Informacija skirstoma: Elementarioji informacija. Genetinė informacija. Semantinė, arba socialinė. Kompiuterinė informacija. Biologinė informacija. Elementarioji informacija. Ši informacijos rūšis yra seniausia ir paprasčiausia. Tai - vienos fizinės (negyvos) informacijos sistemos poveikis kitai, tiek negyvai, tiek gyvajai. Genetinė informacija. Tai sudėtinga informacijos rūšis, ją tiria atskiras mokslas - genetika. Semantinė, arba socialinė, informacija. Tai informacija, kurią skleidžia bei vartoja žmogus arba visuomenė. Kompiuterinė informacija. Tai šaltinis sukurtas žmogaus - prietaisas. Biologinė informacija. Ji reikalinga gyvojo organizmo egzistencijai, išlikimui bei giminės pratęsimui.

Informatika  Pateiktys   (71,3 kB)

Baitas (angl. byte) labai panašus į simbolį ar raidę žodyje. Paprastutis pavyzdukas: žodis šakar-makar turi 11 baitų (brūkšnelis irgi skaičiuojamas kaip vienas baitas). Informatikai ir kompiuterių kūrėjai žymiai greičiau už mus prisiminė metrinę sistemą ir ėmė naudoti kilobaitus (1000 baitų), megabaitus (1000000 baitų), gigabaitus (1000000000 baitų), terabaitus (1000000000000 baitų). Jeigu būsime visai tikslūs, tai kilobaitas turi 1024 (210) baitus, megabaitas – 1048576 (220) baitus, gigabaitas – 1073741824 (230) baitus, terabaitas - 1099511627776 (240) (kompiuteriai mėgsta daugybą, kuriuoje yra įsivėlęs skaičius 2). Tūkstantis kilobaitų yra lygiai tas pats, kaip ir vienas megabaitas (sutrumpintas žymėjimas: 1 Mb.). Tūkstantis megabaitų vadinama vienu gigabaitu (1 Gb). Vieną tūkstantį gigabaitų priimta vadinti vienu terabaitu (1 Tb.). Šiandien perkant gerą (žinoma, naują) kompiuterį iš geros firmos kietojo disko talpos standartas ne mažiau kaip trys gigabaitai. Tai nėra labai daug, nes vien jau firmos Microsoft operacinė sistema "Windows 98" pilna komplektacija (su visom galimybėm) užima apie 300 megabaitų, o kur dar biuro įrangos programa "Office 97" su savo 200 megabaitų (gamintojas - Microsoft, JAV), kūrybingiems (dizaineriams, dailininkams) sunku apsieiti ir be kanadiečių korporacijos Corel profesionalios grafikos paketo "Draw 8.0" (dydis - ~200 megabaitų). Tačiau kompiuteristų (taip vadinu žmones, kurie naudojasi kompiuteriu) laimei ne visos programos tokios griozdiškos. BigHead'o pamastymas kompiuterinės programinės įrangos klausimu: Programos naudingumas atvirkščiai proporcingas jos kainai ir dydžiui. Dvigubu intervalu tarp eilučių surinkto paprasto teksto DIN A4 formato lapas užima apie tūkstantį baitų arba vieną kilobaitą (tekstas be paveiksliukų, nemaketuotas), spalvota foto nuotrauka (matmenys: 10*15 cm., kokybė: 150 taškų colyje) - apie vieną megabaitą, muzikos minutė (sukompresuota Mpeg3 formatu) - taip pat apie vieną megabaitą. Tačiau, tik klasikiniai pavyzdžiai (tikrovė - sudėtingesnė)... Aš sąmoningai paminėjau, kad: 4. Vienas kilobaitas - tai TIK TEKSTAS (jokių paveiksliukų, formavimo, stiliaus). Kitaip tariant, tai LABAI kintamas dydis. Vienas paprastas pavyzdys: nors, tarkim, laikraštyje "Express Kontaktas" didžiąją vietos dalį sudaro tekstas, tačiau vieno numerio (numeryje - 24 lapai) maketas (su nuotraukomis, paveiksliukais, logotipais, skirtingais šriftais, stiliumi, antraštėmis) užima kiek daugiau nei (2*A4)*24 (paaiškinimas: į vieną laikraščio puslapį telpa 2 DIN A4 formato lapai, o laikraštyje jų - 24. Paaiškėja, kad tai TURĖTŲ užimti apie 48 lapai*1 kb.). Tikrasis maketo dydis - ~50 megabaitų (laikraštis maketuojamas naudojantis programa "Aldus PageMaker 5.0")! Daug? Nelabai, nors pirmą kartą išgirdus šį skaičių atrodo daugoka (reiktų prisiminti, kad laikraštis - NESPALVOTAS (o jei tiksliai - iš dviejų spalvų)). 5. Vienas megabaitas - tai SPALVOTA (matmenys: 10*15 cm, vaizdo kokybė: 150 taškų į colį) nuotrauka. O jeigu skanuojama nuotrauka didesnė? O jei aš užsimanysiu geresnės vaizdo kokybės? Kas tada? Atsakymas: baitų - stipriai padaugės... LABAI stipriai... Nes - ta pati nuotrauka, tik jau geresnės - 300 taškų į colį - kokybės užima ~4 megabaitus. Tikrai daugiau, ar ne? 6. Rašiau apie muziką, garsus... Rašiau, kad tai tik megas (kompiuteristai taip vadina megabaitus)/minutė... NEVISADA...! O jei aš muzikos nesukompresuosiu? Jei sukompresuosiu prastu kompresijos laipsniu? Tada vėl, visų nelaimei dydis... didės! Kyla paprastas (ir tuo pačiu sudėtingas) klausimėlis: o kaip gi aš galėsiu dalintis tąja informacija (tekstu, vaizdu, garsu)? Atsakymukas vėl paprastas (ir vėl tuo pačiu sudėtingas): gerai, jei tai užima mažiau nei 1.44 megabaitą (3,5 colio dydžio magnetinio diskelio talpa), nes tada aš galėsiu ir įsirašyti informaciją į standartinį (taip vadinu 3.5 colio dydžio) lankstųjį diskelį ir ten saugoti, bei duoti tam, kam reikia (ir kam nereikia). Yra ir kitas būdas - patalpinti informaciją pasauliniame, gigantiškame InterNete (kokiame nors tolimame nuo namų serveryje)... Viskas lyg ir gerai, kol bylos dydis neviršija 1.44 megabaito, bet šešiais atvejais ir dešimties taip nebūna. Aiškinsiu pavyzdžiu: man reikia pernešti iš Šiaulių į, tarkim, Maskvą dešimties megabaitų dydžio (išties gana didelė, ar ne?) bylą. Galimi mano veiksmai: 1. Suarchyvuoju (kitaip sakant, suspaudžiu ir supjaustau į gabalus) bylą 1.44 megabaito dydžio tomais, tuomet nueinu į orgtechnikos parduotuvę, nusiperku diskelių, nusideriu kainą, susimoku, ir tomus (po 1.44 megabaito) nukopijuoju (padarau tomų kopijas į diskelius (kopijos kompiuteryje lieka)) į diskelius ir galiausiai kokiu nors fantastišku būdu juos transportuoju. 2. Vėl suarchyvuoju (dydis mano laimei, pamažėja), tada per pažystamus susirandu kur nors tokią vietą, kur dideliais greičiais juda InterNet'as ir nusiunčiu minėtą gigantiškąją (ir ko gero svarbią) bylą tiems vargšams elektroniniu paštu). 3. Susirandu kokią nors gerą, šiltą, jaukią vietelę, kur yra aparatūra, galinti rašyti į kompaktinius diskus arba magnetoptinius diskelius (pastarieji sutinkami rečiau) ir tuomet įrašau failą į tą informacijos laikmeną, kuri man atrodo tinkamesnė. Galiausiai – transportacija.

