai
13. 479 m. pr. Kr. - mūšiai prie Platėjos ir Mikalės kyšulio
14. 478 m. pr. Kr. - Delo sąjunga
15. 462 m. pr. Kr. - Periklio reformos
16. 443 - 429 m. pr. Kr. - Periklio sąjunga
17. 431 m. pr. Kr. - Peloponeso karo pradžia
18. 404 m. pr. Kr. - Peloponeso karo pabaiga
19. 338 m. pr. Kr. - Heranijos mūšis, po kurio Pilypas II suvienijo Graikiją, graikų sutriuškinimas prie Charonijos
20. 337 m. pr. Kr. - Kongrese Pilypo II iniciatyva sudaryta visos Graikijos sąjunga - Korinto lyga, vadovaujama Makedonijos karaliaus.
21. 334 m. pr. Kr. - Aleksandras Makedonietis pradeda žygį prieš Persiją; Persijos nukariavimas
22. 334 m. pr. Kr. - Graniko mūšis
23. 333 m. pr. Kr. - Iso mūšis
24. 331 m. pr. Kr. - Gaugamelų mūšis
25. 323 m. pr. Kr. - Aleksandro Makedoniečio mirtis Babilone
26. 281 m. pr. Kr. - Aleksandro Makedoniečio imperija suskilo į 3 dideles karalystes: Makedoniją, Egiptą ir Siriją. Jų valdymą pasidalino diadochai
27. 146 m. pr. Kr. - Roma nukariauja Graikiją
28. 394 m. - imperatorius Teodosijus uždraudžia olimpines žaidynes
29. 1896 m. - Atėnuose atkuriamos Olimpinės Žaidynės, tai padare Pjeras de Kubertenas
Sąvokos
• Agora - turgaus aikštė Senovės Graikijoje.
• Akademija - vieta, kur buvo siekiama aukštojo mokslinio išsilavinimo
• Akropolis - aukštutinis miestas, ant kalno pastatyta tvirtovė, apjuosta sienomis.
• Amfora - keramikinė vaza su dviem ąselėm.
• Antropomorfizmas - dievybės sužmoginimas.
• Apela - susirinkimas Spartoje. Dalyvaudavo vyrai, sulaukę 30 metų.
• Archontas - pareigūnas, renkamas iš Eupadritų , Atėnams vadovauti.
• Aristokratas - turtingas, kilmingas asmuo.
• Atlantida - sala arba žemynas 360m. pr. Kr. kurią kažkur paminėjo Platonas.
• Bazilėjas - Spartos Karalius.
• Barbaras - svetimšalis, kuris gyveno už Graikijos ribų.
• Chitonas - Senovės Graikų vyrų ir moterų drabužis (berankis iki keliu, lininis arba vilnonis).
• Demagogas - žmogus, savo iškalba bei veikla daręs didelę įtaką liaudžiai ir valstybei.
• Demokratija - valdymo forma.
• Demosas - primityvi teritorinė bendruomenė, liaudis.
• Diadochai - Aleksandro Makedoniečio karuomėnės vadai, kurie po jo mirties pasidalino jo imperiją.
• Dionisijos - dievui Dionisui skirta šventė Atėnuose.
• Eforai - Spartiečiai prižiurėtojai, kontroluojantys bazilėjus.
• Eklezija - tautos susirinkimas Atėnuose.
• Falanga - sunkiai ginklota pėstininkų kolona.
• Filosofija - iš Graikų kalbos reiškia “Išminties meilė”.
• Freska - tapyba ant sienų ir lubų.
• Gerusija - auksčiausia politinė institucija Spartoje, seniūnų taryba.a
• Helenai - graikai.
Lietuvių tradicinės šventės
2010-05-17
Žmonės mėgsta šventes.Ir ne tik dėl to, kad paprastai jose nereikia dirbti jokių darbų ir galima geriau pavalgyti, bet svarbiausia todėl, kad jos suteikia įvairumo. Čia pridera geresnis arba šventadieniškas apsirengimas, ėjimas į bažnyčią, daugiau mažiau iškilmingos ten atliekamos apeigos, susitikimas su žmonėmis.Be grynai šeimyniškų apeigų, kaip kūčiavimas ir atsigavėjimas Velykų rytą, čia pridera ir bendruomeniškos pramogos, kaip Užgavėnių persirengėlių vaikštynės ir Joninių ugnių deginimas. Švenčių proga vyksta svečiavimasis, suėjimai ir pasilinksminimai, visokios gegužinės, vakaruškos ir pasišokimai. Apie visas šventes žmonės daug kalba, joms iš anksto ruošiasi, jų laukia. Tai malonios prošvaistės monotoniškame kaimo gyvenime.
