Nesudėtingas ir suprantamas darbas apie riebalus

Chemija  Projektai   (7 psl., 17,78 kB)

Bet kuri liga pasireiškia simptomais.Tai gali būti skausmas, niežėjimas, sunkumo, spaudimo pojūtis ir daug visokių kitokių.Pradžioje reikia apibūdinti pačiam sau savo simptomą (pavyzdžiui, galvos skausmas).Paskui reikia įsivaizduoti vietą, kurioje tas skausmas yra, skausmo dydį, (galima – formą) ir skausmo judėjimo kryptį.Toliau – pats paprasčiausias veiksmas, kuris, tačiau, daug kam būna pats sunkiausias.Reikia leisti skausmui eiti (judėti) ta kryptim, kur jis nori (kur jam reikia).Kuo ilgiau žmogus leidžia tam procesui vykti, tuo greičiau skausmas praeina.

Medicina  Referatai   (12 psl., 29,69 kB)

Vegetarizmas (angl. Vegetarian, lot. vegetarius - augalinis) - mitybos būdas, kai nevalgoma mėsos. Skiriamas griežtas vegetarizmas (valgomi vien augaliniai produktai) ir pusiau griežtas (valgomi ir kai kurie gyvūniniai produktai, pvz., pienas ir jo gaminiai). Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijos religijoje. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, kuri sąlygoja asmenybės harmoniją. Vegetaras laikomas esąs fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus ir mylintis žmones, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis. Susilaikymą nuo mėsos propaguoja visos didžiosios religijos. 19 a. pradžioje Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi romėnų filosofo Plutarcho idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio gyvūnams. Rašytojas L. Tolstojus žmogų, žudantį gyvūnus maistui, laikė netenkančiu dvasinių vertybių - meilės, užuojautos artimiesiems; mėsa daranti žmogų piktą ir žiaurų.

Maistas, sveikata, higiena  Referatai   (19,19 kB)

Visų gyvųjų organizmų, pradedant bakterijomis ir baigiant žmogumi, baltymai yra makromolekulės, sudarytos iš L-α-aminorūgščių, kurios tarpusavyje sujungtos peptidiniais ryšiais. Jie sudaro apie 50% sausos ląstelių masės. Kiekvienoje ląstelėje gali būti keletas tūkstančių baltymų, kurie atlieka skirtingas funkcijas. Baltymai yra linijiniai polimerai, sudaryti iš L-α-aminorūgščių. Tačiau dėl sąveikos tarp atskirų polipeptidinės grandinės sričių ir atskirų polipeptidinių grandinių, baltymų molekulės struktūra yra daug sudėtingesnė negu kitų polimerų. Norint geriau suvokti baltymų struktūrą, ji skirstoma į keletą struktūros lygių – pirminę, antrinę, tretinę ir ketvirtinę. Šių struktūrų visuma ir nulemia realią baltymo molekulės struktūrą. Kiekvienas struktūros lygis skiriasi ryšių prigimtimi ir kitomis ypatybėmis.

Chemija  Referatai   (28 psl., 304,69 kB)

Dantų ėduonis (kariesas) ? viena iš labiausiai paplitusių dantų ligų. Jos priežastys ? dantų apnašos, angliavandeniai ir individualus imlumas ėduoniui. Apnašos ? tai nematoma plėvelė iš maisto likučių, mikrobų, seilių sudėtinių dalių. Nevalant ar neatidžiai nuvalius dantis, apnašos kaupiasi tarpdančiuose, dantų vagelėse, ties dantenų kraštu. Dantų apnašose yra daugybė bakterijų. Jos skaldo cukrų iki rūgščių, kurios tirpina kietuosius danties audinius. Taip vystosi ėduonis. Dėl ilgalaikio dantų minkštojo apnašo poveikio atsiranda blogas burnos kvapas, neestetiškai atrodo dantys, dantenos, vystosi ėduonis ir periodonto ligos. (APIMTIS 1PSL)

Medicina  Konspektai   (38,41 kB)

Rasinys apie chemija ir mityba.... Riebalai. Baltymai. Angliavandeniai. Mineralinės medžiagos. Kalcis. Fosforas. Geležis. Natris ir valgomoji druska. Kalis. Literaturos sarasas. (APIMTIS 2PSL)

Chemija  Rašiniai   (3,97 kB)

Vanduo iš cheminės pusės. Vanduo iš geografinės pusės. Vanduo iš biologinės pusės. Vanduo iš medicininės pusės. Mikrobiologinių ir cheminių teršalų poveikis sveikatai. Vandens tarša. Lietuvos vandenys. Būklė. Upės. Ežerai. Kuršių marios ir Baltijos jūra. Požeminiai vandenys. Vandens ciklas.

