Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Kaip sudaryta negyvoji gamta
2009-07-09
Kas yra mineralas? Ankstesnėse apybraižose akmenį – mineralą įvairių įvairiausioje aplinkoje. Negyvąją gamtą matėme šimtais visokiausių pavidalų. Ir vis dėl to mums buvo neaišku, ką šioje įvairioje ir sudėtingoje gamtoje reikia vadinti atskiru mineralu. Pasirodo, kad mūsų mokslas priskaičiuoja apie 3000 įvairių mineralų, bet maždaug 1500 iš jų sutinkama labai retai, ir tik 2-3 šimtai yra tie pagrindiniai su kuriais mes nuolat susiduriame.
Ekologija
2009-07-09
Šiuo metu, žmonijai atsidūrus prie ekologinės katastrofos ribos, ekologija ir gamtosauga tapo vienomis iš aktualiausių mokslo atšakų. Dėl to vis dažniau įvairiuose šalyse yra iškeliamas klausimas apie dabartinės ekologinės būklės pagerinimo metodus. Taip pat yra kuriamos įvairios gamtosaugos organizacijos, kurių tikslas yra ekologinės krizės atsiradimo priežasčių atradimas ir jų eliminavimas. Nelieka nuošalyje ir ekologinės etikos svarba, nes žmogus yra neatsiejama gamtos dalis, ir jis turi laikytis tam tikrų gamtos etikos taisyklių.
Nuodingieji grybai
2009-07-09
Miškai yra saugiausi augalijos ir gyvūnijos namai, nepakeičiama žmogaus poilsio vieta, kraštovaizdžio puošmena. Didelė jų ir materialinė nauda. Svarbūs yra vadinamieji mažieji miško turtai, kaip grybai, laukiniai vaisiniai ir vaistiniai augalai. Daugelis grybų, uogų ir augalų yra svarbus gyvūnijos maisto šaltinis. Taigi grybus, laukinius vaisius, vaistažoles reikia vertinti kaip didelį turtą.
Dirvotyra ir geologija
2009-07-09
Paprastai dirvožemis apibrėžiamas kaip viršutinis žemės plutos sluoksnis, sudarytas iš mineralinių dalelių, organinių medžiagų, vandens, oro ir gyvųjų organizmų. Tai sąlyčio paviršius tarp žemės, oro ir vandens, kuriame yra didžioji biosferos dalis. Dirvožemis formuojasi be galo lėtai, tad jį galima laikyti neatsinaujinančiu ištekliu. Iš jo gauname maistą, biomasę ir žaliavas. Jis yra žmonijos veiklos ir kraštovaizdžio pagrindas. Dirvožemis yra labai sudėtinga ir kintanti terpė.
Ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas
2009-07-09
Ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas – tai staigus,per kelias valandas ar dienas, išsivystęs inkstų funkcijos sutrikimas, lydimas uremijos (būklė, kai kraujyje padaugėja kreatinino, šlapalo) ir i šlapimo kiekio sumažėjimo. Ligos priežastys. Ūmų inkstų funkcijos nepakankamumą gali sukelti daugelis priežasčių.
Iinkstų persodinimas (transplantacija)
2009-07-09
Tai vieno žmogaus (donoro) inksto persodinimas kitam žmogui (recipientui). Ligos priežastys. Inkstą reikia persodinti tada, kai savi inkstai nebesugeba atlikti savo funkcijų ir nepašalina iš organizmo nereikalingų medžiagų. Esant ūmiam inkstų funkcijos nepakankamumui, inkstų veikla gali visiškai atsistatyti, tačiau, esant lėtiniam nepakankamumui, inkstų veikla vis blogėja ir reikia gelbėti žmogaus gyvybę atliekant dializes ar persodinant kito žmogaus inkstą.
