Referatai, kursiniai, diplominiai
Žinome, kad kai kurios medžiagos yra laidžios elektros srovei. Tokios medžiagos, vadinamos elektros laidininkais. Taigi, pamėginkime jų paieškoti. Norint ištirti medžiagų laidumą elektros srovei mums prireiks pasigaminti bandymo įrenginį, kuriam reikės: *medžio plokštelės; *laidų; *laidų laikiklių; *jungiklio; *lemputės; *maitinimo šaltinio (4,5 V elemento ).
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1,62 kB)
Elektros srovė - kryptingas elektringų dalelių judėjimas vadinamas elektros srove. Elektros srovę gali sudaryti ir judančios kitokios elektringos dalelės - jonai. Srovė teka tik akimirką - kol išsilygina sujungtų kūnų potencialai, o tada išnyksta elektrinis laukas jungiančiuose laidininkuose ir krūvių judėjimas liaujasi. Norint gauti nenutrūkstamą srovę, reikia nuolatos papildyti vieno kūno krūvį, palaikyti aukštesnį jo potencialą - sukurti laidininke nuolatinį potencialų skirtumą ir nuolatinį elektrinį lauką. Tai gali atlikti srovės šaltinis, sudarantis pastovią įtampą. Srovė ilgesnį laiką gali tekėti ilgesnį laiką tik uždara grandine.
Fizika  Referatai   (12,26 kB)
Dabar jau išmokau įvairių dalykų. Žinau, kad visi šviesą skleidžiantys kūnai vadinami šviesos šaltiniais, o tuos šaltinius galima suskirstyti į gamtinius ir dirbtinius. Šviesą skleidžia tik tie kūnai, kurie spinduliuoja energija. Šviesos neskleidžia šalti kūnai, jie šviesą atspindi. Šviesa gali sklisti siauru pluoštu, o šviesos spindulio mes nematome. Šviesos greitis yra 300000 km/s ir ji sklinda tik tiesiai ir visomis kryptimis. Tokiu principu susidaro ir šešėlis, kai šviesa savo kelyje susiduria su neskaidriu kūnu.
Fizika  Konspektai   (2,45 kB)
Jei įvairiuose erdvės taškuose išilgai šviesos spindulio visi vektoriai E virpa vienoje plokštumoje, tai tokią šviesą vadiname tiesiai polerizuota šviesa. Plokštuma Q, kurioje vyksta poliarizuoto spindulio elektrinio lauko vektoriaus E virpėjimai vadinama virpėjimų plokštuma, o plokštuma P statmena virpėjimų plokštumai ir einant per spindulį vadinama poliarizacijos plokštuma. Natūralios šviesos spindulį Islandijos špatas ir kiti kristalai suskaido į du spindulius, poliarizuotus tarp savęs statmenose plokštumose.
Eksperimentiškai ištirti binominius (dvinarius), Puasono ir Gauso radioaktyviųjų procesų skirstinius. Teorinė dalis. Vienas iš pagrindinių klausimų planuojant matavimus ir atliekant juos yra rezultatų tikslumo ir patikimumo įvertinimas. Tikslumą apibūdina sisteminės (metodinės) ir atsitiktinės (statistinės) paklaidos. Matuojant makroskopinius dydžius statistinį charakterį turi matavimo procesas, todėl skaitinės rezultatų reikšmės pasiskirsto pagal tolydinius (netrūkiuosius) dėsnius, dažniausiai pagal normalųjį arba Gauso dėsnį.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3,25 kB)
Nustatyti žinomos geometrinės formos kietojo kūno medžiagos tankį ir įvertinti matavimo paklaidas. Priemonės: Tiriamos medžiagos kietasis kūnas, svarstyklės, slankmatis, mikrometras. Pagrindinės formulės ir matavimo metodika Vienalyčio kūno tankis ρ skaitmeniškai yra lygus vienetiniame tūryje esančios medžiagos masei ir išreiškiamas taip: ρ=m⁄V (1) Darbe nustatomas cilindro, stačiakampio gretasienio, kūgio, nupjautinio kūgio formos kūnų tankis.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (4,75 kB)
Su kokiomis problemomis susiduria radioelektronikos aparatūros kūrėjai šiai aparatūrai sudėtingėjant? Sudėtingėjant elektroninei aparatūrai jos kūrėjai susiduria su problema kaip nedideliame plote sutalpinti kuo daugiau atskirų elementų, kad iš jų sudarytas įrenginys kuo sparčiau, tiksliau ir efektyviau dirbtų. Todėl elektroninės skaičiavimo mašinos (ESM) neišvengė šių trūkumų: a. Didelių gabaritų; b. Sudėtingos šilumos nuvedimo sistemos (aušinimo baseinai); c. Žemo patikimumo lygio (atskirų elementų patikimumo koeficientai yra skirtingi, todėl bendras visos sistemos patikimumas yra žymiai žemesnis nei atskiro elemento).