Aplinka  Referatai   (17 psl., 30,29 kB)

Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys. Žemės vandeninis apvalkalas – hidrosfera – sudaro 71 % Žemės paviršiaus. Sujungto vandens yra Žemės plutoje. Žinoma, kad, sulydant 1 km³ granito, galima gauti 26 mln. tonų vandens. Vanduo atliko ir atlieka lemiamą vaidmenį Žemės geologijos istorijoje, klimato ir orų formavime, medžiagų apykaitoje, gyvybės fiziologinėje ir biologinėje sferoje. Trims ketvirtadaliams žmonijos aprūpinimas vandeniu bei jo kokybė tebėra aktuali problema. Vartojamojo vandens resursų išsaugojimas ir jo kokybės pagerinimas kelia didelį susirūpinimą. Vandens kokybė daugiausiai priklauso nuo aplinkos higieninės būklės.

Aplinka  Referatai   (17 psl., 26,72 kB)

Sveiki, mes norime pristatyti elementarų dalyką. Ar jus visada pamąstote, ką jus valgote. Na, tarkim dešra. Ar žinote kad šunų dešra yra gerokai sveikesne nei žmogaus? Na, tik pažiūrėkit kuo pigesne dešra, tuo jos maistu papildu su „E“ raide sąrašas yra ilgesnis, na, o šunims skirtos dešros yra kur kas sveikesnes ir jų sudėties sąrašas kur kas suprantamesnis. Jis sudarytas iš įvairių vitaminų ir mineralų.

Maistas, sveikata, higiena  Referatai   (7 psl., 15,8 kB)

Nukleorūgštys yra svarbiausias gyvosios gamtos komponentas, perduodantis paveldimą informaciją. Nukleorūgščių tyrimai prasidėjo po to, kai Šveicarų mokslininkas F. Myšeris 1869 metais iš ląstelių branduolių išskyrė rūgštinių savybių medžiagą ir pavadino ją nukleinu. Vėliau ši medžiaga buvo pavadinta nukleorūgštimi. Nukleorūgštys – stambiamolekuliai junginiai, sudaryti iš monomerinių vienetų, vadinamų nukleotidais. Kitaip nukleorūgštys dar galima vadinti polinukleotidais.

Aplinka  Kursiniai darbai   (19 psl., 1,28 MB)

Fotosintezės šviesos ir tamsos fazės. Elektromagnetinis spektras. Fotosintezei naudojama regimoji šviesa. Regimoją šviesą sudaro įvairaus ilgio bangos. Fotosintezei dažniausiai naudojami mėlynieji ir raudonieji spinduliai. Skiriamos dvi žaliūjų augalų fotosintezės pigmentų grupės: chlorofilai (a ir b ) ir karotinoidai (karotinas, ksantofilas – jie sugeria mėlynuosius spindulius).

Biologija  Pateiktys   (18 psl., 825,31 kB)