Ašarų liaukų gaminamas skystis
2009-07-09
Ašarų liaukų gaminamas skystis (ašaros) drėkina jautrią regeną ir išplauna į ją patekusius smulkius svetimkūnius; ašarų perteklius ašariniu nosies lataku nuteka į nosies ertmę. Rainelės vidury esančia anga (vyzdžiu) šviesa patenka į akies vidų. Vyzdys prietemoje išsiplečia, o ryškiai apšviestas susitraukia. Fotoaparato lęšius atstoja akies priekinėje dalyje šviesos spindulius laužianti ragena, akies kamerų skystis ir lęšiukas. Pro lęšiuką prasigavusi šviesa eina per stiklakūnį – į drebučius panašią medžiagą.
Virusai bei jų sukeliamos ligos
2009-07-09
Virusas (lot. virus – nuodingas) neląstelinės sandaros mikroorganizmas, maža dalelė, užkrečianti gyvuosius organizmus. Virusai yra ląstelių parazitai, taigi jie gali daugintis tik įsibrovę į ląstelę ir perimdami jos kontrolę, nes neturi savaiminio dauginimosi mechanizmo. Terminas virusas dažniausiai nusako dalelytes, kurios užkrečia eukariotus (daugialąsčius organizmus ir dalį vienaląsčių. Žodis virusas kilo iš lotyniško virus, reiškiančio nuodus ir kitas žalingas medžiagas.
Alkoholio poveikis oganizmui
2009-07-09
Visų alkoholinių gėrimų pagrindinė sudedamoji dalis yra etilo alkoholis (C2H5OH – etanolis). Jis yra svarbiausias prisotintųjų angliavandenilių eilės alokoholis. Šiai eilei priklauso alkoholiai nuo CH3OH iki C15H31OH. Metilo alkoholis ir už etilo alkoholį daugiau anglies atomų turintys junginiai (aukštesnieji alkoholiai) yra pavojingi gyvybei. Alkoholiai, kurių molekulės turi po 16 ir daugiau anglies atomų, yra kietos medžiagos.
Baltijos jūros ekosistemos
2009-07-09
Mūsų planeta – Žemė yra nepakartojamas gamtos tvarinys. Čia pakanka vandens, gaubia apie 10 km atmosferos sluoksnis (tęsiasi iki 1000 km), kuriame yra anglies dioksido, azoto, deguonies. Šios medžiagos reikalingos gyviesiems organizmams ir patys jas gamina. Anglies dioksidas naudojamas fotosintezei, deguonis – kvėpavimui, o didesniame aukštyje iš jo gaminasi ozonas, sauganti Žemės gyvybę nuo kenksmingos kosmoso radiacijos. Tarpusavyje sąveikaudami, organizmai išlaiko gyvybei tinkamą atmosferą, hidrosferą ir litosferą.
Anoreksija ir bulimija
2009-07-09
Sakoma, kad grožis reikalauja aukų, tačiau viskas turi ribas. Pernelyg griežtai laikantis dietų galima susirgti sunkiomis ligomis – anoreksija ir bulimija. Vis daugiau dėmesio šioms ligoms skiria spauda ir televizija: ligų atvejų vis daugėja, o padariniai gali būti labai liūdni. 5-18 proc. ligonių miršta, 40 proc. atvejų liga tampa chroniška. Truputis istorijos. Anoreksija pirmą kartą minima viduramžių epochoje.
Cukrinis diabetas
2009-07-09
Cukrinis diabetas (cukraligė) – tai liga, sukeliama absoliutaus ar santykinio insulino trūkumo, dėl ko sutrinka medžiagų, pirmiausiai angliavandenių, apykaita. Trūkstant insulino, gliukozė negali patekti į audinių ląsteles, todėl kraujyje padidėja gliukozės kiekis (hiperglikemija). Skiriami du cukrinio diabeto tipai: pirmas ir antras. I-am tipui būdingas absoliutus insulino trūkumas.
