Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Rasti 156 rezultatai
Maždaug šešioliktame amžiuje lietuvių literatūroje atsirado antikinės mitologijos įvaizdžiai, buvo pradėti minėti graikų poetai, cituojamos jų mintys. Graikų mitų neužmiršta ir dabartiniai poetai. E. Mieželaitis keletą kūrinių skiria antikinei mitologijai. Eilėraštis „Nikė“ puikiai apibūdina pergalės deivės egzistenciją ir galybę.
H.Radausko kūrybos bruožai
2010-05-16
Henrikas Radauskas -
poetas, kurio kūryba autentiška, žavinti skaitytoją savo meniškumu, estetiškumu. Jo eilėraščiuose kuriami vaizdai kerintys, traukiantys akį. Eilėraščių vaizdai dažnai būna nutolę nuo realybės, tuo primena pasaką, skaitydamas šio poeto kūrinius nejučia pats atsiduri toli nuo realybės...
Justinas Marcinkevičius
2010-04-12
Gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje (Prienų r .). Į mokslus kibti pradėjo Alksniakiemio pradžios mokykloje. Mokėsi Prienų „Žiburio" gimnazijoje. Baigė Vilniaus universiteto istorijos-filologijos fakultetą. Vėliau. Kurį laiką dirbo redakcijose. Buvo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos sekretorius, vėliau – pirmininko pavaduotojas. Atgimimo pradžioje – Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys. Justinas Marcinkevičius - poetas, dramaturgas, vertėjas.
Judita Vaičiūnaitė
2010-03-29
Gimė 1937 m. liepos 12 d. Kaune. Augo žymaus gydytojo šeimoje, buvo supama kultūros. Po tėvo mirties ji, sesuo ir motina gyveno sunkiai, persikėlė į Vilnių. Vilniaus universitete baigė lituanistiką. Taip pat mokėsi dainavimo, turėjo ryškių gabumų. Dirbo „Literatūros ir meno“, „Kalba Vilnius“, „Naujojo dienovidžio“ redakcijose. Užaugino dukrą Ūlą, dailininkę, ir dukraitę Kamilę. 1996 m. apdovanota Baltijos Asamblėjos premija.
Apie Justiną Marcinkevičių
2010-03-24
Šis darbas power point'u darytas apie Justiną Marcinkevičių, nurodytą apie jo gyvenimą, kūrybą, knygų išleidimą. Nurodytą iš kur paimta informaciją. ustinas Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje, (Prienų r.) Į mokslus kibti pradėjo Alksniakiemio pradžios mokykloje. Mokėsi Prienų „Žiburio" gimnazijoje . Baigė Vilniaus universiteto istorijos-filologijos fakultetą. Kurį laiką dirbo redakcijose. Buvo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos sekretorius, vėliau – pirmininko pavaduotojas. Atgimimo pradžioje – Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys.
Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys.
Salomėja Nėris – viena ryškiausių neoromantizmo atstovių Lietuvoje. Daugiausia ji rašė eilėraščius, bet išleido ir keletą poemų. Visą S. Nėries kūrybą galima suskirstyti į tris etapus: Jaunystės, brandžiąją ir karo metų lyriką. Ankstyvojoje lyrikoje ji atskleidė jaunystės polėkį, brandžiojoje kūryboje įkūnijo būties trapumo jausmą, o karo metų lyrikoje – gimtinės ilgesį, skausmą ir netektį.
Kazys Bradūnas
2010-02-17
Visu savo gyvenimu ir darbais įrodęs ištikimybę savo tėvynės žemei, pagal poetinės kūrybos kredo žemininkų grupuotei priskiriamas poetas2007m. vasario 9 d. atgulė Antakalnio kapinių žemelėj amžinojo poilsio. Mirtis pasiėmė šį visai mūsų tautai brangų žmogų belikus tik 2 dienom iki 92-ojo gimtadienio (poetas gimęs 1917-02-11). Kad jo kūryboje deklaruojama ištikimybė gimtajai žemei nėra tik tušti žodžiai, labiausiai turbūt byloja poeto grįžimas iš JAV į Lietuvą 1995-aisiais – labai nedaug žmonių, pagyvenusių Vakarų civilizacijos pasaulyje, ryžtasi su šeimomis sugrįžti.