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3,21 kB)
Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis, - nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas. Teorinio pasirengimo klausimai. Matavimas slankmačiu, mikrometru, TLS tipo svarstyklėmis. Tiesioginių bei netiesioginių matavimų sisteminės ir atsitiktinės paklaidos. Teorinė dalis. Bendruoju atveju, kai kūno tūryje dV esančios medžiagos masė yra dm, tuomet jo masės tankiu vadiname dydį
Fizika  Konspektai   (4,78 kB)
Fizika
2009-07-09
Fizika yra vienas iš gamtos mokslų (pats žodis ‘physis’ graikų kalboje reiškia gamtą), tiriantis bendriausias medžiagos ir lauko savybes, struktūrą ir judėjimo dėsningumus. Sąlyginai ji skirstoma į struktūrinę fiziką, sąveikų arba laukų fiziką ir judėjimo fiziką. Pirmoji tiria visus žinomus medžiagos struktūrinius elementus-elementariąsias daleles, atomus, molekules ir jų darinius (plazmą, dujas, skysčius, kietuosius kūnus). Antroji tiria lauką kaip sąveikos perdavimo mechanizmą.
Fizika  Konspektai   (4,88 kB)
Protonas yra vandenilio, kurio masės skaičius A = 1, branduolys. Tai stabili subatominė dalelė. Ji turi elementarųjį teigiamą elektros krūvį e=1,60(10-19 C. Protono rimties masė mp ( 1,673(10-27 kg. Neutronas yra elektriškai neutrali subatominė dalelė. Jo rimties masė mn(1,675(10-27 kg. Dėl to, kad laisvojo neutrono rimties masė yra didesnė už protono masę, neutronas yra nestabilus.
Fizika  Konspektai   (4,58 kB)
Žinių apie dangaus kūnus svarbiausias šaltinis yra jų skleidžiami šviesos spinduliai ir radijo bangos. Astronomijos sritis, tirianti kosminius objektus 300 - 900 nanometrų elektromagnetinių bangų ruože yra optinė astronomija. Jos pradžia buvo 1610 metais, kai Galilėjo Galilėjus sukonstarvo pirmąjį teleskopą ir pradėjo stebėti dangų. Astronomijos šaka, nagrinėjanti kosminių kūnų išspinduliuotas arba atspindėtas radijo bangas, vadinama radioastronomija. Radioastronomijos rezultatus aiškina astrofizika (gr. „žvaigždžių fizika”) – astronomijos šaka, fizikiniais metodais tirianti kosminių objektų sandarą, judėjimą ir cheminę sudėtį, fizikines savybes, kilmę ir evoliuciją.
