Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Laidininkai ir jų savybės
2009-07-09
Laidininkai – kieti, skysti , dujiniai. N. s. dujos – dielektrikai, nepraleidžia elektros srovės. Esant aukštai temp. – dujos gali tapti laidininku, tik plazminėje būsenoje. Skysti laidininkai – elektrolitai ,disocijuoja teigiamus ir neigiamus jonus. Kieti laidininkai –metalai, jų lydiniai ir anglies dariniai. Metalai. Savybės: 1) Geras elektrinis laidumas (maža varža).
Ultravioletiniai spinduliai
2009-07-09
Kiekvienas iš mūsų yra gulėjas paplūdimyje ir deginęs saulėje. Mūsų oda įdega dėka saulės skleidžiamos ultravioletinės spinduliuotės. Saulės spinduliuotė susideda iš matomosios, infraraudonosios ir ultravioletinės dalies. UV (ultravioletiniai spinduliai) ankstyva pavasari būna labai pavojinga, nes tada jie yra labai kenksmingi mums. Ultravioletiniai spinduliai turi ir nauda ir žala kuriuos aš bandysiu atskleisti mano referate apie UV spindulius, bandysiu išsiaiškinti jų poveiki žmogui, jo organizmui ir kūnui. Taigi ultravioletiniai spinduliai yra elektromagnetiniai spinduliai, kurių bangos ilgis yra tarp 2-400 nm (fotonų energija tarp 3-620 eV).
Rentgeno spinduliai
2009-07-09
XIX amžiuje buvo atrasti infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai, radioaktyvusis spinduliavimas ir radijo bangos. Tačiau mokslininkus ir visuomenę labiausiai sudomino vokiečių fiziko Vilhelmo Rentgeno (1845 – 1923) atrastieji spinduliai. 1895 m. mokslininkas pastebėjo, kad greitų elektronų srautui susidūrus su kokia nors kieta medžiaga, skleidžiami ypatingi spinduliai, kurie prasiskverbia pro šviesai neskaidrias medžiagas.
Elektros srovė metaluose
2009-07-09
Elektros srovė - kryptingas elektringų dalelių judėjimas vadinamas elektros srove. Elektros srovę gali sudaryti ir judančios kitokios elektringos dalelės - jonai. Srovė teka tik akimirką - kol išsilygina sujungtų kūnų potencialai, o tada išnyksta elektrinis laukas jungiančiuose laidininkuose ir krūvių judėjimas liaujasi. Norint gauti nenutrūkstamą srovę, reikia nuolatos papildyti vieno kūno krūvį, palaikyti aukštesnį jo potencialą - sukurti laidininke nuolatinį potencialų skirtumą ir nuolatinį elektrinį lauką.
Atomo sandara
2009-07-09
Atomas susideda iš branduolio ir elektronų apvalkalo. Atomų branduoliai sudaryti iš teigiamąjį krūvį turinčių protonų ir neutralių dalelių – neutronų. Kartu protonai ir neutronai vadinami nukleonais. Protonas (p) yra elementarioji dalelė, kurios krūvis lygus vienam teigiamajam elementariajam krūviui (1,6 × 10-19 C ), o rimties masė (mp = l,67 × 10-27 kg ) yra apie 1836 kartus didesnė už elektrono masę.
Akis
2009-07-09
Akys yra vieni iš svarbiausių jutimo organų. Jos būtinos kiekvienam žmogui ar gyvūnui. Jos suteikia informaciją apie įvairius daiktus, aplinką. Regėjimas padeda žmogui šiame pasaulyje, leidžia legviau judėti, legviau tirti aplinką, suteikia pasitikėjimo savimi. Tai vienas iš sudėtingiausių bet kurio žinduolio organas. Jis turi savo paskirį. Kiekviena sudedamoji jo dalis turi savo vietą.