Senovės graikų teatras
2010-04-12
Senovės Graikija sukaupė milžiniškus kultūros turtus, VllI a. pr. m. e., Graikijoje pasirodo Homeras, kiti kūrėjai, suklesti teatras, architektūra, keramika. Graikų drama atsirado VI a. pr.m.e. iš dievo Dioniso švenčių apeigų. Jų choro dalyviai giedodavo giesmes apsirengę ožių kailiais. lš to kilo tragedijos pavadinimas (tragedija - ožių daina). lš Dioniso švenčių kllo ir komedija. Dramos buvo vaidinamos tik per šventes. Vaidindavo po atviru dangumi, orchestrofe (kalno papėdės aikštelėje). Šlaite būdavo įrengti akmeniniai suolai žiūrovams. Antikos teatre vaidino tik vyrai. Jie būdavo su kaukėmis, kurios dengė visą galvą.
Analizės
2010-03-09
Žmogaus dvasinis grožis J.Biliūno kūryboje. V.Krėvė „Perkūnas, Vaiva ir Straublys”. J.Aputis „Horizonte bėga šernai”. J.Baltrušaitis „Būties psalmė”. Žmogus novelėje „Polaidis”. A.Škėma „Žilvinėėli”. Lietuvių partizanų dainos. Liaudies menininko paveikslas P.Cvirkos romane „Meisteris ir sūnūs”. Lietuva išeivijos poezijoje. K.Binkis „Atžalynas”. J.Grušas „Herkus Mantas”. J.Aputis „Erčia kur gaivus vanduo”. Moteris Žemaitės apsakyme „Marti”. V.Krėvė „Skerdžius”. Lietuvių liaudies pasakos, jų analizė. Gamta ir žmogus K.Donelaičio „Metuose”. Miškas ir lietuvis A.Baranausko „Anykščių šilelyje”. Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę!. Skujom, šakelėm ir šiškom nuklotą. Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje. A.Vienuolis „Paskenduolė”. V.Krėvė „Skirgaila”. B.Sruoga „Dievų miškas” – žmogus prievartos pasaulyje. V.Mykolaitis – Putinas „Altorių šešėly”. I.Simonaitytės romano „Vilius karalius” problematika ir veikėjų charakteriai. B.Radzevičius „Priešaušrio vieškeliai”. R.Granausko „Gyvenimas po klevu”. J.Grušas „Meilė, džiazas ir velnias”. Maironis „Seniai aš laukiu išsiilgęs…”. M.Martinaitis „Kukutis važiuoja pilnu troleibusu”. M.Martinaitis „Ašara”. S.Geda.Iš ciklo „6 Meilės ir nevities eilėraščiai”. V.Šekspyras. Sonetas (12). S.Geda „Strazdas“. Dalies „Šungalviai” analizė. S.Geda „Strazdas”. Dalies „Tardymas” analizė. A.Mačėnas „Pavasario vėjas”. Meilės tema žemininkų kūryboje. M.Martinaitis „Ruduo inscenizuoja tuštumą…” interpretacija. S.Nėris “Krinta žvaigždės”. Analizė. „Žemė maitintoja” – socialinis romanas. Algirdas Pocius „Žilasis brolis”. Interpretacij.
Vaistingieji augalai sveikatai ir grožiui
2009-08-31
Gamta - neišsenkamas natūralių vaistų šaltinis. Jau gilioje senovėje mūsų protėviai atkreipė dėmesį į daugelio augalų maistines ir vaistines savybes. Ir šiandien niekas neabejoja, kad sergant įvairiomis ligomis, vartoti vaistinius augalus yra naudinga. Vis dažniau ne tik ligoniai, bet ir gydytojai pirmenybę teikia vaistiniams augalams. Jie kaip vaistai pranašesni už daugelį sintetinių preparatų, nes dauguma jų nenuodingi, retai sukelia šalutinių nepageidaujamų reiškinių, ir daugelis iš jų turi biologiškai aktyvių gamtinių medžiagų kompleksą.
