Kiekvienas istorinis laikotarpis mums yra svarbus. Kiekvienoje epochoje susiformuoja naujas požiūris į pasaulį ir į žmogų. Naujoje pasaulėžiūroje visos vertybės pergalvojamos ir atsirenkama tai, kas tuo metu atrodo tikrai vertinga. Vėliau tai tampa tos epochos skiriamaisiais bruožais. Norėčiau aptarti gan plačią temą: valstybės valdovus, karalius ir kunigaikščius. Temą, kuria galima būtų ilgai diskutuoti. Tačiau šiame darbe kalbėsiu remdamasi tik XIII-XVI amžiaus literatūra. Kalbėsiu apie tai, kas yra ir įdomu ir svarbu: kaip valdovai veikė savo valstybes? Kokios buvo to meto vertybės? Kaip jie užsipelnydavo savo tautiečių pagarbą ir meilę? Ir koks gi turėjo būti idealus valdovas.Visą tai stengsiuos aptarti įvairiais aspektais,visų prima išskiriant to meto autoriams labiausiai rūpėjusias temas. Remsiuosi Lietuvos metraščiais, Bychoveco kronika, Mikalojaus Husoviano „Giesme apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“, Mykolo Lietuvio veikalu „ Apie Totorių, Lietuvių ir Maskvėnų papročius“, bei A. Rotundo „Lenko pasikalbėjimas su Lietuviu“. Kaip žinia, kiekvieno valdovo, karaliaus, kunigaikščio pareiga - apginti šalį, savo tėvynę, savo tautą ir jų laisvę nuo užpuolikų.

Lietuvių kalba  Pristatymas   (4 psl., 13,97 kB)

tai 12oku kalbejimo poteme ,,Kaip kinta lietuvių kalba, keičiantis visuomenės komunikacinėms reikmėms? Pagrįskite savo nuomonę konkrečiais pavyzdžiais.

Lietuvių kalba  Kalbėjimo temos   (2 psl., 10,22 kB)

Kaip pasireiškia nedarbas? Kas sukelia nedarbo lygio pakitimus? Kodėl 2008-2009 metais nedarbo lygis taip išaugo? Pastaruoju metu nedarbas yra labai aktuali tema mūsų gyvenime. Tai ir yra pagrindinės priežastys, dėl kurių ir pasirinkau šią temą. Aukštas nedarbo lygis - viena didžiausių ekonominių ir socialinių XXI amžiaus pradžios problemų visoje Lietuvoje. Nedarbo lygis vis auga ir auga. Nedarbas stabdo žmogaus socialinę raidą, mažina jo galimybes, aktyvumą, didina izoliavimąsi nuo visuomenės. Kaip išvengti šių pasėkmių pasakyti labai sunku, nes esant prastai šalies ekonomikai nelabai neįmanoma ką nors pakeisti. Valstybė neturi pakankamai lėšų, o ir kiekviena prestižinė firma nori gerai kvalifikuotų ir turinčių nemažą stažą darbuotojų. Tačiau jaunuoliui įgyti stažą labai sunku ir taip jis įstoja į bedarbių gretas.

Ekonomika  Kursiniai darbai   (13 psl., 48,79 kB)

Emocinė sveikata mokykloje. Mokinio emocinė sveikta. Emocinės sveikatos problemos ir jų įveikimo galimybės.

Pedagogika  Paruoštukės   (5 psl., 12,98 kB)

Kritikų smekiamas, bet milijonų skaitytojų garbinamas, geriausiai nūnai pasaulyje perkamų knygų rašytojas P.C. tikina, jog šis jo romanas „ minučių“ geriau nei kitos jo knygos atskleidžia žmogaus ir likimo ryšį.. Romanas „ Vienuolika minučių“ iš kitų jo romanų išsiskiria sandara: tai lyg ir įprastas siužetas, susijęs su pagrindinės veikėjos, Marijos apmąstymais ir jos „darbu Šveicarijoje, kuris gretinamas su jos dienoraščiu. Ir prasideda ir baigiasi romanas kiek neįprastai, gerai žinomu pasakos elementu: „ Vieną kartą gyveno...“

Lietuvių kalba  Analizės   (8 psl., 23,65 kB)

Referatą pasirinkau rašyti šia tema, nes ji man pasirodė įdomi. Informaciją rinkti buvo sunku, nes internete ar knygose jos beveik nėra. Ši tema yra aktuali man ir visiems mano bendraamžiams, nes kasdien parduotuvėje, kirpykloje, ligoninėje, mokykloje ar draugo namuose matome žurnalus. Mano tikslas supažindinti ir pačiai susipažinti su Lietuvoje siūlomais žurnalais paaugliams bei išnagrinėti kai kurias jų skiltis.