Fizika  Konspektai   (2,38 kB)
Triukšmas, atsitiktinis netvarkingas garso svyravimas. Sukelia netvarkingas oro slėgio kitimas arba elektrinės fliuktuacijos. Stacionariojo-intensyvumas ir sperkrinis tankis yra pastovūs. Kvazistacionarųjį sukelia daug nepriklausomų šaltinių, pvz., žmonių minia, jūros mūša, nestacionarųjį – trumpai veikiantys šaltiniai, pvz., Važiuojančios transporto priemonės, trumpi bildesisi, reti impulsiniai radijo trukdžiai. Blatojo-spektrinis tankis tolygus pagal visus dažnius.
Fizika  Konspektai   (2,28 kB)
Žmogaus statika
2009-07-09
Žmogaus statika nagrinėja sąlygas, kuriomis žmogaus kūnas laikosi nejudėdamas. Statinėje padėtyje susidaro pusiausvyra tarp sunkio jėgos ir atramos reakcijų. Kūno statika analizuoti pradedama nuo masės centro. Bendroji masės centro padėtis priklauso nuo kūno būklės. Žmogui tiesiai stovint, bendrosios masės centras yra vidurinėje plokštumoje. Projekcinė vertikalė, nusileidžianti iš masės centro, pataiko į žmogaus plokštumą, kurią apriboja pėdos.
Fizika  Konspektai   (3,14 kB)
Svyruoklė – tai ant ilgo siūlio pakabintas rutuliukas. Periodiškai pasikartojantis kūno judėjimas ta pačia trajektorija pakaitomis į priešingas puses pusiausvyros padėties atžvilgiu vadinamas mechaniniu kūno svyravimu. Svyravimo amplitudė (A) – didžiausias kūno nuokrypis nuo pusiausvyros padėties. Svyravimo periodas – laiko tarpas, per kurį kūnas susvyruoja vieną kartą, kitaip tariant, vieno svyravimo trukmė. T=1/v; [T]=1s Svyravimo dažnis – tai atvirkščias periodui dydis, nusakantis svyravimų skaičių per vieną sekundę.
Fizika  Konspektai   (4,94 kB)
Garsas yra tam tikra kinetinės energijos (judesio energijos) forma, kurią sukuria bet kuris virpantis objektas. Garso bangos perneša energiją, kurią galima panaudoti. Kalbą ir muziką galima perduoti daugybe būdų, todėl garsas efektyvi ryšio priemonė. ULTRAGARSAS – tai elastinės bangos, kurių dažnis viršija žmogaus girdos viršutinę ribą (15-20 kHz). Ultragarso dažnio viršutinę ribą lemia medžiagos sandara: dujų elastinių bangų ilgis didesnis už molekulių laisvojo kelio ilgį, o skysčių ir kietūjų kūnų – už nuotolį tarp atomų.
Fizika  Konspektai   (4,65 kB)
Edukologija
2009-07-09
Pradedant edukologijos studijas pirmiausia reikia suvokti sąvokas, objektą, ryšį su kitais mokslais. Pedagogikos terminas sudarytas iš dviejų senosios graikų kalbos žodžių: pais, paidos - vaikas ir aigen - vesti. Graikų kalboje paidagogike - ugdymo menas. Ugdymas pradėtas tyrinėti tik XVIII a. Pirmiausia pedagogika buvo vadinama mokslu apie ugdymą, vėliau imta vadinti - mokslu apie jaunosios kartos ugdymą.
Fizika  Konspektai   (5,17 kB)
Pagal klasikinę statistinę fiziką, bet kokią materialiąją dalelę, pavyzdžiui elektroną, galima atskirti (atpažinti ) nuo visų kitų tokių pačių dalelių. Kvantinė statistika remiasi tapačių dalelių neatskiriamumo principu. Jį reikėtų suprasti taip: jeigu kvantinė sistema, pavyzdžiui, sudaryta iš daugybės elektronų, kurių masės, krūviai, sukiniai, kvantiniai skaičiai vienodi, jokiais eksperimentais jų negalima atskirti vieno nuo kito.