Šiukšlių problema
2009-07-09
Šiukšlių problema yra pakankamai aktuoli šiais laikais. Mes patys gyvename švarioje aplinkoje ir stengiamės ją išlaikyti. Tačiau šalyje yra daugybė plotų, kuriuos užima sąvartynai. Ten vežamos šiukšlės, atliekos iš visų miesto kampelių. Kiekvieną dieną susidaro atliekos, kurias mėtome į šiukšlių dėžę. Na, o tolesniu jų "likimu" nesirūpiname. Atliekos keliauja į savartynus, kur turėtų būti rūpestingai tvarkomos. Vakarų Europoje, JAV, Japonijoje miestų šiukšles pradėta tvarkyti prieš 15-20 metų. Lietuvoje iki šiol nėra nė vieno reikiamai įrengto sąvartyno.
Mikrobiologija
2009-07-09
Mikrobiologija (gr. mikros – mažas, bios - gyvybė, logos – mokslas) – mokslas apie mikroorganizmus (bakterijas, aktinomicetus, mieles ir pelėsinius grybus), kurios augina biotechnologai. Naujausiais bandymais panaudojami organizmai su perkeltais į chromosomas naujais genais, suteikiančiais jiems naujų savybių. Nors jau kelis tūkstančius metų mes naudojame mikroorganizmus vyno, duonos ar pieno produktų gamybai, tačiau dauguma biotechnologinių produktų buvo gauti tik XX a. paskutiniu ketvirčiu.
Vaistiniai augalai
2009-07-09
Bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.). Silpnai kvepiantys žiedai viršūninėse, kabančiose, tankiose kekėse. Vainikėlis baltas, atviras, varpelio pavidalo, į išorę lenktomis skiautelėmis. Žydi birželio - rugpjūčio mėn. Vaisiai – raudonos, apvalios, blizgančios uogos su smulkiomis, pusmėnuliškomis sėklomis. Stiebas sumedėjęs, neaukštas; šakelės apvalios, jaunos žalsvos ir pūkuotos, vėliau paruduoja ir nuplinka. Lapai visžaliai, odiški, žemyn pasirietusiai kraštais, taškuota apatine puse.
Diabetinė retinopatija
2009-07-09
Cukrinis diabetas (CD) – viena sudėtingiausių, didelį medikų susidomėjimą kelianti mūsų amžiaus problema. Tai paaiškina šie faktoriai : • Nuolat didėja sergančiųjų CD (2010m. prognozuojama, jog pasaulyje bus beveik 240 milijonų sergančiųjų – dvigubai daugiau nei 1994 m.) • Vystosi ūmios ir lėtinės (vėlyvosios) komplikacijos, dėl kurių mirtingumas nuo CD yra trečioje vietoje po širdies ir kraujagyslių bei onkologinių susirgimų.
Žmogaus imunodeficito virusas
2009-07-09
Dauginasi tik žmogaus organizmo ląstelėse. ŽIV - retrovirusų (lot. retro - atgal) šeimos atstovas. Šios grupės virusams būdinga atvirkštinė transkripcija. Retrovirusų sintezės seka: RNR DNR RNR baltymas. ŽIV genetinė medžiaga yra RNR. Patekus virusui į ląstelę šeimininkę, viruso fermentas - atvirkštinė transkriptazė, pagal viruso RNR (kaip pagal matricą), sintezuoja atitinkančią jai DNR molekulę.
Akys
2009-07-09
Akimis daug ką sužinome apie aplinkinį pasaulį.Kiekvienas akies obuolys yra 25mm skersmens,įstatytas kaukolės akiduobėn.Akyduobėse akys gali sukiotis,kad pamatytune daiktus viršuje,apačioje ir šonuose.Kiekviena akis turi judinamą lęšiuką ir kiek kitaip mato tą patį vaizdą.Abi akys veikia kartu;jas reguliuoja smegenys.Toka matymas vadinamas abiake rega.Per lęšiukus is lauko įėję šviesos spinduliai kuria vaizdą ant tinklainės - vidinio akies sluoksnio.Tinklainė verčia šviesą nerviniais signalais,kurie optiniais nervais keliauja į smegenis,ten sudarydami vaizdus.