Saulės laikrodžiai
2009-07-09
Ar jūs kada skaičiavote, kiek kartų per dieną pasižiūrite į laikrodį? Laikas valdo kasdieninį žmonių gyvenimą. Jums reikia laiku sėsti į autobusą, laiku pasiekti mokyklą arba susitikti su draugais , - be laikrodžio vargu ar pavyktų tai padaryti. Laikrodžių yra didelių ir mažų , nešiojamų ant rankos. Vieni laikrodžiai rodo laiką rodyklėmis ,kiti skaitmenimis. Visi laikrodžiai turi mechanizmą, kuris matuoja laiką.
Teleskopas
2009-07-09
Teleskopas - prietaisas dangaus kūnų ir reiškinių stebėjimui pasirinktoje spektro dalyje. Jis sudarytas iš dviejų glaudžiamųjų lęšių : 1) objektyvo – ilgo židinio nuotolio lęšio ; 2) okuliaro – trumpo židinio nuotolio lęšio ; Teskopo paskirtis - surinkti kuo daugiau dangaus šviesulių šviesos, o jeigu stebima vizualiai - padidinti kampą, kuriuo matomas stebimas objektas, ir šitaip sustiprinti skiriamąją akies gebą. Pirmasis astronomijai teleskopą 1610 m. panaudojo italų astronomas Galilėjas Galilėjus.
Izaokas Niutonas
2009-07-09
Izaokas Niutonas (Isaac Newton) yra bene įtakingiausia istorinė asmenybė Vakarų moksle. Savo laikais jis buvo laikomas didžiu intelektualu; beje, mokslininkų bendruomenė vis dar tebekeliaklupsčiauja prieš jį, nors šiek tiek mažiau negu prieš tris šimtus metų. Priežastis labai paprasta: fizinis pasaulis, kai Niutonas atėjo į ji, buvo vos suprantamas, o tuo metu, kai jisai mirė, pažvelgus į jo darbus, žinota, kad gamtą valdo nepaprastai tikslūs matematiniai dėsniai.
Garso bangos
2009-07-09
Žmogus girdi garsus nuo 20 Hz iki 20 000 Hz. Garso greitis įvairiuose aplinkose: Medžiaga Garso greitis, m/s Oras (20OC) Vandenilis. Vanduo (20OC). Geležis. Guma. Jūros vanduo 343,1 1284 1483 5850 1800 1530 • Garso tonas – grynas garsas atitinkantis kokio nors vieno dažnio virpesius. Garso tonai: Žemas tonas (dažnis mažas) Aukštas tonas (dažnis didelis) • Kamertonas – išlenktas metalinis strypas su kojele. Juo didesni kamertono matmenys,
Elektros srovė skysčiuose
2009-07-09
Metalais, jų lydiniais, anglimi elektros srovė teka visiškai nekeisdama jų cheminės sudėties. Tekant srovei, jie tik įšyla. Joms būdingas elektroninis laidumas. Antros rūšies laidininkai. Rugščių, bazių ir druskų tirpalai bei daugelis išlydytų kietųjų dielektrikų (pvz. druska, molis) tekant elektros srovei ne tik įšyla, bet ir chemiškai skyla į sudėtingas dalis.
Kieto kūno fizika
2009-07-09
Kietieji kūnai dažniausiai klasifikuojami į kristalinius ir amorfinius. Tokį skirstymą sąlygoja lydymosi ir kristalizacijos ypatumai, įvairių fizinių savybių priklausomybė nuo krypties. Kristaliniai kūnai turi griežtai apibrėžtą lydymosi temperatūrą. Tai reiškia, kad ryšių tarp dalelių nutraukimas vyksta griežtai apibrėžtame šiluminiame režime, ir temperatūra nekinta tol, kol visas kietasis kūnas neišsilydys. Amorfiniai kūnai šildomi minkštėja palaipsniui plačiame temperatūrų intervale.