Justinas Marcinkevičius ir "Mažvydas"
2010-01-26
Biografija. Gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje (Prienų r .). Į mokslus kibti pradėjo Alksniakiemio pradžios mokykloje.
Mokėsi Prienų „Žiburio" gimnazijoje . Baigė Vilniaus universiteto istorijos-filologijos fakultetą. Kurį laiką dirbo redakcijose. Buvo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos sekretorius, vėliau – pirmininko pavaduotojas. Atgimimo pradžioje – Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys.
Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys. Justinas Marcinkevičius - poetas, dramaturgas, vertėjas.
Meninės raiškos priemonės
2010-01-24
Aliteracija – tikslingas priebalsių kartojimas. Pvz. : Gaisro dūmuos, degėsiuos, pro apkaso moli, / Kai dundėjimas tyla padangių plačių... K. Nastopka pažymi tos aliteracijos motyvuotumą, ryšį su turiniu: ji „tarsi imituojanti pabūklų dundesį“. Aliteracija – vienodų ar panašiai skambančių priebalsių kartojimas kalboje: „Rymo ramunėlė rudenio arimuos“ (S. Nėris).
S. Nėries gyvenimas ir kūryba
2009-09-11
Salomėja Nėris - ryškiausia nepriklausmybės laikais išaugusi poetė, pasiekusi meno aukštumų. Savo jausmo grynumu, formos lengvumu, melodingumu ji yra tikra čiulbanti lakštingala, nesudėtinga minties gelmėmis, bet patraukianti širdies atvirumu. Tačiau S.Nėries įsipainiojimas į bolševikų pinkles ir duoklės komunizmo propagandai atidavimas meta dėmę jos asmeniui ir kūrybai. Salomėja Nėris (tikroji pavardė Bačinskaitė, vėliau – Bučienė) gimė 1904 metų lapkričio 17 dieną Kiršų kaime (dabartinis Vilkaviškio rajonas).
K. Donelaitis
2009-09-11
Lietuvių literatūra jau buvo nuėjusi ilgoką kelią kai XVIIIa. viduryje Mažojoje Lietuvoje iškilo Kristijonas Donelaitis – pirmųjų lietuviškų pasakėčių ir poemos “Metai” autorius. Nė vienas iš ankstesnių amžių rašytojų neprilygsta jam nei meniškumu, nei turinio gilumu todėl K. Donelaitis užima išskirtinę vietą – jis pirmas didelis lietuvių poetas. Jo kūryba priklauso pereinamajam laikotarpiui, kai dar nebuvo pasibaigusi Baroko epocha, bet tolydžio stiprėjo švietimas. Religija ar mokslas, jausmas ar protas – kas svarbiau? Šie klausimai jaudina Europos visuomenę. Atėjo galas ir feodalinių ponų savivaliavimui.
Literatūros terminai
2009-09-08
Pateikiamos tokių terminų reikšmės: alegorija, aliteracija, aliuzija, anotacija, antonomazija, apybraiža, apsakymas, veikėjas, trioletas, tragikomedija, tragedija, toninė eilėdara, tercina, tema, stilius, sonetas, siužetas, sinonimas, silabinė eilėdara, satyra, sarkazmas, sakmė, romansas, romanas, ritmas, rimas, remarka, rauda, prologas, problema, poema, personifikacija, perifrazė, patosas, patetika, pasakėčia, paralelizmas, parafrazė, paradoksas, parodija, paralelizmai, palyginimas, pakartojimas, padavimas, onomatopėja, oksimoronas, odė, nutylėjimas, novelė, nirvana, monologas ir kt.