Kultūra
2009-07-09
Kultūra - tai informacija, kurią vienas individas perduoda kitam ne per genus, o per nervų sistemą, pavyzdžiui, per mėgdžiojimą ar mokymą. Kultūros raida vadinama egzosomatinė evoliucija (evoliucija už kūno ribų). Gebėjimas įgyti kultūrą išsirutuliojo palengva. Žemesniųjų gyvūnų elgsena pagrįsta gana nelanksčiais refleksais. Ilgainiui šiuos refleksus vis labiau ėmė valdyti aukštesnieji nerviniai centrai. Aukštesniųjų centrų valdoma elgsena darosi vis įvairesnė, o mokymasis vis svarbesnis. Mokymasis mėgdžiojant atsirado vėliau, nes tam individas turi turėti sąvoką "aš" ir nors kiek suvokti, jog kito individo elgsena kažkuo panaši į jo paties. Tačiau aukštesnioji kultūra įmanoma tik vartojant kalbą.
Virusai ir bakterijos
2009-07-09
Virusai (lot, virus - nuodas) yra įvairios formos negyvos dalelės (iki šiol nėra vieningos nuomonės ar virusas gyvas, ar negyvas organizmas), kurios turi tam tikrų bendrų bruožų. Visi virusais yra užkrečiami. Virusai nėra ląstelės. Viruso dydį galima palyginti su didele baltymo makromolekule. Paveikslėlyje pavaizduotas DNR virusas su daugiakampės formos galvute ir spiraline uodegėle, paprastai jų skersmuo mažesnis nei 200 nm. Daugelį virusų galima išgryninti ir kristalizuoti, o kristalus saugoti kaip ir kitas chemines medžiagas.
Biosfera ir žmogus
2009-07-09
Biosfera - tai aplinka kurioje egzistuoja gyvybė. Ekobendrija- tai visi organizmai sutinkami tam tikroje teritorijoje. Ekosistema - tai ekobendrija su gyvenamaja aplinka. Ekosistema sudaro biota ir abijota. Kiekviena rūšis areole yra paplitus populiacijomis. Populiacijos paplitusios tose vietose kurios yra tinkamos tai rūšiai egzistuoti.
Genetika
2009-07-09
Genetikos pradininku laikomas Gregoras Mendelis, austrų vienuolis, 1865 m. pranešime "Versuche uber Pflanzenhybriden" ("Augalų kryžminimo eksperimentai") Brno gamtos istorijos draugijai nurodęs tam tikrų žirnių charakteristikų paveldimumo dėsningumus ir parodęs, kad jie gali būti aprašyti remiantis matematinės statistikos principais.
Genetikos samprata
2009-07-09
Pagrindinis genetikos uždaviniai – tirti genų perdavimą iš kartos į kartą, nustatyti, kaip genuose esanti informacija virsta požymiu. Genetika tiria vieną iš pagrindinių gyvų organizmų savybių – paveldimumą, todėl ji savaime atsiranda visų biologinių reškinių centre.
Maisto priedai
2009-07-09
Maisto priedai - tai medžiagos, kurios nėra vartojamos kaip atskiri maisto produktai ar kaip tipiniai maisto produktų ingredientai ir kurios įdėtos į maisto produktus technologiniais tikslais pačios ar jų dariniai tampa tokių maisto produktų sudėtine dalimi.
