12 skaidrių apie rašytoją Juozą Girnių. Biografija, šeima, veikla, pažiūros ir kt.

Lietuvių kalba  Pristatymas   (12 psl., 85,02 kB)

Žaibas ir griaustinis pirmykščio žmogaus suvokime asocijavosi su dievų rūstybės išraiška. Vyriausias senovės graikų dievas Dzeusas taip pat buvo žaibų ir griaustinio dievas. Jį dar vadino griaustinio ir debesų valdytoju. Mūsų protėviai išpažino Perkūną, germanų gentys – Torą, romėnai – Jupiterį, slavai – Peruną. Šie dievai supykę svaidė į žmones pavojingas ugnies strėles. Senovės romėnai skirstė žaibus į nacionalinius, šeimyninius ir individualius. Jie manė, kad žaibai yra įspėjamieji, raginamieji ir baudžiamieji. Nuo seno kartu su šia samprata plėtojosi ir kitas žaibo suvokimas: nenustygstantis žmogaus protas stengėsi suvokti žaibo ir griaustinio prigimtį, suprasti jų atsiradimo priežastis. Apie šių gamtos reiškinių prigimtį jau prieš 2400 m. mąstė graikų filosofas Aristotelis, o kiek vėliau romėnų poetas ir mąstytojas Lukrecijus mėgino atskleisti jų prigimtį. Daug šimtmečių, taip pat viduramžiais buvo manoma, kad žaibas – tai ugnies purslų sankaupa, suspausta debesų vandens garuose. Besiplėsdamas jis prasiskverbia pro debesis silpniausioje jų vietoje ir akimirksniu nusklinda žemės link. Iki žaibolaidžio išradimo ir ženklesnių atradimų elektros srityje žmonės įvairiais būdais kovojo su žaibo smūgių griaunamosiomis pasekmėmis. Daugelyje Europos šalių manyta, kad nepertraukiamas bažnyčių varpų gaudesys audros metu yra veiksminga kovos prieš žaibą priemonė. Jeigu tikėtume tų laikų statistika, šio kovos būdo 30 metų taikymo pasekmė Vokietijoje – 400 žaibo sugriautų varpinių ir 150 žuvusių varpininkų. Taip pat yra istorinių duomenų, bylojančių, kad jau žiloje senovėje žmonės mokėjo sėkmingai gintis nuo žaibų. Daugiau kaip prieš tris tūkstančius metų egiptiečių dvasininkai savo šventyklas apsaugodavo smailiais metaliniais stiebais, sujungtais su žemėje įkastomis vario plokštėmis. Šiuo metu kai kam gali susidaryti įspūdis, kad apie žaibą žinome viską. Žymiausi pasaulio mokslininkai sukūrė dešimtis modelių, kurių pagalba galima būtų detaliai aprašyti žaibą šiuolaikiniame mokslo žinių lygmenyje. Tačiau visų šių modelių pagrindą nusakančios mokslinės pažiūros pradėjo formuotis jau prieš 400 metų, kai buvo pagamintos pirmosios elektroforinės mašinos ir Europoje prasidėjo triukšmingi elektriniai šou, kurių metu buvo rodomi žmonių pasigaminti žaibai. Elektrinę žaibo prigimtį 1750 m. pirmasis atskleidęs amerikiečių mokslininkas teigė, kad įelektrintam debesiui judant virš kalnų ir medžių, bokštų ir laivų stiebų, išsikišantys daiktai sukelia elektros iškrovą. Remiantis jo idėja 1752 m. buvo atliktas elektros gavimo iš audros debesies bandymas – garsusis eksperimentas su aitvaru. Kaupiantis audros debesims, jis paleido nedidelį aitvarą, laidu sujungtą su Leideno stikline – šis įrenginys mums žinomas kaip kondensatorius. Dėl kondensatoriuje atsiradusio elektros krūvio B. Franklinas padarė išvadą, žaibas yra ne kas kita kaip savaiminis elektros išlydis. Mokslininkas pirmą kartą pritaikė įžeminimą ir įrodė, kad yra natūralus elektros išlydžio reiškinys. 1753 m. jis pasiūlė žaibolaidį pastatams nuo gaisro apsaugoti. Toks žaibolaidis ir dabar vadinamas Franklino tipo žaibolaidžiu[1].

Elektronika  Referatai   (24 psl., 813,32 kB)

Didžiąją Prancūzijos revoliuciją galime apibūdinti kaip politinės ir socialinės santvarkos kokybinio virsmo etapą, kuris apima laikotarpį nuo 1789 iki 1794 metų. Šis laikotrapis Prancūzijoje pasižymėjo perėjimu nuo pusiau feodalinės luominės santvarkos prie modernios neluominės visuomenės, taip pat ir nuo absoliutinės monarchijos prie konstitucinės - parlamentinės santvarkos. Prancūzijos revoliucija sukrėtė ir Europą, įtraukdama į ilgiausiai užsitęsusią krizę, o jos sumaištis, karai ir nerimą keliančios naujovės apėmė visą XVIII amžiaus pabaigą.

Istorija  Referatai   (10 psl., 25,61 kB)

psichologija

Psichologija  Referatai   (12 psl., 329,75 kB)

Reklamos priemonių internete analizė BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

Rinkodara  Diplominiai darbai   (60 psl., 2,65 MB)

Miško grožis Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“

Lietuvių kalba  Rašiniai   (2 psl., 8,83 kB)

Mikro - makro ekonomikos kursinis darbas.

Ekonomika  Kursiniai darbai   (29 psl., 49,07 kB)

Tradiciniai amatai tampa gyva tautos kultūros dalimi

Lietuvių kalba  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 8,68 kB)

SOLIARIUMŲ CENTRO UAB „SAULITA“ VERSLO PLANAS

Vadyba  Kursiniai darbai   (30 psl., 152,49 kB)

Aiškiausiai žmogus mąstymo galią parodo kalba – ženklų sistema. Tai žmogaus dovana, kurios pagalba galime reikšti savo mintis, jausmus. Jokie ženklai, gestai, mimikos negali pasakyti tiek daug, kiek gali žodžiai. Aiškiausiai mūsų mąstymo galią rodo kalba – ištarti, parašyti ar gestais parodyti žodžiai ir būdai, kaip mes juos deriname mąstydami ir bendraudami. Žmonės nuo seno didžiuodamiesi skelbia, kad kalba juos iškelia virš visų kitų gyvūnų. Naomas Chomsky (1972) teigia, kad „Tyrinėdami žmonių kalbą, mes priartėjame prie to, ką būtų galima pavadinti žmogaus esme, prie tų proto savybių, kurios, kiek mums žinoma, yra žmogaus savitumas“. Pasak kognityvinio mokslo atstovo Steveno Pinkerio (1990), „kalba yra brangakmenis pažinimo karūnoje“.

Psichologija  Referatai   (12 psl., 23,25 kB)

Tango, kaip ir dauguma kitų šokių, yra ne tik estetinio, meninio, dvasinio poreikio tenkinimas, bet ir fizinio aktyvumo rūšis. Tai energingas, kupinas aistros, improvizacijos ir vidinio susikaupimo šokis, turintis ir įdomią, savitą istoriją. Šiame darbe bus pasistengta apžvelgti tango, kaip šokio ir kultūrinio reiškinio, svarbiausius aspektus ir istorinę raidą, ir taip pat pasigilinti į priežastis, kodėl ir šių dienų jaunimas vis dažniau renkasi tango šokio pamokas kaip tam tikrą fizinio aktyvumo formą.

Sportas  Referatai   (8 psl., 18,5 kB)