Žmogus V. Krėvės kūryboje
2009-08-31
V. Krėvė lietuvių literatūrą, realistinę kūrybą praturtino psichologiniais, intelektualiniais paveikslais. Jam rūpėjo žmogaus būties filosofinės problemos: kas yra laimė ir tiesa, koks gyvenimo tikslas ir kas svarbiausia žmogaus gyvenime? V. Krėvė šias problemas sprendė kurdamas konkrečius žmonių paveikslus, kuriais išreikšdavo savo idealus, atskleisdavo savybes tokio žmogaus, kokį jis norėjo matyti gyvenime.
Pasaulio istorinių įvykių datos
2009-08-31
Pasaulio istorių datų rinkinys nuo 40 000 m. pr. Kr. iki 2001 metų.
Neptūnas
2009-08-04
Saulės sistemos išorinė planeta, aštunta pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 5.4 km/s vidutiniu greičiu. Plika akimi nematomas, nes ir opozicijoje jo spindesys siekia tik 7.6 ryškio. Per teleskopus opozicijos metu Neptūno skritulys matomas 2.5 kampu. Neptūno atmosfera susideda iš vandenilio, helio, metano, amoniako. Paviršių pastoviai dengia debesys.
Egipto civilizacija
2009-07-16
Pradžią Egipto civilizacijai, galima sakyti, davė Nilo upė-ilgiausia pasaulio upė. Ji išteka iš kalnų ežerų Centrinėje Afrikoje. Kiekvienų metų liepos - spalio mėn. Nilas patvindavo, o vandeniui nuslūgus likdavo derlingo dumblo sluoksnis. Nilo vaga amžiams bėgant išliko nepakitusi, o jo slėnis iš visų pusių supo dykumos, todėl į jį retai įsiverždavo užpuolikai. IV tūkst. pr. Kr. Ten jau egzistavo seniausia žinoma žemdirbių civilizacija. Prie pirmųjų miestų ėmus šlietis aplinkinėms gyvenvietėms, atsirado primityvių valstybinių junginių, vadinamųjų nuomų. Šį procesą skatino irigacijos sistema. IV tūkst. pr. Kr.II pusėje prie Nilo susidarė du dideli valstybiniai junginiai – Aukštutinis Egiptas (į pietus nuo Nilo deltos) ir Žemutinis Egiptas (Nilo deltoje). Maždaug 3100 m. pr. Kr. Aukštutinio Egipto karalius Menas užkariavo Žemutinį Egiptą ir suvienijo šalį. Civilizacijos subrendimas.
S. Daukantas
2009-07-09
Nėra Lietuvoje žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie S. Daukantą. Apie šį žmogų yra parašyta daugybė knygų, jo atvaizdas puikuojasi ant šimto litų banknoto kupiūros. Simonas Daukantas gyveno audringu, lietuvių nacionalinei istorijai svarbių įvykių laikotarpiu. Lenkijos - Lietuvos valstybės padalijimas 1795 m., Napaleono žygis į Rusiją 1812 m., Vilniaus universiteto suklestėjimas XIX a. pradžioje ir filomatų byla 1823 m., 1831 metų sukilimas ir Vilniaus universiteto uždarymas, 1863 metų sukilimas…Šie įvykiai reikalauja nepaliaujamo istorikų, kultūros, literatūros specialistų dėmesio.
Lygtys
2009-07-09
Iš lygčių istorijos. Klaidingos prielaidos metodas. Maždaug prieš 4000 metų babiloniečiai ir egiptiečiai sprendė įvairius žemės matavimo, statybos ir karo mokslo uždavinius, sudarydami lygtis. Pirmojo ir antrojo laipsnio lygtis mokėjo spręsti ir senovės kinų bei indų mokslininkai. Uždavinių, sprendžiamų sudarant lygtis, pasitaiko daugelyje labai senų tekstų. Pavyzdžiui, Maskvos papiruse – iš augalo pagamintame ritinėlyje, - rašytame apie 1850 metų prieš mūsų erą, ir Ahmeso papiruse yra uždavinių, kurių nežinomieji žymimi ypatingu simboliu, vadinamu "chau" arba "acha". Jie reiškia "kiekį" , "krūvelę".
Masažas
2009-07-09
Masažas yra labai seniai išbandyta priemonė, kuri gerina sveikata, atstato darbingumą, fizines ir psichines žmogaus jėgas. Tai plačiai taikoma profilaktinė priemonė sveikatai stiprinti. Pastaraisiais dešimtmečiais masažas vis plačiau taikomas kompleksiškai gydant ligas. Jis skiriamas po judamojo aparato traumų ir ligų, gydant įvairiausias nervų ligas, išėminę širdies ligą ir kt.