Informatika  Referatai   (8,37 kB)

Informacijos apsauga Apsaugo informaciją nuo klaidų, iškraipymų ar informacijos praradimo; apsaugo informaciją nuo neteisėto jos naudojimo, piktavališko iškraipymo bei sunaikinimo. Kompiuterių virusai tai save platinti sugebančios kompiuterio programos; kompiuteriniai virusai perduodami kartu su informacija: naudojant diskelius; siunčiant elektroninius laiškus; naudojantis internetu.

Informatika  Pateiktys   (483,94 kB)

Gyvenime mes nuolat susiduriam su informacija, tai yra, įvairiomis žiniomis, kurias gauname iš mus supančio pasaulio. Turimą informaciją žmogus ne tik perduoda kitiems, bet ir naudojasi ja. Visa žmonių veikla susijusi su tam tikromis žiniomis, įgūdžiais. Žmogus perduoda, priima, įsimena ir apdoroja informaciją, naudodamasis ne tik jutimo organais, bet ir dirbtinėmis priemonėmis. Jau senovėje svarbios žinios buvo iškalamos akmenyje, užrašomos molinėse plytelėse, vėliau ant popieriaus lapo, knygose. Raštas taip pat tinka informacijos perdavimui. Vieno žmogaus parašytą tekstą perskaito kitas. Rašytinę informaciją perduoda paštas, knygynai, bibliotekos. Vėliau atrastas greitesnis perdavimo būdas - elektrinės ir elektroninės ryšio priemonės: faksas, telefonas, televizija, radijas. Dar vėliau imta ieškoti ekenomiškesnių ir patikimesnių būdų. Šio šimtmečio viduryje atsirado naujas mokslas - informacijos teorija (pradininkas Klaudijus Šenonas). Protinio darbo automatizavimui buvo sukurtos skaičiavimo mašinos. Skaičiavimas - irgi informacijos apdorojimas. Dabartinės mašinos gali įvairiai apdoroti informaciją: versti iš vienos kalbos į kitą, iš pateiktų ligos simptonų nustatyti diagnozę, žaisti šachmatais, užsakyti lėktuvo biletą ir t.t. Šios mašinos vadinamos KOMPIUTERIAIS. INFORMATIKA - mokslas apie informaciją, jos perdavimą, kaupimą, saugojimą ir svarbiausia apdorojimą. Informatika padeda suvokti kokius darbus ir kaip gali atlikti kompiuteris. Kompiuteris skirtas informacijai apdoroti. Todėl reikia turėti nors minimalų supratimą apie informaciją, jos apdorojimo dėsnius. Tos informacijos apdorojimo pagrindas - algoritmai. Informatikos mokslas padeda suvokti algoritmus, juos sudaryti ir suprasti kitų sudarytus.

Informatika  Konspektai   (4,55 kB)

Įvadas XX amžiuje žodis “informacija” įgijo magišką prasmę. Informacija – tai naujienos iš visų planetos taškų ar vietinio kaimo, artistų fotografijos, dainų žodžiai, valiutų kursų suvestinės, audioįrašai iš parlamento posėdžių. Kiekvieną akimirką žmogus savo jutimo organų pagalba gauna nenutrūkstamą informacijos srautą. Galima būtų net pasakyti, kad visas pasaulis – viena informacija. Todėl šiek tiek stebėtina, kad iki mūsų laikų verslininkai informacijai skyrė tiek nedaug dėmesio – buvo prekiaujama materialiomis apčiuopiamomis prekėmis, kiek rečiau – taip pat beveik pačiuopiamomis paslaugomis, o apie prekybą informacija pagalvodavo nedaug kas. Tačiau mūsų amžiuje tiems laikams atėjo galas, ir galime drąsiai sakyti, kad XI amžius – informacijos amžius. Informacinės priemonės – naujas gyvenimo būdas XX amžiaus pabaiga pažymėta “ informacinės visuomenės kūrimo nerimu” . Kiekvieną dieną per radiją, televiziją, spaudą, paskaitas buvo kartojami šie žodžiai tarytum ritualas, siekiant iškviesti vidines žmogaus galias, kad skatinantys visuomenės pažangą dalykai išsipildytų. Parengtose rekomendacijose “ Europa ir pasaulio informacijos visuomenė” gana išsamiai aprašomi tometinio bendro gyvenimo ir darbo būdai. “Informacijos ir ryšių technologijos sukelia naują pasaulinę pramoninę revoliuciją, kuri atveria milžiniškas galimybes žmogaus protui ir sudaro sąlygas mūsų bendro gyvenimo ir darbo būdams pakeisti.” ( “Europa ir pasaulio informacijos visuomenė”. Rekomendacijos Europos Tarybai.1997 m.) Pagal šiuos žodžius, informacija- žinojimo išraiška. Pasvajojimai apie geresnes darbo vietas, turinčias perspektyvų ( kas liečia kompiuterinius sugebėjimus), geresnes žmonių susisiekimo sąlygas-viskas pasitvirtino... Tačiau ką daryti tiems kurie neturi galimybių siekti naujų informacijos priemonių supratimo? Kaip stebėti mažamečius vaikus, naršančius pasaulinio lygio tinklalapius internete, ir visą parą bendraujančius su draugais nemokamuose pažinčių puslapiuose? Ir čia kertasi dvi priešingos nuomonės apie ateinančias kartas “sėdinčias internete” , kurie neva nieko kito ir neveikia, tik pramogauja, ir nuomonė, kad ateinanti “ informatikų visuomenė” turi perspektyvių gabumų ir yra tinkamai lavinami...