Baltymai
2009-07-09
Tarp aminorūgščių susidaro tvirta kovalentinė jungtis, vad. peptidine jungtimi. Susidaręs aminorūgščių junginys, vad. peptidu. Peptidas sudarytas iš daugelio aminorūgščių yra polipeptidas. Visi baltymai yra polipeptidai, tai yra grandinės sudarytos iš daugelio dešimčių ar net šimtų aminorūgščių grandžių. Baltymų struktūriniai lygiai: 1) Pirminė – aminorūgščių liekanų išsidėstymo baltymo molekulėje nuoseklumas. 2) Antrinė – polipeptidinė grandinė susisuka į spiralę.
Riebalai
2009-07-09
Maisto riebalai - tai viena iš trijų pagrindinių maisto medžiagų, kurios kalorijų pavidalu teikia energiją mūsų organizmui (kitos dvi - tai baltymai ir angliavandeniai). Riebalų mes valgome su įvairiais produktais, tai pvz.: sviestas ant skrebučio ar plakta grietinėlė ant pyrago gabalėlio. Riebalai gali būti ir sunkiau pastebimi, jei yra "paslėpti" tokiuose produktuose kaip riešutai ar pienas. Jų yra ir sausainiuose bei tešlainiuose (aliejus ar sviestas).
Aplinkos tarša ir žmogaus sveikata
2009-07-09
Pastaruoju metu Lietuvoje daug dėmesio skiriama ir aplinkos tyrimo programoms. Atmosferos oro taršos įtaka visuomenės sveikatai nagrinėjama įvairiais aspektais. Respublikoje vykdomi platesnės apimties Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų sveikatos ekologiniai monitoringo projektai. Didžiuosiuose šalies miestuose vertinama ekologinė situacija ir analizuotas gyventojų ligotumas ir mirtingumas. Gyventojų sergamumo bei mirtingumo struktūroje lėtinės neinfekcinės plaučių ligos tarp kitų ligų yra trečioje penktoje vietoje.
Sveika mityba
2009-07-09
Praeito šimtmečio pabaigoje išspausdinti mokslininkų darbai įrodė, kad apie 50% žmonių mirčių tiesiogiai susiję su neteisinga mityba. Daugelį metų buvo skelbiama racionali, vėliau subalansuota, mityba. Pastaruoju metu vis plačiau kalbama apie sveiką mitybą. Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti. Kadangi maistas yra svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, tai šiandien mitybos specialistai kalba apie sveikatinančią mitybą.
Sociainės paslaugos
2009-07-09
Sociainės paslaugos - istorinės sociainio darbo organizavimo raidos elementas. Šiandien jos reiškia visuomenės teisinius įsipareigojimus teikti pagalbą, ją organizuoti laikantis išlaidų atpirkimo, įstaigų veiklos efektyvumo ir racionalumo principų. Socialinių paslaugų esmę, veiklos centrą, branduolį sudaro profesionalių arba savanorių, viešųjų, ne pelno arba pelno tiekėjų pagalbos veikla, atliekamas socialinis darbas. Socialinės paslaugos- socialinės apsaugos sistemos dalis, kuriomis siekiama panaikintį socialinę atskirtį, remti asmenų lygiateisiškumą, įtraukimą į bendruomenę teikiant paslaugas labiausiai pažeidžiamoms žmonių grupėms- seniems žmonėms, neįgaliesiems, rizikos grupių žonėms, vaikams, šeimoms ir pan.
Naikini gamtą naikini save
2009-07-09
Žmogus nuo seno yra priklausomas nuo gamtos. Taip yra todėl, kad žmogaus egzistenciją gamtoje lėmė tik maksimalus žmogaus prisitaikymas prie gamtos t.y. įvairių gyvosios ir negyvosios aplinkos veiksnių. Šiais laikais,dėl įvairių technologijų plėtros, žmogus yra labai atsiribojęs nuo gamtos, tačiau civilizacijos raidai nepažengus tiek, kiek ji yra pažengus dabar žmonės labai darniai sugyveno su gamta. Šių žmonių įtaka gamtai nebuvo didelė, be to ir žmonių buvo labai nedaug.
