Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Pedagogikos egzaminas
2013-05-11
Lietuvos švietimo sistema, jos struktūra, pagrindinės švietimo reformos kryptys. Švietimo problemos (ugdymo proceso organizavimas ir valdymas, tautinio tapatumo ugdymas, mokinio ugdymas laisvei, demokratijai). Profiliuotas mokymas, jo ypatumai. Švietimo vadyba. Suaugusių žmonių mokymas ir švietimas
Vaikų deviantinis elgesys
2013-01-02
19 skaidrių
Kas yra deviacija?
Kas yra deviantinis elgesys?
Deviantinio elgesio pavyzdžiai;
Deviantinio elgesio priežastys;
Deviantinio elgesio aiškinimas;
Deviacijos tyrimo analizės;
Kaip socialinis darbuotojas gali padėti įveikti deviantinį paauglių elgesį?
Alkoholizmas
2012-11-06
Greta didžiausių žmonijos pasiekimų bei atradimų, greta svaiginančių laimėjimų, grožio ir gėrio, visose visuomenėse egzistuoja didieji nuopuoliai bei praradimai. Dažnai blogio ir gėrio pradai nugali visuotinį gėrį, pasiglemžia didžiųjų laimėjimų rezultatus ir visuomenė atsiduria ties praraja.
Alkoholizmas – tai viena svarbiausių nūdienos socialinių, medicininių ir viena sunkiausiai sprendžiamų psichologinės bei psichoterapinės pagalbos nuo jo kenčiantiems žmonėms problemų. Yra nemažai alkoholizmo apibrėžimų. Vieni mano, kad alkoholizmas – kai alkoholis pažeidžia fizinę sveikatą, sutrikdo asmeninių bei socialinių funkcijų atlikimą arba kai alkoholis pasidaro būtinas normaliam aktyvumui palaikyti. Kiti alkoholizmą priskiria asmenybės sutrikimams, kuriems būdinga fizinė ir psichologinė priklausomybė. Girtuokliaujantis individas praranda galimybę našiai dirbti, prarasdami individualumą, praranda potencialias protines jėgas kūrybiniam savęs plėtojimui. Galiausiai tokiam individui lieka vienintelis tikslas – kaip įsigyti alkoholio ir suvartoti jį. Taip visuomenė praranda žmogų, kaip individualią, sveiką asmenybę.
SMURTAS ŠEIMOJE PRIEŠ VAIKUS
2012-05-21
ĮVADAS
Smurtas prieš vaikus egzistavo amžiais. Jo suvokimas ir vertinimas skyrėsi priklausomai nuo laikmečio, kultūros bei socialinio – ekonominio lygmens. Pastaruoju metu visuomenėje vis dažniau viešumon iškyla įvairūs prievartos prieš vaikus atvejai.
Ilgą laiką smurto prieš vaikus problema buvo visiškai ignoruojama. Daugelis žmonių tiesiog netikėjo, kad suaugusieji gali skriausti mažuosius. Nors šiuolaikinėje visuomenėje vaikų prievarta yra smerkiama, vis dar yra dalis žmonių, kurie į šiuos dalykus žiūri ir reaguoja kiek kitaip. Nepaisant visko, Lietuvoje smurtas prieš vaikus yra dažnas reiškinys daugelyje šeimų.
Ilgą laiką šeima funkcionavo savo izoliuotoje socialinėje aplinkoje kaip visiškai uždaras, autonomiškas vienetas. Pasikeitusi politinė situacija Lietuvos Respublikoje sąlygojo ir požiūrio į šeimą, vaiko statusą ir smurto šeimoje pokyčius. Lietuva pasekė kitų valstybių ir tautų pavyzdžiu, ir su liūdesiu konstatavo žiaurią tiesą: „Vaikų prievarta yra paplitęs reiškinys“. Vyriausybė paskelbė, kad vaikai turi teisę būti ginami nuo prievartos ir smurto. Pradėtos vykdyti konkrečios prevencinės smurto programos, kad vaikai būtų apginti.
Tyrimo problema: smurtas prieš vaikus šeimoje.