Literatūros terminai
2009-08-24
Kalbos vaizdinės raiškos priemonės. Poetinė sintaksė. Eilėdara. Žodžiai, kurie skirtingai skamba, bet reiškia tą patį vadinami sinonimais. Antonimai - tai priešingos reikšmės žodžiai. Epitetas - tai meninis pažyminys, kuris pabrėžia esminį daikto ar reiškinio bruožą. Tokie epitetai, kurie pridedami prie tų pačių žodžių, vadinami nuolatiniais (močiutė sengalvėlė). Vieno daikto ar reiškinio sugretinimas su kitu daiktu - palyginimas. Metafora - perkeltinės prasmės žodžiai ar posakiai, kurių vaizdai paremti daiktų ar reiškinių panašumu.
Algimanto Mackaus neornamentuota Lietuva
2009-08-13
“Žemininkų” dvasinė patirtis susiformavo dar Lietuvoje. Jau išeivijos sąlygomis brendo tie poetai, kurie iš gimtinės nedaug ką teišsivežė. Jie vadinami “bežemių”, kartais ir “neornamentuotos” kalbos karta. Pagrindinis jos atstovas yra Algimantas Mackus. Jis jau nebegali atsiremti nei į namus, nei į gimtąją žemę, nes nebejaučia jų realumo. Suabejojama, ar apskritai žmogus turi kokį nors dvasinės atramos tašką, ar gyvenimas tik nykuma ir beprasmybė. Vienintelė, iš svetimos aplinkos išskirianti ir “kitur” vedanti yra tik lietuvių kalba. Todėl kalbai suteikiama itin daug dėmesio, bet siekiama matyti ne kalbos žiedus, o tarsi nuogas, nepridengtas žodžio šaknis.
Slėpiniai literatūros laboratorijoje
2009-07-09
Meninio teksto skaitymas ir interpretacija buvo ir bus viena svarbiausių teorinių ir praktinių literatūros mokslo problemų, kadangi interpretacijos metodologija (teksto/kūrinio prasmių sistemos aiškinimo principai) visuomet remiasi į filosofinę literatūros kūrinio koncepciją ir si
Laurynas Rokas Ivinskis
2009-07-09
Mūsų darbo tikslas – surinkti informaciją apie Lauryną Roką Ivinskį bei jo sukurtus ir išleistus pirmuosius lietuviškus kalendorius. Informaciją radome įvairiuose šaltiniuose. Tiek internete, tiek literatūros leidiniuose. Daugiausiai informacijos radome „Lietuvių literatūros istorijoje XIX amžius“, kurią sudarė lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Antanas Strazdas, liaudies vadinamas maloniniu Strazdelio vardu, – viena unikaliausių ir spalvingiausių asmenybių lietuvių literatūros istorijoje. Strazdelio gyvenimas anot J.Kossu – Aleksandravičiaus yra “tarp realybės ir legendos”. Atrodytų tarytum jis patekęs į liaudies kūrybos stichiją, tapo mitiniu herojumi. Strazdas – pusiau žmogus, pusiau paukštis (toks jis ir S. Gedos poemoje).
S. Gedos poemos Strazdas analizė
2009-07-09
Sigitas Geda — savitas dabarties poetas. Jis stipriai jaučia lietuvių poezijos tradiciją, bet kūryboje persveria naujumas, ieškojimas to, kas lietuvių kultūroje dar neatverta. S.Gedos poezijos laikas nėra nuoseklus, labiau spiralinis. Jis eina į priekį ir kartu grįžta atgal. Didelė kūrybos energija yra ne tik statanti, bet ir griaunanti. Poezijoje yra daug žaidimo, improvizacijos ir savotiškos provokacijos.
Kelias ir takas S. Nėries kūryboje
2009-07-09
Kelias ir takas yra savotiški mūsų kultūros ženklai, randami visuose žmogaus pasaulėjautos lygmenyse. Aukščiausias lygmuo be abejonės – religinis pasaulio suvokimas. “Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas” – skelbia Kristus Evangelijoje pagal Joną. Taigi krikščionybė “kelio” įvaizdžiui suteikė didžiulę apibendrinančią reikšmę. “Aš kelaliu keliavau kaip žiedelis rybavau” – dainuojama senovinėje liaudies dainoje.