Metrologija Lietuvos istoriografijoje
2009-07-09
"Istorinė metrologija, pagalbinė istorijos disciplina, tirianti matavimo (masės, ilgio, ploto, tūrio) ir piniginių vienetų sistemų raidą. Aiškina istorinių ir regioninių matavimo vienetų kilmę, vertę su metrinės matų sistemos vienetais."1 Įvairios tautos turėjo savo matų sistemas.
Filosofija
2009-07-09
“Kas protu negali aprėpti trijų tūkstančių metų, gyvena tik šia diena” J. V. Getė. Viena, ko reikia, norint tapti geru filosofu, yra sugebėjimas stebėtis. Visi žmonės turi skirtingus pomėgius. Vieni renka pašto ženklus, kiti domisi sportu, o dar kiti užsiima rankdarbiais. Tačiau, jei aš domiuosi arkliais, tai negaliu reikalauti, kad visi domėtųsi tuo pačiu. Tačiau, ar yra kas nors, kas įdomu visiems? Kas rūpėtų visiems žmonėms - nesvarbu, kas jie tokie arba kur gyvena? Kas svarbiausia gyvenime?
Sirija ir Finikija
2009-07-09
Sirijos ir Finikijos (vieno Sirijos pakraščio) geografinė padėtis yra trijų žemynų sąvartoje: kontinentine dalimi glaudžiai susijusi su priešakine Azija, rytinės sritys siekia Sirijos - Mesopotamijos stepę, šiaurinė dalis - Mažąją Aziją, o pietinė dalis drauge su Palestina ribojasi su Arabijos pasauliu. Geografiniu atžvilgiu Sirija buvo suskaldyta, atskiros jos dalys, pavyzdžiui, Finikijos pakraštys arba Oronto upės slėnis, kur iš vakarų ir iš rytų saugo Libano ir Antilibano kalnagūbriai, buvo izoliuotos, nebuvo didelių upių, kurios galėjo prisidėti prie istorinio ir kultūrinio visos šalies susivienijimo. Iš tikrųjų, Sirija ir Finikija beveik per visą savo istoriją buvo susiskaldžiusios į eilę nuolatos tarp savęs besivaidijančių mažų valstybių.
1-oji diena. Išvykstame iš Vilniaus autobusų stoties ir keliaujame į Marcikonius. Po kelių valandų jau būname svečių namuose, kur mus sutiks malonus vietinių žmonių personalas. Įsikuriame savo kambariuose.Pradedame kelionę dviračiais nuo Dzūkijos Nacionalinio parko centro – Marcinkonių.
Politinės teorijos
2009-07-09
Politinės minties ištakos ir pradžia. Senųjų tautų politinė mintis kyla iš mitologijos.Senovės mituose vyrauja valdžios ir tvarkos, dieviškos kilmės samprata.1Senovės Egiptas.Senosios karalystės dinastijos laikais parašytas Herakliopolio karaliaus pamokymai savo sūnui.Pamokymuose daug kalbama kaip suburti šalininkus,siūloma negailestingai kovoti su priešininkais,nesigailėti neturtingųjų,pavojingiausi valdžiai yra iškalbingieji,valdant negalima veikti vien jėga,reikia laikytis teisingumo,ypač vengti bausti neteisingai.Ptachtepo pamokymai. Parašytas V dinastijos laikais.
Lietuvos šventės
2009-07-09
Nutirpus sniegui ir pradėjus dygti žolei, balandžio pabaigoje žemdirbiai švęsdavo pavasario atėjimo šventę, kurios metu garbindavo deivę Žemyną - Žiedkelę. Šią šventę 325m. Katalikų bažnyčia susiejo su Velykomis. Jos esti ne vienu laiku, nes Nicos bažnytinis susirinkimas VIIIa. nusprendė Velykas švęsti praėjus 14d. nuo pavasario pradžios, t.y. pirmą sekmadienį po vasarinio mėnulio pilnaties. Kadangi mėnulio pilnatis kiekvienais metais būna skirtingu laiku, tai ir Velykos kasmet švenčiamos vis kitą dieną.