Lietuvių kalba  Referatai   (10 psl., 556,19 kB)

Turizmas yra viena svarbiausių aktyvaus poilsio rūšių ir viena veiksmingiausių žmogaus rekreacinių poreikių tenkinimo priemonių. Žodis „turizmas“ kilęs iš lotynų kalbos(„turn“- sukimas, sukutis – vilkutis), reiškiantis kelionę iš vienos vietovės į kitą, tačiau grįžtant į pirmąją. Turizmas gali būti suprantamas kaip geografinis reiškinys, nes žmonės keliauja iš savo gyvenamosios vietos pro šalį arba į užsienį. Lankomos vietos pasižymi gražiais unikaliais peizažais, istoriniais bei kultūriniais paminklais bei savita tautos kultūra. Tačiau turizmo plėtotei reikalingi geografiniai tyrimai. Šalyse, priimančiose keliautojus, atliekamas regiono funkcinis tyrimas, reljefo sandaros įvertinimas ir jo panaudojimo turizmui galimybės.

Geografija  Kursiniai darbai   (27 psl., 2,98 MB)

Ši tema yra aktuali visame pasaulyje. Tiek iš darbdavių pusės, tiek iš darbuotojų. Norint sužinoti konkrečias elektroninio pašto skaitymo priežastis reikia lysti giliau į įmonės veiklą, darbuotojo ir darbdavio santykius, bei darbo sąlygas. Viena iš problemų gali būti asmeninio gyvenimo kolizija su darbu ir pareigomis. Yra begalės darbų, skirtingų darbų, kuriuose galioja skirtinga tvarka bei reikalavimai. Sudaromos skirtingos darbo sutartys ir sąlygos vykdyti pareigas. Jei klausimas yra „ar galima skaityti darbuotojo elektroninį paštą ?“ jis nei kiek nesiskiria nuo klausimo „ar galima šnipinėti darbuotoja ?“ Ši tema yra svarbi tiek verslo vadybos tiek teisės klausimais. Kalbant apie privatų asmens gyvenimą, jo neliečiamumą męs prieiname prie galimybės ginti darbuotojo interesus nuo darbdavio ar įmonės.

Teisė  Kursiniai darbai   (10 psl., 15,42 kB)

Terminas "kriminalistika" greičiausiai kilęs iš lotynų kalbos "criminalis" - nusikalstamas, susijęs su nusikaltimu arba “crimen” – nusikaltimas. Kriminalistika atsirado ir vystėsi kaip mokslas, kriminalistika padeda paieškos, tardymo organams, ekspertizės įstaigoms ir teismui atskleisti nusikaltimus, surasti ir išaiškinti nusikaltėlius, nustatyti tiesą baudžiamosiose bylose. Kriminalistika atsirado 19 am. pabaigoje. Pradininkas H.Grosas "Teismo tardytojo vadovas". 1893 m. pirmasis moksliškai išanalizavo ir apibendrino anksčiau naudotus nusikaltimų išaiškinimo būdus, sujungė į vieną, darnią sistemą ir pavadino Kriminalistika. Dėl kriminalistikos dalyko, jo apibrėžimo, pačios kriminalistikos sąvokos teisinėje literatūroje - ginčai. Vienodos nuomonės nėra ir dabar. Teisingas kriminalistikos dalyko nustatymas, tikslus jo apibrėžimas turi ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę. Dauguma užsienio kriminalistų šio mokslo dalyką labai susiaurino ir jam priskiria tik policijos technikos priemones ir jų panaudojimo būdų tyrinėjimą, o Kriminalistikos nelaiko teisės mokslu.