Vincas Kudirka
2009-07-09
V. Kudirka 1858 m. gimė Vilkaviškio apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko šeimoje. Mokėsi Paežerių pradžios mokykloje, kur pasižymėjo visokeriopais savo gabumais.1871 m. gabumai atsiskleidė mokykloje, gimnazijoje jam taip pat labai lengvai sekėsi mokytis. Buvo meno mėgėjas ir salonų šokėjas, linkęs į lenkišką kultūrą. Baigęs šešias klases, tėvo verčiamas, V. Kudirka įstojo į Seinų kunigų seminariją. Čia jis mokėsi du metus ir buvo pašalintas dėl „pašaukimo stokos“. Pirmas lietuviškas V. Kudirkos kūrinys buvo 1855 m.
Rašytojai
2009-07-09
Škėmos kūriniams būdinga kūrybos būdų maišatis, apimanti postmodernizmo niuansus, siurrealizmo pasąmonės vaizdinių šėliones, ,,sąmonės srauto” antilogiką, kurie visi drauge kuria melodramatiškai kontrastingą ir kompoziciškai nevientisą, tačiau itin autentišką ir ekspresyvų stilių. Romanas ,,Balta drobulė”- vienas geriausių Škėmos kūryboje, tad nenuostabu, kad čia atsispindi visa rašytojo ypatumų gama.
Kiekvieno menininko kūrybą lemia keletas faktorių, vienas jų – tai ta aplinka, kurios apsuptas jis užaugo, pradėjo pažinti pasaulį ir kur formavosi menininko asmenybė. Justino Marcinkevičiaus lyrikoje gimtieji namai užima svarbią vietą, nes jų pavyzdžiu kuriamas visas jo poezijos pasaulis. Pats poetas tėviškę prisimena taip (“Dienoraštis be datų” 61psl.) Iš čia suprantame, kokia pasaulėjauta formavosi J. Marcinkevičiaus viduje ir kodėl savo poezijoje jis kaimo kasdienybėje atskleidžia šventumą, gilią prasmę ir įžvelgia apeigiškumą, pvz.: jo eilėraščiuose dažnas rugio, sėjimo motyvas (“Štai ir nemoku parodyti / širdy pražydusio rugio”, “Iš kur ta akių galia, kas užsimerkęs regiu / žmones, suniai linguojančius, šviesiam vakare prie rugių, prie rugių.” ).
H. Radausko ,,Laiškai sau pačiam"
2009-07-09
H. Radauskas - estetas, vienišasis poetas, „grynosios poezijos” kūrėjas. Svarbiausias įkvėpimo šaltinis - menas ir gamta. H. Radauskas atsiriboja nuo politinių įvykių, istorijos ir sureikšmina meno funkciją žmogaus gyvenime, kūryboje („Menas - pats sau tikslas”). Poetas skelbia formos kultą, vertina spalvą, garsą, muziką, menus. Eilėraštis „Laiškai sau pačiam” yra iš tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimtaisiais metais pasirodžiusio rinkinio „Strėlė danguje”.
Donatas Petrošius "Iš tvermės D"
2009-07-09
O pirmiausia tradiciškai padūsausiu, jog „Pirmosios knygos“ serijoje per metus išleidžiama tik viena poezijos knyga, kai vertų knygos jaunųjų poetų Lietuvoje tikrai daugiau nei vienas ar du. Štai ir Donato Petrošiaus „iš tvermės D“ teko skaityti gal prieš porą metų, kai turėjau garbės būti komisijos pirmajai knygai atrinkti nariu. Jau tada poeto eilėraščiai buvo verti, kad pasiektų skaitytoją knygelės pavidalu, tačiau komisija nusprendė pirmenybę suteikti Agnei Žagrakalytei ir jos opusui „Išteku“.