Tyrimo tikslas: išsiaiškinti smurto priežastis prieš vaikus šeimoje.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išnagrinėti smurto rūšis prieš vaikus;
2. Išanalizuoti smurto prieš vaikus pasekmes.
Tyrimo objektas: 13 – 17 metų vaikai
Tyrimo hipotezė: Smurtas prieš vaikus šeimoje yra paplitęs reiškinys, bet vaikai turi teisę būti ginami nuo smurto ir prievartos.
Tyrimo metodai: anketinė apklausa ir informacinių šaltinių apžvalga.
Įvadas
Vaiko socialinės globos kokybė vaikų globos namuose
Kūdikio raida
Globos organizavimas
Ugdymo ištakos
Savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo vaikystėje svarba
Socialinė atskirtis
Ugdymo sąlygų aktualumas
Emocinės būklės ypatumai
Plėtotes pagrindai
Beglobių vaikų ugdymo tradicijų apžvalga
Globos institucijų realybė
Auklėtinių emocijų raida
Socialinės reabilitacijos tikslai ir uždaviniai vaiku namuose
Išvados
Literatūros sąrašas
Profesinės gero pedagogo savybės
2012-05-08
Pedagogo asmenybė – visuma psichologinių ir socialinių asmenybės savybių, lemiančių sėkmingą pedagoginę mokytojo veiklą. Pedagogo asmenybės teigiamieji bruožai: domėjimasis šiuolaikine kultūra (filosofija, mokslu, technika, menu); bendravimo su augančiąja karta poreikis; sieki perteikti jaunimui kultūros vertybes, ugdyti visapusiškai brandžią asmenybę; remtis šiuolaikinės kultūros aukščiausiais laimėjimais, būti pavyzdžiu; gebėjimas daryti intelektualinį, emocinį, praktinį poveikį mokinių veiklai ir elgesiui.
fizinio ugdymo teorijos dalykas
2012-04-16
referatas kūno kultūrai
ĮVADAS
Temos aktualumas. Ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje pagrindine problema tampa vaikų pasyvumas, nuo to išsivysto įvairios ligos, viena iš jų - vaikų nutukimas. Todėl šiuo laikotarpiu pagrindinis uždavinys tampa skatinti vaikų aktyvumą tiek šeimose, tiek įvairiose ugdymo įstaigose.
Pedagogo tikslas tampa stiprinti vaiko sveikatą, fizinį pajėgumą, skatinti jo aktyvumą integruojant fizinį ugdymą.
Tačiau norint sėkmingai ir sistemingai ugdyti vaiko fizinį pasirengimą pedagogas turi išmanyti fizinio ugdymo teorines ir praktines žinias, mokėti jas naudoti veikloje.
Tikslas. Susipažinti su fiziniu ugdymu ir jo moksliniais terminais.
Uždaviniai:
• Susipažinti su fizinio ugdymo samprata;
• Fizinio ugdymo ryšiu su kitais mokslais;
• Išsiaiškinti pagrindines Fizinio ugdymo sąvokas, jų reikšmes;
• Susipažinti su fizinio ugdymo ir sporto teorijos atšakomis.
Norint sėkmingai integruoti fizinį ugdymą įvairiose ugdymo įstaigose, būtina sužinoti mokslines apibrėžtis, kurios apibūdina fizinį ugdymą, išryškina jo pagrindines savybes.
pagalbinės skaidrės, kaip parašyti Samprotavimo rašinį
Vaikų neklausymo priežastys ir jų šalinimas
2012-01-11
Referate pateikiama pedagogų, psichologų, psichiatrų požiūris apie vaikų neklusnumo priežastis, analizuojama, kas jas sukelia ir kaip išvengti (ar į manoma visada išvengti) vaikų nepaklusnumo.
scenarijus mamos dienai
2011-04-07
Scenarijus mamos diena, su dainelėmis ir natomis
Pamoku planas priesmokyklinumas
2011-03-12
Emocinė sveikata mokykloje. Mokinio emocinė sveikta. Emocinės sveikatos problemos ir jų įveikimo galimybės.
socializacijos mikroveiksniai
2011-02-18
socializacijos mikroveiksniai
Konfliktai, ju priežastys, prevencija
2010-12-06
Neįsivaizduojame, koks būtų pasaulis, jeigu žmonės nebendrautų. Jei nebūtų įmanoma bendrauti kasdieniniame gyvenime, informacija nepasiektų nei vieno žemės kampelio, pasaulis negalėtų tobulėti, negalėtų žengti vystimosi keliu. Bet bendraudami žmonės ne visą laiką tai daro tobulai, humaniškai, nuolankiai. Visą laiką atsiranda atskiri individai ar jų grupės, kurie visada yra kažkuo nepatenkinti. Jie tarsi maištininkai, kurie konfliktuoja su savo konkurentais kiekviename žingsnyje.