Teisė  Konspektai   (23 psl., 127,25 kB)

Po ilgo Lietuvos piliečių kovojimo dėl šalies neriklausomybės, vis dėlto patriotai bei visi šalies gyventojai pasiekė puikų rezultatą- 1990m. Lietuva tapo nepriklausoma respublika. Taigi nepriklausomai valstybei atsivėrė galimybės dominuoti ir tapti patrauklia šalimi pasaulyje. Vienas akivaizdžiausių rezultatų yra tai, jog Europos Bendrija (Europos Sąjungos pirmtakė), pripažinusi šalies nepriklausomybę, ėmė vystyti oficialius santykius bei bendradarbiavimą su Lietuva.

Politologija  Referatai   (15 psl., 24,59 kB)

I Tema. 1.II pasaulinio karo priežastys: 1) Versalio sistemos netobulumas 2) Vokietijos siekimas sugriauti šią sistemą ir jos agresyvus veiksmai. 3) Agresyvaus bloko Vokietija- Italija- Japonija susidarymas 4) Anglijos ir Prancūzijos nuolaidziavimas Vokietijai 5) Nesekmingos SSRS ir vakaru saliu derybos 6) Hitlerio isitikinimas kad jam neteks kariauti dviem frontais. 2.Vokietijos sąjungininkai :Japonija, Italija ir Vengrija. SSRS sajungininkai: Prancuzija, Anglija ir JAV. 3.Vokietijos agresijos : 1933m.- Vokietija išstojo iš tautu sajungos. 1935m.-Vokietija sugrazina visuotine karine prievole, atkure avarine aviacija. 1936m.-Vokietija demilitarizavosi sparciai ginklavosi, aktyviai veike tarp vokieciu gyvenusiu kitose salyse. 1938,kovas- Vokietija prijunge austriją (anšliusas) 1938m. Miuncheno samokslas.Užėmė Čekoslovakijos Sudedų sritį. 1939Kovas- Hitleris pareikalauja kad Čekoslovakija pasiduotų. Vokietija užima Klaipėdos kraštą. 4.1939-08-23 Ribentropo – Molotovo paktas ( Ribentropas – Vokietijos užsienio reikalų ministras, Molotovas – Rusijos) susitarė: 1.nepulti viena kitos (vokietija-SSRS),2. Slaptuoju protokolu pasidalijo įtakos sferomis. Vokietijai – Lietuva, SSRS – Lenkija, Latvija, Estija, Suomija. 5.1939-09-01 Vokietija užpuola Lenkiją. II Tema.1.Kaip ruošėsi karui SSRS ir Vokietija? SSRS – pramonė, žemės ūkis, mokslas, propaganda buvo pajungta rengimuisi karui. Vokietija – žaibo karui prieš SSRS parengtas planas ,,Barbarosa“. 2. Karo tarp SSRS ir Vokietijos pradžia, kodėl nesisekė raudonajai armijai ? 1941-06-22(pradžia), nesisekė, nes Vokietija įsiveržė netikėtai, kai raudonoji armija buvo nepasirengusi, sovietiniai lėktuvai buvo nespėję pakilti, raudonoji armija liko be atsargų. 3. Antihitlerinė koalicija (kurios valstybės sudaro sąjųnga?) – JAV, Didž.Britanija, SSRS. 4. Lendlizas? – Amerikiečiai pradėjo teikti pagalbą karo technika, bei žaliavomis, didž.Britanijai ir SSRS. III Tema.II pasaulinio karo pabaiga(kas vyko) 1. Teherano konferencijos (ją sudarė JAV,D.Britanija, SSRS, Vadovai čerčilis,Stalinas, Ruzveltas.) nutarimai 1943m.: nutarta atidaryti antrąjį fronta Vakarų Europoje 1944m.05mėn.; Patvirtinta, kad šios valstybės kovos prieš Vokietiją iki pergalės; 2. Antrojo fronto atidarymas 3. Ginkluotas sukilimas Varšuvoje 1944m. Armija Kravoja. 4. Vokietijos kapituliacija 1945-05-08 ir 1945-09-02 baigėsi II pasaulinis karas pagaliau nx. 5. Jaltos konferencija: a)nutarta panaikinti vokiškąjį militarizmą ir nacizmą; b) Okupuoti Vokietiją ir ją valdyti; c) nustatytos okupacinių zonų ribos. d) Po karo su Vokietija SSRS pradės karą prieš Japoniją. 6. Potsdamo konferencija(Vokietija) – Liepos 17-Rugp.2d.: a) susitarta denicifikuoti ir sudemokratinti Vokietiją. b) Išspręsti teritorines problemas(Lenkijos ir Vokietijos),(Lenkijos ir SSRS) bei kitų sienų klausimus. c) Tęsti karą tolimuosiuose rytuose. 7. Atlanto Chartija? kas ją pasirašė? kokiu tikslu?kodėl jos nesilaikė po karo ? Atlanto Chartija (tarp savoku ats yra). Pasirašė : V.Čerčilis ir Ruzveltas. Norėjo grąžinti nepriklausomybę jos netekusioms tautoms. Nesilaikė, nes įvykdytas naujas rytų ir vakarų europos padalijimas. IV Tema. Karo padariniai ir nusikaltimai 1) Padariniai: a) buvo sunaikintas fašizmas ir nacizmas; b) Vokietija, Japonija ir jų sąjungininkai laikinai buvo okupuoti; c) Sumažėjo Didž.Britanijos ir Prancūzijos įtaka pasaulyje. d)Išaugo JAV ir SSRS sąjungos vaidmuo. e)Atsirado pasaulinė socializmo sistema; f)buvo įkurta JTO(Jungt.Taut.Org) 1945. g)Pradėjo irti kolonijinė sistema h)buvo padaryti teritoriniai pokyčiai SSRS,Lenkijos, Jugoslavijos ir Bulgarijos naudai; i)buvo ištobulinta karinė technika ir sukurtas branduolinis ginklas; 2) Holokaustas 3) SSRS nusikaltimai: a)masiniai trėmimai b) sušaudyta daug lenkų karių nenaudėlių. c) plėšikaujama d) trėmimai į lagerius e) daug žudymų 4) Niurnbergo procesas 1945-1946metai. Buvo bandyta įvykdyti teisingumą.