Informatika  Referatai   (7,91 kB)

Informacijos gauname paprasčiausiai kalbėdamiesi su draugais, žiūrėdami televizorių, skaitydami, ją teikiame kitiems išsakydami savo samprotavimus, aptardami įvykius, rašydami laiškus ar žinutes. Net žvilgsnis pro langą mums suteikia tam tikros informacijos. Apibrėžti informacijos sąvoką nėra lengva. Pirmiausia todėl, kad ji abstrakti, pirminė, vartojama daugėliui kitų savokų apibūdinti. Antra, informacijos turinys daugiareikšmis, įgyjantis įvairiausių prasmių. INFORMACIJA – tai žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems žodžių arba žiniasklaidos priemonėmis: perspaudą, radiją, televiziją, kiną, kompiuterių tinklus. Ji kilusi iš lotynų kalbos žodžio informatio , reiškiančio “iškaiškinimmas, pranešimas, pavaizdavimas”. Šitaip informacija nusakoma daugėlyje populiarių knygų, enciklopedijų. Tai konkretesnė apibrėžtis, ji pabrėžia žmogaus atliekamą intelektinį darbą – žinių skleidimą. Informacija apibrėžiama per žinias, tačiau informacija nėra visiškai tas pats, kas ir žinios. Kompiuteriuose saugomą ir apdorojamą informaciją vadiname duomenimis. Svarbi sąvoka – informacijos vertė. Ji priklauso nuo žmogaus požiūrio, t.y. esti subjektyvi: kas vienam atrodo labai svarbu, kitam tai gali būti nereikšminga. Žmogus informacijos vertę sieja su įgyjamu naujų žinių kiekiu. Vertiname tokią informaciją, kuri sako ką nors nauja, dar mums nežinoma, kai ji pradeda spręsti iškilusius klausimus, problemas. Informacija – sudėtingas pasaulio reiškinys. Labiausiai mums rūpi klausimas, iš kur gauti informacijos, kaip ją atrinkti, pertvarkyti, panaudoti, kaip perteikti, paskleisti kitiems. Taigi, mus domina atkyvi informacija, -tokia, kuri atsiranda bendraujant ir kuri reikalinga žmonių ryšiams palaikyti. Informacija ir komunikacija – du neatsiejami dalykai, glūdintys pačioje gyvenimo ir viso pasaulio egzistencijos esmėje. Kiekvienas individas sąveikauja su aplinka, o kiekviena sąveika tam tikru požiūriu yra individų ryšys bei keitimasis informacija. Ryšiai tarp žmonių turi ypatingą prasmę ir nusakomi komunikacijos sąvoka. Kadangi informacija įvairi, tai ir jos savybių gali būti labai daug. Būdingiausios: 1. Informacijos pokyčiai ( senėjimas, nuvertėjimas ) laikui bėgant. 2. Informacijai netinka adityvumo ( sudėties ) principas, t.y. jei gauname tą pačią informaciją iš dviejų šaltinių, jos nebus dvigubai daugiau. 3. Informacijai netinka komutatyvumo ( perstatymo ) principas, t.y. jei apdorojame informaciją A, o paskui – informaciją B, tai gauti rezultatai gali nesutapti su rezultatais, gautais, jei pirma apdorotume informaciją B, po to – A. 4. Informacijos turinys nepriklauso nuo jos saugojimo būdų (laikmenų ), taip pat nuo pateikimo formos. Informacija gyvuoja pagal tam tikrus dėsnius – esminius sąryšius, glaudžiai susijusius su informacijos savybėmis. Dažniausiai kalbama apie tris dėsnius: informacijos kiekio augimą, senėjimą ir sklaidą. Informacija sparčiai gausėja. Kasdien pasaulyje išleidžiami tūkstančiai laikraščių, žurnalų, knygų, per radiją, televiziją nuolat transliuojamos žinios, įvykių apžvalgos, kompiuterių tinklais siunčiami laiškai, vyksta diskusijos. Informacija sensta: ji atsiranda, būna ir pranyksta. Dažnai ne visai sunyksta, o tampa bazinėmis žiniomis kitai pakopai. Dauguma žinių bėgant laikui tampa nereikalingos, praranda savo vertę. Tačiau, mokslinei informacijai tai ne visuomet būdinga, - nors prabėgo daug laiko, iki šiol nepaseno nei Archimedo, nei Niutono dėsniai. Informacijos sklaidos dėsnį 1934 metais suformulavo anglų mokslininkas S. Bredfordas. Jis nagrinėjo mokslinę literatūrą ir pastebėjo, kad tik 50% straipsnių, kuriuose aptariamos elektrotechnikos problemos, buvo publikuoti specialiuosiuose tos mokslo šakos