Šiuolaikinėje visuomenėje vis dar labai aktuali problema yra vaikų auklėjime naudojamos bausmės. Gyvenant XXI a. yra vis dažniau pastebimas liberališkesnis auklėjimas bei keičiantis visuomenės požiūriui į žmogų, stiprėjant demokratinės vertybėms, bausmės, o ypač fizinės, imamos vertinti kaip tam tikras neigiamas socialinis reiškinys, kuris ne tiek auklėja, kiek žaloja žmogų. Pagal nusistovėjusias kultūros normas vaikai jau nuo seno auklėjami gana griežtai. Tačiau nepaisant griežtų bausmių, vaikai ne visada tampa tokie, kokius juos tėvai norėtų matyti. Netinkamai pasirinktos auklėjimo priemonės auklėjant, ne tik ikimokyklinio amžiaus vaiką, gali duoti kartais net priešingą rezultatą. Bausmės yra neefektyvios arba žalingos ir gali turėti net sunkių padarinių, kai laikomos vienintele „auklėjimo“ priemone. Bausmės vaikui dažnai kelia baimę. Todėl griežtų tėvų vaikai yra daug bailesni ir užsisklendę, palyginti su tais, kurie auklėjami tolerantiškai, šie vaikai ateityje turi nemažai problemų įsiliejant į šiandieninį visuomenės gyvenimą.
Šiandien tiek mokyklos bendruomenei, tiek visuomenei nekyla abejonių, jog būtina valdyti vaikų socialinę aplinką, siekiant kuo labiau užtikrinti saugumo poreikį, laiku pastebėti ir sustabdyti neigiamų reiškinių plitimą ugdymo institucijose. Pasak N. Janulaitienės (1987), kurią cituoja I. Leliūgienė (2002), kai vaikai yra nepakankamai arba neteisingai auklėjami šeimoje bei mokykloje (pedagogiškai apleisti), tuomet jie tampa nepajėgūs atlikti naujus socialiai vertingus reikalavimus, kuriuos kelia, visuomenė bei mokykla, atsilieka nuo vienmečių doroviniu bei kultūriniu vystymusi – elgesys nukrypsta nuo tam tikrų normų, vyksta nepageidaujama socializacija ir pan. G. Navaitis (1997) analizuodamas vaikų išgyvenamus psichologinius sunkumus, atkreipė dėmesį, kad dažnai jie mini nesupratimą; skundžiasi, jog tėvai ir pedagogai klaidingai vertina jų elgesio motyvus, nepritaria pomėgiams, neteisingai baudžia ir pan. Be to vaikai lengviau nei suaugusieji pasiduoda įvairioms įtakoms, jautresni vertinimams ir pajuokai. Kitaip tariant pasižymi didesniu jautrumu išoriniams savo elgesio ir savijautos „programavimui“. Toks nekontroliuojamas ir aplinkinių ne visiškai įsisąmonintas „programavimas“ dažnai nepalankus vaikui.
Šiuolaikinės globalizacijos, informacinės arba žinių visuomenės sąlygomis jauno žmogaus paruošimas gyvenimui yra svarbiausias uždavinys ir labai sudėtingas procesas. Mokinius reikia paruošti gyventi naujomis sąlygomis, kai labai svarbi tampa bendra veikla, sugebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti. Mokykla – viena iš svarbiausių vaiką ugdančių institucijų, todėl visiems puikiai suprantama, kad mokytojai ir mokiniai beveik pusę savo aktyvaus laiko praleidžia ugdymo institucijoje. Mokyti jaunuomenę yra labai svarbus ir sudėtingas uždavinys, todėl didelę reikšmę turi tai, kad mokyklose dirbtų kvalifikuoti ir savo darbą mylintys pedagogai. Nepakanka, kad mokytojai būtų mokiniams geri ir juos mylėtų nei kad mokytų, remdamiesi vien intuicija, asmeniniais polinkiais arba tradicinia išmintimi.