Šiame darbe norėčiau aptarti ir palyginti, šių dviejų skirtingų epochų literatūros atstovus: N. Makiaveli ( Renesanso atstovas) ir Žaną žaką Ruso ( švietimo epocha). Pagrindinis šio darbo tikslas iškirti N. Makiavelio ir Ž. Ž. Ruso kūrybos panašumus ir skirtumus.
Oratorinių kalbų antikoje literatūriškumas
2009-07-09
Oratorinių kalbų Antikoje literatūriškumas – tai darbas apie garsiausių antikos oratorių (graikų - Demosteno, Lisijaus, Isokrato bei romėnų – Cicerono ir Kvintiliano) retorinę veiklą, indėlį į oratorinio meno vystymąsi bei individualias kūrybos ypatybes, literatūrinių priemonių naudojimą ir jų vertinimą. Darbe remiamasi daugiausia kritiniais darbais, tačiau cituojami ir originalūs šių autorių veikalai bei jų pamąstymai apie retoriką ir oratorinių kalbų keliamus reikalavimus.
Valstybės sąvoka
2009-06-15
"Valstybės" termino istorija. Valstybės egzistavimo būdai. Valstybė kaip organizuota viešoji valdžia. Valstybė kaip daugiamatė hierarchija. Valstybė kaip teritorinė organizacija. Valstybė kaip suvereni organizacija. Valstybė kaip prievartos organizacija. Dalis valdo visumą. Visuomenės konfliktų rūšys. Visuomeniniai valstybės pagrindai. Individo, gyvenimas bei jo prasmė labai priklauso nuo santvarkos tos valstybės, kurios pilietis jis yra, nuo valdžios struktūrų bei valdymo priklauso ir mūsų visų reikalai. Esame įvairių grupių nariai, o šių grupių veiklumą lemia tiek valstybė, tiek jų tarpusavio santykiai. Politika – teisėta veiklos forma tada, kai kyla iš poreikio siekti tikslų, vertingų visiems. Politika – valstybės valdymo menas – turi savus dėsnius bei principus.
Lietuvių autorių kūrinių analizės
2009-04-09
Žmogaus dvasinis grožis J.Biliūno kūryboje. V.Krėvė “Perkūnas, Vaiva ir Straublys”. Ko šiandien nebėra?. J. Aputis “Horizonte bėga šernai”. J. Baltrušaitis “Būties psalmė”. Žmogus novelėje “Polaidis”. Lietuvių partizanų dainos. A. Škėma “Žilvinėėli”. Liaudies menininko paveikslas P.Cvirkos romane “Meisteris ir sūnūs”. Lietuva išeivijos poezijoje. K. Binkis “Atžalynas”. J. Grušas “Herkus Mantas”. J. Aputis “Erčia kur gaivus vanduo”. Moteris Žemaitės apsakyme “Marti”. V.Krėvė “Skerdžius” Pagrindinio veikėjo charakteristika. Lietuvių liaudies pasakos, jų analizė. Gamta ir žmogus K. Donelaičio “Metuose”. Miškas ir lietuvis A.Baranausko “Anykščių šilelyje”. Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje. A. Vienuolis “Paskenduolė”. Kūrinio analizė. V. Krėvė “Skirgaila”. Kūrinio analizė. B. Sruoga “Dievų miškas” – žmogus prievartos pasaulyje. V.Mykolaitis – Putinas “Altorių šešėly”. Kūrinio analizė. I. Simonaitytės romano “Vilius karalius” problematika ir
veikėjų charakteriai. B. Radzevičius “Priešaušrio vieškeliai”. Kūrinio analizė. R. Granausko “Gyvenimas po klevu”. Kūrinio analizė. J. Grušas “Meilė, džiazas ir velnias”. Kūrinio analizė. MAIRONIS “Seniai aš laukiu išsiilgęs…”. M. Martinaitis “Ašara”. M. Martinaitis “Kukutis važiuoja pilnu troleibusu”. S. Geda.Iš ciklo “6 Meilės ir nevities eilėraščiai”. V. Šekspyras. Sonetas (12). S. Geda “Strazdas “. Dalies “Šungalviai” analizė. S. Geda ” Strazdas”. Dalies” Tardymas” analizė. A. Mačėnas “Pavasario vėjas”. Kūrinio analizė. Meilės tema žemininkų kūryboje. M. Martinaitis “Ruduo inscenizuoja tuštumą…” interpretacija. S. Nėris “Krinta žvaigždės”. Analizė. “Žemė maitintoja” – socialinis romanas. Algirdas Pocius “Žilasis brolis”. Interpretacija.