Lietuvos elektrinė
2009-07-09
Elektrinė pastatyta pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno, šalia automagistralės Vilnius-Kaunas. Tai didžiausia šiluminė-kondensacinė elektrinė Lietuvoje, pastatyta 1963 m, projektinę galią pasiekė 1971 m. Jos įrengtoji elektros galia - 1800 MW, šiluminė galia-574 MW. Elektrinėje naudojamas kuras: dujos, mazutas, orimulsija. Iki 1993 m. visi Lietuvos elektrinės energetiniai blokai galėjo dirbti tik kondensaciniu režimu. Nuo 1993 m. energetinis blokas Nr. 1 (150 MW galios), o nuo 1994 m. ir energetinis blokas Nr. 2 (150 MW galios) gali dirbti ir termofikaciniu režimu. Šiuo metu Lietuvos elektrinė yra atominės elektrinės rezervas.
Saulės sandara
2009-07-09
Mūsų visata atsirado iš Didžiojo sprogimo. Prieš tai nebuvo nieko, netgi laiko. Visiška nebūtis, nesuvokiama žmogaus protui. Amžiaus pradžioje abatas Lemetras teigia, kad visata atsirado prieš 20 milijardų metų sprogus mažučiam, labai karštam ir tankiam pirmykščiui kiaušiniui. Po Didžiojo sprogimo praeina mažyčiukė sekundės dalelytė: visata vėsta, plečiasi. Elementariosios dalelės – kvarkai – panašios į mažučius kamuoliukus, sudarys materiją. Praėjus 500 000 metų po Didžiojo sprogimo, visatos H ir He telkiasi į milžiniškus gumulus.
Termodinamika
2009-07-09
Termodinamika - fizikos dalis, tirianti šiluminius reiškinius ir vidinės energijos virsmo kitų formų energija dėsnius. Termodinaminė sistema - kompleksas, sudarytas iš tarpusavyje susijusių elementų. Šilumos perdavimas - to paties kūno dalių, kūno ir aplinkos, atskirų kūnų, gebėjimas perduoti vienas kitam vidinę energiją, kai jų temperatūra skiriasi. Šilumos kiekis - energija, perduodama kūnui šilumos perdavimo būdu.
Veidrodžiai
2009-07-09
Plokštieji veidrodžiai turbūt yra labiausiai paplitę optiniai prietaisai. Įprastas veidrodis yra tiesiog plokščias stiklas, kurio kita pusė padengiama metalinių dažų sluoksniu (dažniausiai naudojamas metalas – aliuminis), o šis padengiamas dar vienu apsauginiu paprastų dažų sluoksniu
Ultravioletiniai spinduliai
2009-07-09
Daugelis šviesai skaidrių medžiagų nepraleidžia arba blogai praleidžia UV spindulius. Šie spinduliai yra nematomi. Jų bangos ilgis 3-380nm. Viršutiniai atmosferos sluoksniai ne visiškai sugeria UV spindulius, todėl aukštai kalnuose, kur yra sniego, negalima būti ilgesnį laiką be tamsių akinių ir be rūbų. Stiklas labai sugeria UV spindulius, todėl net regimai šviesai sklaidaus stiklo akiniai apsaugo akis nuo jų poveikio.
Elektros srovė dujose
2009-07-09
Dujos sudarytos iš elektriškai neutralių atomų arba molekulių, ir normaliomis sąlygomis jos yra dielektrikai. Sudarius grandinėje kelių cm oro tarpą, elektros srovė netekės. Tačiau pakaitinus liepsna, oro tarpe atsiranda elektringų dalelių – krūvininkų. Dujų jonizacija – skilimas į teigiamuosius jonus ir elektronus.
Rentgeno spindulių pritaikymas medicinoje
2009-07-09
Rentgeno spinduliai yra naudojami saugumo užtikrinimui, pavyzdžiui, saugumo kontrolei aerouostuose, pasienio kontrolės postuose (jais galima neatidarant bagažo ar transporto priemonių krovinių skyriuose rasti bombas, ginklus ir kitas neleistinas prekes), bet yra nepakeičiami ir medicinoje, nors daro nemažą neigiamą poveikį žmogaus organizmui.