Fizika  Konspektai   (4,46 kB)
Fizika
2009-07-09
Ekspermentiškai buvo nustatyta kad tam tikromis sąlygomis kūnai įgyja tam tikras savybes kurios lemia sąveiką tarp tų kūnų. Buvo nustatyta kad esama 2 rušių elektros krūvių. (teigiami, neigiami) pagal susitarimą elektrono krūvis neigiamas protono teigiamas. Vienodo ženklo krūviais įelektrinti kūnai vienas kita stumia ir priešingai. Matuojama kulonais.Kvantavimas. Kiekvieno makroskopinio krūvio elektros krūvis yra tam tikro krūvio e vadinamo elementariuoju kartotinis (e = 1,6*10-19 C). Bet koks kūno įelektrinimas yra susijęs su krūvio atskyrimu t.y. iš vieno kūno krūviai yra paimami ir perduodami kitam kūnui bendras sitemos krūvis išlieka nepakitęs.
Fizika  Konspektai   (4,63 kB)
Darbo metodika. Šiuo darbu nustatome šviesos bangos ilgį ore, pasinaudodami jų interferencija. Koherentines bangas, gauname skaidydami Frenelio biprizme vieno šaltinio spinduliuojamą šviesos srautą į du. Teoriškai jas sudaro dvi vienodos nedidelio laužemojo kampo prizmės, sudėtos savo pagrindais. Praktiškai Frenelio prizmė gaminama iš vieno stiklo gabalo.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1,95 kB)
Aktyvusis dvipolis
2009-07-09
Darbo turinys. Ekvivalentinio šaltinio metodo taikymas tiesinėms elektros grandinėms skaičiuoti. Naudojama aparatūra 1. Reguliuojamos nuolatinės įtampos šaltinis. 2. Penki žinomų varžų rezistoriai. 3. Du voltmetrai, ampermetras. 4. Jungiklis.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1,99 kB)
Darbo tikslas. Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru; Sverti svarstyklėmis; Nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas. 2. Darbo metodika. Bendruoju atveju, kūno masės tankiu vadiname dydį: (1) čia V – kūno tūris, m – jo masė. Šiame laboratoriniame darbe nustatysime vienalyčio lauko ritinio tankį.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (2,02 kB)
Darbo tikslas. Išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas 2. Darbo metodika. Laboratoriniams darbams dažniausiai naudojami arba rodykliniai, arba skaitmeniniai matavimo prietaisai.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (2,04 kB)
1009-ais metais Kvedlinburgo kronikoje pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. 1066 - Voluinės metraštyje aprašyta Halio kometa Lietuvos danguje. 1236-1263 Lietuvą valdo Mindaugas. 1241 P.Dusburgiečio "Prūsų žemės kronikoje" aprašomas Saulės užtemimas. 1252,1258 Voluinės metraštyje aprašyti lietuvių dievai. 1261 Malalos kronikoje aprašyti lietuvių pagonių dievai ir paminėta, kad lietuviai garbina dangaus kūnus. 1264 Vokiečių ordino brolis Petras Dusburgietis "Prūsijos žemės kronikoje" rašė: "pasirodė tokia ryški kometa, kokios nė vienas žmogus dar nebuvo matęs".
Fizika  Konspektai   (5,07 kB)
Fizika
2009-07-09
Kūnai kurie traukia plieninius daiktus, pasisuka šiaurės pietų kryptimi vadiname magnetais.Jo savybes magnetizmu.Magnetizmas susijęs su elektriniais reiškiniais.Nuolatiniai magnetai vienas su kitu ir elektros srove sąveikauja be tarpinės medžiagos(jėgų laukais).Nuolatinis magnetas, elektros srovė ir judantis įelektrintas kūnas kuria makroskopinį magnetinį lauką.