Įžanga Pomidoras – bulvinių šeimos vienmetis žolinis augalas stačiu, šakotu 40-120 cm aukščio stiebu, neporomis plunksniškais lapais, pailgais plunksniškai karpytais lapeliais, geltonais žiedais, stambiais, sultingais raudonais arba geltonais vaisiais. Dabar auginama keli šimtai raudonvaisių ir geltonvaisių pomidorų veislių. Vaisiuose yra nuo 2,1 iki 6,50 cukrų, azotinių medžiagų, nuo 0,26 iki 1,09 organinių rūgščių (daugiausia citrinos ir obuolių), kalio, fosforo, geležies druskų, 7,62 mg  karotino, nemažai vitaminų, vitamino C pomidorai turi beveik tiek pat, kiek citrinos ir apelsinai. Šia temą pasirinkau norėdama sužinoti kuo daugiau apie pomidorą: kuo jis mums naudingas kaip maisto produktas, kokių mineralinių ir organinių medžiagų jis turi reikalingų mūsų organizmui. Visas chemines medžiagas aprašysiu cheminėje sudėtyje. Bandysiu sužinoti kokiomis cheminėmis reakcijomis jos atpažystamos. Pagrindinė pomidorų maistinė medžiaga – angliavandeniai. Lauke auginami pomidorai angliavandenių sukaupia daugiau negu šiltnamiuose. Pomidorų skonis priklauso nuo cukraus ir rūgščių kiekio bei jų santykio. Kuo daugiau cukraus ir mažiau rūgščių, tuo skonis geresnis. Iš rūgščių daugiausia susikaupia citrinos ir obuolių, o pernokusiouse vaisiuose būna rūgštynių, vyno, pieno ir kt. Spalvą suteikia karotinas, likopinas (7,8 mg %), ksantofilas ( 0,16 mg ). Kintant šių medžiagų kiekiui ir santykiui, pasikeičia ir vaisių spalva. Neprinokusiuose vaisiuose būna tomatino ir solanino, dėl to jie neskanūs. Be lentelėse nurodytų vitaminų, pomidoruose susikaupia vitamino U – 1,1 – 3,2 mg %. Pomidoruose yra obolių, gintaro, skruzdžių ir pieno rūgščių, etilo alkoholio ir gliukozės. Svarbūs yra dehidrazės ir pektolitiniai fermentai (pastarieji reguliuoja pektininių medžiagų kokybinius ir kiekybinius pakitimus). Organizme oksiduojantis 100 gramų pomidorų, išsiskiria 14 – 19 kcal energijos. Pomidorų kokybinis vertinimas Pomidoruose yra pirmos, antros ir trečios grupės katijonų, taip pat antros grupės anijonų. Pirmai analiziniai katijonų grupiai priklauso K, Na, Mg katijonai. Ši grupė neturi grupinio regento,galinčio vienu metu nusodinti šiuos katijonus. Šių katijonų druskos tirpsta vandenyje. Na , K pirmos grupės katijonai įeina į žnyplinių junginių sudėtį ir vis plačiau naudojami stabilizuojant maisto spalvą, aromatą, tekstūrą. Antrai analiziniai katijonų grupiaipagal sulfidinį susiskirstymo metodą priklauso Ca ir kt. katijonai. Rementis katijonų suskirstymu rūgščių ir bazių metodu, šis ir kiti antros grupės katijonai periodinėje elementų sistemoje randasi antros grupės pagrindiniame pogrupyje, tai yra žemės šarminiai metalai. Trečiai analiziniai katijonų grupiai priklauso Fe ir kt. trečios grupės katijonai. Šio katijono grupinis regentas – ( NH)S (amonio sulfidas). Sulfidai, kurious sudaro trečios grupės katijonai, netirpsta vandenyje, bet tirpsta praskiestose stipriose rūgštyse. Cl , S  yra antros grupės anijonai.

Chemija  Namų darbai   (18,3 kB)

Praeito šimtmečio pabaigoje išspausdinti mokslininkų darbai įrodė, kad apie 50% žmonių mirčių tiesiogiai susiję su neteisinga mityba. Daugelį metų buvo skelbiama racionali, vėliau subalansuota, mityba. Pastaruoju metu vis plačiau kalbama apie sveiką mitybą. Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti. Kadangi maistas yra svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, tai šiandien mitybos specialistai kalba apie sveikatinančią mitybą. Būtent toks mitybos apibūdinimas geriausiai atspindi jos reikšmę. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie lietuvių mitybą atsirado XVI a. Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimo pradininkas buvo V. Lašas. 1933 m. Lietuvos ūkininkų mityboje baltymai sudarė 11% paros raciono, riebalai - 17% ir angliavandeniai - 70%. Respublikinio mitybos centro 1997 – 1998 metais atliktais suaugusiųjų Lietuvos žmonių gyvensenos ir faktinės mitybos tyrimais nustatyta, kad Lietuvos suaugusiųjų žmonių mityba ypač pasikeitė: smarkiai padidėjo riebalų ir sumažėjo angliavandenių suvartojimas, maiste atsirado daug sveikatai nepalankaus cholesterolio, mityba pasidarė neracionali ir nesubalansuota. Psichologiniais tyrimais buvo nustatyta, kad žmonės valgo dėl sekančių priežasčių: Energijai ir maisto medžiagoms papildyti. Relaksacijai (valgydamas jaučia atsipalaidavimą). Bendraujant (susirenka prie skaniais valgiais dengto stalo); Savęs įvertinimui (valgo labai brangius maisto produktus, pvz,: 5 kartus per dieną juoduosius ikrus). Nesėkmių kompensavimui (nesiseka šeimoje, darbe). Reakcijos į stresą (50% žmonių streso metu valgo daugiau ir dėl to nutunka). Maistą priima kaip dovaną (mažam vaikui už gerą darbą duodamas saldainis). Valgo dėl estetinio poreikio (gražiai dengtas stalas, papuoštas maistas). Sveikos mitybos principai ir pagrindinės taisyklės

Biologija  Referatai   (44,35 kB)