Istorija  Paruoštukės   (6,27 kB)

Lietuvių literatūros interpretacijų įžangos. Bronius Radzevičius. Kazys Bradūnas. Vincas Mykolaitis – Putinas. Juozas Grušas. Just. Marcinkevičius. Balys Sruoga. Vincas Krėvė. Henrikas Radauskas. Vytautas Mačernis. Kristijonas Donelaitis. Maironis. Antanas Vaičiulaitis. Jonas Biliūnas. Salomėja Nėris. Antanas Škėma. Janina Degutytė. Juozas Aputis. Marija Pečkauskaitė. Romualdas Granauskas.

Lietuvių kalba  Interpretacijos   (4 psl., 15,04 kB)

Šia tema rašė: lenkų rašytojas Ignacas Kraszewskis („Lietuva“); Gintaras Beresnevičius („Senovės baltų kultūra“, „Kultūros istorijos tyrinėjimai“, „Lietuvių religija ir mitologija. Sisteminė studija“ ir kt.); Konstantinas Balmontas, mitologijos tema rašęs poeziją. Taip pat lietuvių mitologija domėjosi Jonas Basanavičius. Daugiausia šiame referate remtasi laisvosios enciklopedijos „Vikipedija“ tinklalapio informacija.

Kita  Referatai   (10 psl., 157,53 kB)

Sąvoka „fijosofija“ ir „filosofavimas“ viename sakinyje nėra tautologija, nes jos sutampa tik iš dalies. Jų panašumas ir skirtumas reiškiasi kaip, tarkime, sąvokų „ dėsningumas“ir „dėsnis“ arba“dorovė“ ir „etika“ sąveika. Taigi „dėsningumas“ yra tai, kas pastovu, tai, kas nuolat pasikartoja tam tikromis sąlygomis anapus žmogaus sąmonės, o“dėsnis“ – tai tas pats dėsningumas, kurį aptiko žmogus ir užrašė knygose.

Filosofija  Konspektai   (22,64 kB)

Buvo pristatytas statybos ir dizaino kolegijoje, komandos ir grupės palyginimai, bet daugiau buvo apie komandą ir nebuvo aiškiai pasakyta, kuo skiriasi komanda nuo grupės.