Švietimas ir mokslas
2010-09-23
Švietimas. Tai veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Švietimas. Tai taip pat procesas, kurio metu švietimo įstaigose ir ne tik formaliai arba neformaliai asmenims perteikiamos žinios ir formuojami gebėjimai. Švietimas siekia: išugdyti kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi.
"Knygų bičiuliai" šventės scenarijus
2010-05-31
Tema: renginys „Knygų bičiuliai“. Auditorija: 4 – 7 klasių mokiniai, mokytojai. Trukmė: 1 valanda. Vieta: mokyklos aktų salė. Renginio vedantieji: Modestas ir Lorena.
Etinis pokalbis
2010-05-14
Etinis pokalbis, vedamas su 5-10 klasės moksleiviais.
5-7 metų vaikų kalbos raidos ypatumai
2010-05-11
Maži vaikai visada smalsūs, betarpiški, konkrečiai mąstantys, trokštantys patekti į suaugusiųjų pasaulį. Vienas iš raktų - kalbinė raiška. Kalba yra vienas iš svarbiausių psichikos komponentų. Psichologų ir fiziologų įrodyta, kad žodis, kalba vienaip ar kitaip dalyvauja visose žmogaus psichikos apraiškose. Vaiko mąstymo raida susijusi su jo kalbos tobulėjimu. Kaip plytą būtų sunku padaryti, neturint formos, taip ir mintį sunku išreikšti, neturint atitinkamų žodžių ir gramatikos priemonių. Kalba yra minties reiškimo forma. Tik tada, kai mintis išreikšta žodžiu, ji yra aiški ir tampa realybe kalbančiam ir kitiems – klausantiems.
Auklėjimas darbu
2010-04-23
Šeima-svarbiausia socialinė institucija, kurioje jaunoji karta gauna pirmuosius dorovinius ir darbo įgudžius bei įpročius. Pastaruoju metu ypač sustiprėjo dėmesys vaikų darbiniam auklėjimui, nes jis yra vienas iš svarbiausių harmoningos asmenybės ugdymo veiksnių. Negalima tinkamai parengti jaunosios kartos gyvenimui ir darbinei veiklai, neišugdžius darbštumo, neišmokius jos darbo. “Bendrųjų programų” skyriuje “Darbai ir buities kultūra” taip apibūdinama svarbiausia darbų ir buities kultūros mokymo “misija”: “…ugdyti mąstantį, nebijantį problemų žmogų, atsakingą už savo tautos, jos kultūros raidą ir integravimąsi į pasaulinę kultūrą; žmogų, gebantį racionaliai, remiantis tautos kultūros tradicijomis bei šiuolaikine Europos patirtimi, organizuoti ir prižiūrėti buitį, susivokti ekonomikoje ir gamyboje, darbo organizavimo principuose, pajėgų savo intelektu ir rankomis kurti ir keisti aplinką, gebantį spręsti gyvenimo, buities problemas, orientuotis renkantis profesiją”.
Edukologija
2010-04-12
Edukologija – (lot. educatio-švietimas, ugdymas; gr. logos-mokslas) – daugiašakis žmogaus ugdymo mokslas. Ugdytojas – asmuo, vykdantis ugdymo uždavinius. Ugdytojai yra visi ugdymo veikėjai. Žmogui būdinga būti ugdytoju. Ugdytinis – pedagoginio veikimo objektas ir subjektas. Į ugdytinio sąveika įeina mokinys, moksleivis, studentas, auklėtinis. Visi jie – ugdytiniai, bet skirtingi savo amžiumi ir išsimokslinimu bei išsiauklėjimu. Taip pat, ugdytinis – ne pasyvus ugdymo proceso dalyvis. Iš prigimties jis yra aktyvus veikėjas. Jo veiklumas įgyja prasmę, kai nukreipiamas visuomenės labui.