Radijo imtuvas
2009-07-09
Įpastinis XX amžiaus pabaigos radijo imtuvas. Radijas yra technologija, kuri leidžia perduoti signalus elektromagnetinių bangų moduliavimu. Radiju taip pat vadinamas prietaisas radijo bangoms priimti. Radijo bangos. Radijo bangos keliauja (sklinda) oru bei vakuumu visiškai vienodai nereikalaudamos papildomos energijos. Radijo banga atsiranda bet kada, kai pasikrauna kažkokia dalelytė, ji įgija pagreitį nuo radijo dažnio elektromagnetinio bangu spektro porcijų.
Radijo imtuvas
2009-07-09
Aparatas, priimantis bet kokią radijo bangos perduodamą informaciją: garsinę, vaizdinę, (pvz. televizijoje), tokią, kuri transformuojama į kitos rūšies signalus (pvz. radiolokacijoje ir kitur). Radijo imtuvas sudarytas iš: Virpesių kontūro Reikiamo siųstuvo aukšto dažnio virpesiams išskirti Stiprintuvų stiprinti žemo ir aukšto dažnio virpesiams Detektoriaus Elektroakustinio įtaiso Antenos Svarbiausios savybės: Jautrumas – gebėjimas priimti silpnus signalus
Atomo sandara
2009-07-09
Atomą sudaro teigimai įkrautas branduolys, kuris sudaro beveik visą atomo masę. Apie branduolį skrieja elektronai. Elektronų skaičius yra lygus branduolio krūviui. Branduolį sudaro protonai ir neutronai. Protono, elektrono, neutrono (branduolio) atradimas: Pirmas įrodymas, kad atome yra elektriškai neigiamų dalelių, buvo katodo skleidžiami spinduliai (William Crookes). Jie buvo gauti vamzdelyje su praretintomis dujomis, į kurį buvo įmontuoti elektrodai.
Pagrindinių SI vienetų matavimo priemonės
2009-07-09
Jau nuo seno, žmonės ieškojo būdų kaip išmatuoti įvairius dydžius, pvz. atstumą, masę ar pan. Matavimo vienetus jie susiejo su žmogaus kūno, augalų ar įrankių matmenimis, pvz. pėda, colis, jardas, varstas, granas, uncija ir pan. Plėtojantis mokslui ir technologijoms, tobulėjo matavimų technologijos, atsirado nauji matavimo vienetai. Dabar įvairūs dydžiai yra išreiškiami etalonais. Etalonas – tai, matas, matuoklis, pamatinė medžiaga ar matavimo sistema, skirta dydžio vienetui, vienai arba kelioms jo vertėms kaip pamatinėms tiksliai išreikšti, realizuoti ar atkurti.
Garsas
2009-07-09
Garsas yra slenkantis slėgio svyravimas terpėje, kuris yra girdimas žmogaus ar gyvūno ausimis. Paprastai svyravimas – mažas ir periodinis, tada garsas yra banga, apibrėžiama lygtimi: Čia λ – bangos ilgis, f – dažnis ir c – garso greitis. Garsas sklinda ore ir kitose dujose, skysčiuose, kietuose kūnuose specifiniu greičiu. Vakuume garso nėra. Žmogaus ausimi girdimų garsų dažnis yra intervale 16 Hz – 20 kHz.
Radijo bangų savybės
2009-07-09
Radiotechnika greitai tobulėjo. Jos vystymesi galima pažymėti kelis laikotarpius. Pirmasis laikotarpis yra radiotelegrafijos bei ilgųjų radijo bangų laikotarpis. Hercas ir Popovas pirmuosius tyrimus atliko trumpomis elektromagnetinėmis bangomis. Popovas nustatė, kad įjungus į virpėjimų kontūrą anteną, radijo bangų sklidimo tolis didėja, bet antena kontūre ilgina siunčiamąją bangą.