Rinkodara  Referatai   (8,77 kB)

Auklėjimo metodų samprata. Tiesioginiai ir netiesioginiai metodai. Auklėjimas, kaip būdas padėti suvokti žmogaus paskirtį gyvenime, teikti žinių apie žmonių elgesio taisykles, tarpusavio santykius, vertybines orientacijas, kaupti dorinę patirtį ir mokyti, kaip žmogus turi elgtis įvairiose gyvenimo situacijose. Auklėjimo metodas — veiksmų būdų visuma kokiam nors auklėjimo tikslui pasiekti.

Psichologija  Konspektai   (5,59 kB)

Pristatytas Utenos kolegijoje, darbas apie individų tarpusavio bendravimo ypatumus. Šią temą pasirinkau todėl, kad ji yra aktuali man ir daugeliui žmonių. Norėčiau pacituoti J.Ebnerio žodžius: “Žmogaus ryšys su žmogumi - viena iš didžiausių socialinių vertybių. Be jo neįmanoma jokia visuomenė nei praeityje, nei dabar, nei ateityje. Žmonių tarpusavio bendravimo pobūdis priklauso nuo gyvenimo būdo, atitinkamos orientacijos, charakterių, skonio, interesų. Šiuolaikinėje industrinėje visuomenėje natūralus žmonių bendravimas tapo probleminiu reiškiniu.

Psichologija  Analizės   (18,74 kB)

Formalus ugdymas apibūdina hierarchiškai struktūruotą, ir chronologiškai organizuotą švietimo sistemą, kurią sudaro ugdymas pradinėse ir vidurinėse mokyklose, universitetuose bei kitose švietimo institucijose su specializuotomis programomis. (11) Informalusis ugdymas – tai nesąmoningas, dažniausiai neorganizuotas mokymasis (23) Šiame XXI a. akcentuojamas laisvas ir kūrybiškas mąstymas, veiklumas bei savarankiškumą puoselėjančių kompetencijų ugdymo svarba.

Pedagogika  Kursiniai darbai   (16,04 kB)

Priešmokyklinis ugdymas – aktuali tiek visuomenės, tiek pedagogų dalies, kuri tiesiogiai susijusi su šiuo ugdymo etapu, diskusijų tema. Iki pat septintojo dešimtmečio ikimokyklinio amžiaus vaikui beveik nebuvo taikomi jokie švietimo sistemos reikalavimai. Vaikų darželio kasdienybę sudarė dainos, žaidimai, piešimas, konstravimas.

Pedagogika  Diplominiai darbai   (5 kB)

Mano pasirinkta tema, pirmiausia, atspindi mano pačios požiūrį į Antikos kultūrą, jos svarbą bei reikšmę Europos kultūros vystymesi, o ypač Lietuvos, nes esu lietuvė ir man rūpi jos kultūrinis bei visuomeninis gyvenimas ir vystymasis.

Istorija  Kursiniai darbai   (4,97 kB)

Išplėstinis pamokos planas. Nauja tema „Bangų interferencija“ Bangų sudėtis. Iki šiol susidurdavome su viena banga, sklindančia iš šaltinio. Tačiau labai dažnai aplinkoje vienu metu sklinda kelios skirtingos bangos. Pavyzdžiui, kai kambaryje kalbasi keletas žmonių, kelios garso bangos pereina viena per kitą. Kas tada įvyksta?..

Fizika  Konspektai   (2,77 kB)

Nauja tema „Bangų difrakcija“ kalbėdami apie bangų atspindį,įsivaizdavome, kad at¬spindintis paviršius turi būti labai didelis. Tačiau gana dažnai banga savo kelyje sutinka mažas (palyginti su bangos ilgiu) kliūtis. Bangos ilgio ir kliūties matmenų santykis iš esmės nulemia bangos sklidimą. Bangos gali aplenkti kliūtį.

Fizika  Konspektai   (2,19 kB)

Italija, saugodama klasikinės senovės tradicijas,Renesanso epochoje tiesė kelius naujam menui. Netgi atsiradęs pavadinimas reiškė antikinės ,tai yra graikų ir romėnų kultūros atgimimą.

Dailė  Referatai   (16,4 kB)

10 klasės tema apie Londoną. London is the capital of the United Kingdom. It is one if the largest cities in the world. The city extends an area over of 1500 square kilometers and has a population of over 7mln. Despite its turbulent development, London has retained its charm and unique character.