LR švietimo sistema ir jos reformos
2010-03-25
Šiame darbe panagrinėsime apie Lietuvos Respublikos švietimo sistemą ir jos reformas. Taigi, pabandysisme atsakyti į keletą, musų nuomone, svarbių klausimų, tai : kas yra švietimas, Lietuvos švietimos sitemos raida, kokie yra Lietuvos Respublikos švietimo reformos etapai, svarbiausi ugdymo tikslai, švietimo sistemos principai, taip pat smulkiau paaiškinsime apie švietimo sistemos struktūrą.
Šeima yra pirmoji socialinė grupė, su kuria vaikas labai glaudžiai susijęs. Pirmiausia šeima nuo pat kūdikystės yra pagrindinis tarpininkas tarp visuomenės bei jos kultūros ir vaiko. Čia vaikas girdi, kas dedasi aplink jį, čia vertinami ir jautriai išgyvenami įvykiai, kuriems nelieka abejingas ir vaikas.
Jauno žmogaus pasaulis
2010-02-11
Kiekviena karta turi savų džiaugsmų ir problemų. Jauną žmogų, pirmiausia, visi suvokia pagal amžių, o ne pagal tai, kaip jis jaučiasi. Kiekvienas jaunas žmogus turi savo pasaulį. Ypač sudėtinga šių dienų jaunam žmogui nes, yra daug pagunų: draugai, pramogos, kompiuteriai ir įvairiausios žalingos medžiagos. Jaunam reikia viską išbandyti, tačiau kiekviena pramoga turi turėti ribas. Mąstantis ir ieškantis jaunas žmogus visada turi nusibrėžti tikslą- žinoti, ko jis nori. Šio darbo tikslas - įrodyti, koks sudėtingas yra jauno žmogaus pasaulis ir kaip jam sunku rasti savo kelią.
Mokymosi visą gyvenimą jau dešimtmetį yra tapęs pagrindinu švietimo politikos sprendimu, o pastaruoju metu - ir visuomenės gyvenime paplitusiu reiškiniu. Mokytis būnant įvaairaus amžiaus tampa ne tik madinga, patrauklu, bet ir būtina, kad kuo sekmingiau būtum užsiėmęs bei funkcionuotum visuomenėje ir aplinkoje.
Krepšinis Lietuvoje
2009-12-01
Krepšinis - komandinė sporto šaka, kurioje žaidžiama su kamuoliu. Krepšinis žaidžiamas aikštelėje, kurioje dviejų komandų žaidėjai stengiasi surinkti kuo daugiau taškų, mėtydami kamuolį į specialų krepšį. Tai populiariausia sporto šaka Lietuvoje ir viena populiariausių sporto šakų JAV, pietų ir pietryčių Europoje, buvusiose Tarybų Sąjungos šalyse.
Geri mokymo būdai ir metodai - mokytojo sėkmė. Sėkmingas darbas mokykloje. Mokytojas – pavyzdys vaikui. Mokytojo dėmesys ir teisingumas kiekvienam vaikui. Koks yra mokytojo vaidmuo mokymo sistemos reformoje? Mokytojas - ugdymo proceso skatintojas, visos dirbančios klasės ar grupelės vadovas. Reiketu pabrėžti, kad ugdymo ir švietimo reformą vykdo ne vadovėliai, programos ar kitos mokymo priemonės, o mokytojai. Norint reformuoti ugdymo sistemą, reikia ,,reformuoti” moktoją. Tik naujai mąstantis mokytojas gali sukurti naujus vadovėlius, naujas programas.
Pedagogika
2009-09-07
Bausmės. Mokymasis bendradarbiaujant. Tradicinės, aktyviosios ir moderniosios šiuolaikinės mokymosi sistemų lyginamoji analizė. Valdorfo mokyklos pedagoginiai pagrindai ir praktika. Bifrost šiuolaikinės moderniosios mokyklos modelis. Mokytojo darbo kriterijai JAV. Valdorfo mokyklos pedagoginis planas ir psichologinė analizė. Naujosios mokyklos Vokietijoje, jų lyginamoji analizė. Bloomo taksonomija.