Dangaus kūnai
2009-07-09
Asteroidai ( gr. aster – žvaigždė, eidos – pavidalas) • Asteroidai – tai mažosios planetos, kurių skersmuo nuo 1-1000 km. • Asteroidų kilmė nežinoma, gal būt tai dalys kokios vienos suskilusios planetos. • Daugiausia (95%) asteroidų skrieja tarp Marso ir Jupiterio orbitų vadinamame asteroidų žiede. Marso palydovai Fobas ir Deimas yra asteroidai • Sandaros požiūriu asteroidai yra beveik apskriti arba netaisyklingos formos luitai, kosminės uolos, įvairiai atspindinčios šviesą. • Didžiausi asteroidai: Cerera, Paladė, Vesta, Higėja, Eunomija, Junona. • Pirmasis asteroidas atrastas 1801 metais ir pavadintas Cerera.
Nobelio premija - kasmetinė premija, skiriama žmonėms ar organizacijoms už svarbius pasiekimus tam tikro mokslo srityje arba už ypatingai svarbią visuomeninę veiklą. Premija sukurta gerbiant švedų chemiko Alfredo Nobelio (Alfred Nobel), išradusio dinamitą, valią. Šokiruotas savo išradimo panaudojimo destrukciniais tikslais, šis mokslininkas 1895 lapkričio 27 pasirašė dokumentą, kuriuo 96% savo turto skyrė 5 premijoms, kurios būtų skiriamos žmonėms, pasitarnavusiems žmonijai.
Marsas
2009-07-09
Marsas(Žiezdrė) – ketvirtoji pagal atstumą nuo Saulės planeta. Planetos pavadinimas kilęs nuo romėnų karo dievo Marso. Marsas taip pat vadinamas „raudonąja planeta“ dėl jo rausvo atspalvio naktį žiūrint iš Žemės. Marsas turi du palydovus – Fobą ir Deimą, kurių forma netaisyklinga, dėl to manoma, kad tai „pasigauti“ asteroidai. Panašiai kaip priešdėlis geo- kalbant apie dalykus, susijusius su Žeme, Marso atžvilgiu naudojamas priešdėlis areo-, pvz., areologija kaip geologijos atitikmuo. Marsas skrieja aplink Saulę elipsine orbita vidutiniu 24,1 km/s greičiu.
Černobilio atominė elektrinė
2009-07-09
Černobilis (ukr. Чорнобиль, rus. Чернобыль) — miestas šiaurės Ukrainoje, Kijevo srityje, 90 km į šiaurę nuo Kijevo, 15 km nuo sienos su Baltarusija. Černobilis buvo svarbus ryšių, prekybos ir komercijos centras, ypač XIX a. Už 14,5 km nuo miesto buvo pastatyta Černobilio atominė elektrinė.
Diagnozė Šiltnamio efektas. Tikėti ar ne?
2009-07-09
Ekologai įvairiausiais būdais beldžiasi į žmonių širdis: Žemę veikia šiltnamio efektas, klimato atšilimas, dėl to trinka kraštovaizdžio formavimosi procesai, sausumos ir vandens organinis pasaulis. Akivaizdu – tai buvo per menki argumentai. Tuomet "žalieji" ėmė gąsdinti: tirpsta Antarktida, Arktika, pora metrų sumažėjo Everestas, pasaulinio vandenyno lygis kyla vis greičiau – užtvindys trečdalį sausumos, o didelė dalis Europos dėl karščio taps dykuma! Rodos, į tai vėl niekas nesuregavo… Tada smogė mokslininkai: tai paveiks bendruomenių socialinę ir ekonominę raidą. Pastaroji sąvoka "ekonominė raida” kapitalistiniame pasaulyje linksniuojama be perstojo.