Anglų kalba  Konspektai   (1,38 kB)

Dvi moteris rašytojas Žemaitę ir Šatrijos Raganą jungia Povilas Višinskis, atvedęs abi į literatūrą. Jas jungia ir tai, kad jų kūrinių herojai dažniausiai moterys. Žemaitė - realizmo srovės atstovė. Šatrijos Ragana - psichologinio realizmo krypties rašytoja. Žemaitė galėjo didžiuotis tik savo kilme, mokytis būsimajai rašytojai neteko. Šatrijos Ragana tėvų namuose guvernančių lavinta prancūziškai ir vokiškai, energingai siekdama išsimokslinimo, studijavo Ciuriche ir Friburge. Klausė pedagogikos, estetikos, filosofijos, literatūros paskaitų.

Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 5,25 kB)

Paskutiniu metu sąvoka “strategija biznyje” tapo gana populiaria. Ši tema – neatskiriamas pasitarimų ir simpoziumų atributas. Dėl nuolatinės sąlygų kaitos rinkos ekonomikoje, verslininkas turi turėti savo veiklos gaires – įmonės strategiją. Vadinasi strategija – tai tam tikras tikslų ir galimybių suderinimas ir palaikymas. Strategija įmonei suteikia apibrėžtumą, individualumą ir sudaro sąlygas priimti tam tikrų profesijų darbuotojus. Strateginis planas atveria organizacijai perspektyvą. Strategiją reikėtų vertinti kaip programą, kuri nusako įmonės veiklą pakankamai ilgą laikotarpį, kartu užtikrinant, kad besikeičiant politinei ir socialinei aplinkai, galima būtų koreguoti veiksmus.

Vadyba  Pagalbinė medžiaga   (5 psl., 11,45 kB)

12 lietuvių literatūros autorių pristatymas. A.Vaičiulaitis - didysis lietuvių literatūros estetas,poetinio realizmo atstovas, neoromantikas. Vertybė - gamtos grožis. Jam nerūpi kasdienė buitis, dėmesys sutelktas i didžiuosius būties klausimus. Gilinasi į veikėjų jausmus, jų santykį su gamta. Romanas "Valentina" - kūrinys apie tragišką, neissipildžiusią meilę.

Lietuvių kalba  Paruoštukės   (3 psl., 6,02 kB)

Sruoga - poetas, publicistas, literatūros mokslininkas, dramaturgas. Gimė Panevėžio apskrityje, Vabalninko valsčiuje, Baibokų vienkiemyje, gausioje ūkininkų šeimoje. Tėvai, šviesūs, laisvos dvasios valstiečiai, išleido į mokslus net keturis sūnus. Sruoga mokėsi Panevėžio gimnazijoje, nuo 1914 metų - Peterburgo, Maskvos universitetuose.

Lietuvių kalba  Konspektai   (15 psl., 42,21 kB)

"Altorių šešely" konspektas

Lietuvių kalba  Konspektai   (20 psl., 43,63 kB)

Kristijonas Donelaitis – “Metai”, Maironis – “Pavasario balsai”, “Jaunoji Lietuva” fragmentai, Šatrijos Ragana – “Sename dvare”, Vaižgantas – „Pragiedruliai“, Jonas Biliūnas – apsakymai, apysaka “Liūdna pasaka”, Vincas Krėvė – “Skirgaila”, Vincas Mylolaitis Putinas – “Altorių šešėly”, “Tarp dviejų aušrų”, Jurgis Savickis - novelės, Salomėja Nėris – “Diemedžiu žydėsiu”, “Prie didelio kelio”, Henrikas Radauskas – “Fontanas”, “Strėlė danguje”, Antanas Vaičiulaitis - novelės, Balys Sruoga – “Dievų miškas”, Antanas Škėma – “Balta drobulė”, Justinas Marcinkevičius – “Mažvydas”, Juozas Aputis, Romualdas Granauskas, Vanda Juknaitė, Saulius Šaltenis, Bitė Vilimaitė, Sigitas Geda, Marcelijus Martinaitis, Nijolė Miliauskaitė, Judita Vaičiūnaitė, Tomas Venclova.

Lietuvių kalba  Interpretacijos   (7 psl., 17,14 kB)