Fizika  Konspektai   (4,72 kB)
Astrologija
2009-07-09
Nežinojimas ir nemokėjimas nustatyti ir pastebėti žvaigždžių įtakos dar nepakankama priežastis tai neigti. Pagaliau mokslas pradeda pastebėti kosminius įstatymus. Mokslininkai vis dažniau pripažįsta, kad žvaigždės įtakoja žmogaus gyvenimą. Žinoma, abejones vis dar kelia tai, kad atlikus net labai tikslius apskaičiavimus, dažnai gaunami netikslūs rezultatai. Todėl sukyla dvejonės. Atsiranda teigiančių, kad astrologija jau pasenęs mokslas ir nebeatitinka šių dienų reikalavimų. Tvirtinama, kad senovės paskaičiavimai neturi jokio pagrindo.
Fizika  Konspektai   (5,59 kB)
Magnetinis laukas
2009-07-09
Magnetito savybės - traukti plieninius daiktus, laisvai pakabinus pasisuka šiaurės-pietų kryptimi. Tokiomis savybėmis pasižyminčius kūnus vadin.magnetais, o reiškinius-magnetizmu. Danų fizikas H. Erstedas pastebėjo, kad, išilgai magnetinės rodyklės ištiestu laidu paleidus nuolatinę srovę, rodyklė pasisuka apie savo ašį. Stiprėjant srovei, magnetinė rodyklė orientuojasi statmenai laidininkui, kuriuo teka ta srovė.
Fizika  Konspektai   (4,86 kB)
Fizika
2009-07-09
Yra dvi pagrindinės materijos rūšys: laukas ir medžiaga. Medžiaga – sutankinta materija, laukas – išsklaidyta materija. Abi formos susilieja mikropasaulyje (fotonas yra laukas, kuris virsta medžiagos dalelėmis: elektronu ir pozitronu). Taigi elektrinis laukas yra materijos rūšis, o krūvis – medžiagos (materijos rūšies) savybė. Elektrostatinio lauko stiprisNejudantys įelektrinti kūnai net vakuume veikia vienas kitą elektrostatine jėga.
Fizika  Konspektai   (4,85 kB)
Fizika
2009-07-09
Mechaniniai svyravimai, gauti veikiant grąžinančiajai jėgai, kuri yra tiesiogiai proporcinga kūno nuokrypiui nuo pusiausvyros padėties vadinami harmoniniais. Tokiems svyravimams judėjimo lygtis užrašoma taip: pažymėję teigiamą dydį formulę perrašome. Tiesinėmis diferencialinėmis lygtimis aprašomos svyravimų sistemos vadinamos tiesinėmis. Harmoningai svyruojanti tiesinė sistema dar vadinama harmoniniu osciliatoriumi. Nagrinėjamo harmoninio osciliatoriaus parametrai nekintantys laikui bėgant yra jo masė m ir tamprumo koeficientas k.
Fizika  Konspektai   (4,77 kB)
Mechanika
2009-07-09
Mechaninis judėjimas – tai kūnų ar jų dalių tarpusavio padėties kitimas erdvėje ir laike.Mechanika – yra fizikos šaka, tirianti materialiųjų kūnų mechaninį judėjimą ir jų tarpusavio sąveiką Ji nagrinėja tik tokias materialiųjų kūnų sąveikas, dėl kurių kinta kūnų taškų judėjimo greitis arba kūnai deformuojasi. Mechaninis judėjimas – tai paprasčiausia materijos judėjimo forma.
Fizika  Paruoštukės   (4,76 kB)
Fizika
2009-07-09
Fizika (graikiškai φυσικός (physikos): natūralus, φύσις (physis): Gamta) – gamtos mokslas. Tiria visas materijos formas, nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija). Kai kurios fizikos studijuojamos savybės yra bendros visoms materialioms sistemoms, pavyzdžiui, energijos tvermės dėsnis. Tokios savybės kartais yra vadinamos dėsniais.
Fizika  Konspektai   (6,17 kB)