XX amžiaus dailė
2009-07-09
Fovizmas [pranc. fauvisme – fauve – laukinis, plėšrūnas], XX a. pr. prancūzų modernistinės tapybos kryptis. Fovistai išgarsėjo ekspozicija, surengta 1905 m. rudens salone Paryžiuje, kurią kritikas Louis Vauxcelles'is pavadino "laukinių žvėrių narvu".
Anglų kalbos kilmė
2009-07-09
Semantizmai- žodžiai, vartojami netinkama reikšme. Dažniausiai geras lietuviškas žodis netinkama reikšme pavartojamas dėl kitų kalbų poveikio, kai nekritiškai perimama svetimos kalbos atitinkamo žodžio platesnė reikšmių sistema (mat to paties žodžio reikšmių sistema skirtingose kalbose paprastai skiriasi).
Kelias ir takas S. Nėries poezijoje
2009-05-25
Kelias ir takas yra savotiški mūsų kultūros ženklai, randami visuose žmogaus pasaulėjautos lygmenyse. Aukščiausias lygmuo be abejonės – religinis pasaulio suvokimas. “Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas” – skelbia Kristus Evangelijoje pagal Joną. Taigi krikščionybė “kelio” įvaizdžiui suteikė didžiulę apibendrinančią reikšmę. “Aš kelaliu keliavau kaip žiedelis rybavau” – dainuojama senovinėje liaudies dainoje. Čia “kelalis” – tai gyvenimas, į kurį sena motulė išleido dukrelę. “Takeliu sugrįški, laistytu krauju” – taip šis motyvas nuskamba “partizaniškoje” dainoje. “Pabaigė savo gyvenimo kelią”, - prie kapo duobės mūsų žmonės sako ir akademikui ir artojui. Dažni šie įvaizdžiai ir dailėje, literatūroje. Jie įaugę į mūsų sąmonę ir priimami nė nesusimąsčius.
Lietuvių literatūros autoriai
2009-05-25
12 lietuvių literatūros autorių pristatymas. A.Vaičiulaitis - didysis lietuvių literatūros estetas,poetinio realizmo atstovas, neoromantikas. Vertybė - gamtos grožis. Jam nerūpi kasdienė buitis, dėmesys sutelktas i didžiuosius būties klausimus. Gilinasi į veikėjų jausmus, jų santykį su gamta. Romanas "Valentina" - kūrinys apie tragišką, neissipildžiusią meilę.
K. Donelaitis - gyvenimas ir kūryba
2009-05-25
K.Donelaitis “Metai”. Išminčiai K.Donelaičio “Metuose”. K. Donelaičio asmenybė, vertybių sistema “Metuose”. Gamta ir žmogus K.Donelaičio “Metuose”. Skaitydami Kristijono Donelaičio “Metus”, pastebime, kad nemažą kūrinio dalį sudaro Lauro, Selmo ir šaltyšiaus Pričkaus pamokančios bei patariančios kalbos, kuriose, be abejonės, regime paties autoriaus pozicją. Todėl galime spręsti, kad vienas iš Donelaičio tikslų buvo parodyti žmonėms, kaip reikia teisingai elgtis, o tas, kuris teisingai elgiasi, yra ir išmintingas.
Sigitas Geda ir jo kūryba
2009-05-22
Sigitas Geda yra Dzūkijos krašto, jos ežerų, jos pušynų vaikas. Krašto, iš kurio išėjo ir į kurį suvisam sugrįžo Subartonių Vincas Krėvė. Krašto, kuris iki šiol tebeturi gamtiškiausią kalbą ir gyviausią tautosaką. Krašto, kuris teberegimas M.K.Čiurlionio akimis – realybė ir vizija kartu. Troba, trobelė – lietuviui kaimiečiui yra pasaulio pradžios vaizdinys. S.Gedai taip pat. Save poetas apibūdina kaip išėjusį “iš labai mažos trobelytės ant Teiraus ežero kranto”. Trobelė, net laikini vasaros namai, yra vieta, iš kur gražiai matyti miškai ir vandenys, dangus ir žemė, kur kaip brolis ir sesuo susitinka gyvenimas ir mirtis.