žulnaluose. Kiti 25% straipsnių buvo išspausdinti įvairių kitų mokslo šakų žurnaluose, likusieji 25% buvo pateikti daugelyje kitų žurnalų. Paaiškėjo, kad panašiai yra ir su kitomis temomis – informacija išsisklaido, maždaug tik pusė jos paskelbiama toms temoms skirtuose leidiniuose. Mokslas apie informaciją, jos perdavimą, kaupimą, saugojimą, apdorojimą, daugiausia pasitelkus kompiuterį, vadinamas informatika. Terminu “informatika”, pradėtu vartoti prieš trejetą dešimtmečių įvairiose šalyse, buvo įvardytas mokslas, susijęs su informacija. Prancūzijos akademija 1966m. patvirtino terminą “informatique”, kuris atitiko anglišką terminą ”computer science” ( kompiuterių mokslas, tiksliau – skaičiavimai kompiuteriu ) . Vokietijoje apie 1968m. prigijo terminas “Informatik”, nusakantis informacijos tvarkymą panaudojant kompiuterius. Beveik tuo pat metu šį terminą ėmė vartoti rusai ( informatika ), lenkai ( informatyka ), ispanai ( informatica ), italai ( informatica ), austrai ( Informatik ). Lietuvoje informatikos terminas ypač paplito nuo 1986m., kai bendrojo lavinimo mokyklose atsirado toks kursas. Iki tol šį terminą vartojo bibliotekininkai. Lietuvoje dar vartojamas žodis “kompiuterija” – juo apibūdinamas grynai praktinis darbas su kompiuteriu. Tačiau informatikos terminas apima ir teorinį , ir praktinį darbo su informacija pobūdį, taip pat ir kimpiuterių taikymą. Informatikos raida Metai Įvykiai 1945 1947 1948 1952 1965 1976 1979– 1980 1981 1981 1986 1989 1996– 1997 Amerikiečių inžinierius Džonas Moučlis ( Mauchly ) ir fizikas Prosperas Ekertas ( Eckert ) Pensilvanijos universitete sukonstravo elekroninę mašiną, skirtą balistikos (artilerijos ) uždaviniams spręsti. Tai buvo ENIAC – Elektronic Numerical Intergrator, Analyser and Calculator (elektroninis skaitmeninis intergratorius, analizatorius ir skaičiuoklis). Pirmą kartą panaudota operacinė sistema ( OS ) – programų rinkinys, leidžiantis automatiškai valdyti skaičiavimo procesą. Amerikiečių inžinierius K. Šenonas išleido knygą “Informacijos perdavimo matematinė teorija”. Matematikė G. Hoper ( Hopper ) sukūrė pirmąjį kompiliatorių, verčiantį simboline kalba parašytas programas į kompiuterio dvejetainius kodus. T. Kurcas ( Kurtz ) ir Džonas Kemenis ( Kemeny) sukūrė paprastą programavimo kalbą Beisiką ( BASIC – Begginer’s All – purpose Symbolic Instruction Code ). JAV sukurtas pirmasis asmeninis kompiuteris APPLE. Japonijoje ir JAV pradėti kurti elektroniniai žodynai. IBM firma pagamino pirmąjį asmeninį kompiuterį IBM PC. Lietuvoje įkurta neakyvaizdinė Jaunųjų programuotojų mokykla. Informatikos kursas pradėtas mokyti visose Lietuvos mokyklose. Pradėtos organizuoti tarptautinės moksleivių informatikos olimpiados. Lietuvoje vykdomas mokyklų kompiuterizavimo projektas: visos vidurinės mokyklos gauna bent po vieną kompiuterį su išversta į lietuvių kalbą įranga ( OS/2 operacinė sistema ). Informacija klasifikuojama pagal tai,kas, koks šaltinis perduoda informaciją. Šiuo požiūriu skiriamos penkios informacijos rūšys: 1. Elementarioji – tai seniausia ir paprasčiausia informacijos rūšis. 2. Genetinė – sudėtinga informacijos rūšis, kurią tiria atskiras mokslas genetika. 3. Biologinė informacija. Ji reikalinga gyvojo organizmo egzistencijai, išlikimui bei giminės pratęsimui. 4. Semaninė, arba socialinė informacija. Tai informacija, kurią skleidžia bei vartoja žmogus arba visuomenė. 5. Kompiuterinė informacija. Jos šaltinis yra žmogaus sukurtas prietaisas. Ši informacija reikalinga žmogui, jis kuria ją ir ja naudojasi. Pagal tai, kokia informacija saugoma laikmenose ( bet kuri priemonė – materialus daiktas – informacijai saugoti, pvz., knyga, kasetė, diskelis, vaizdajuostė ), kaip ji apdorojama, skiriamos keturios bendriausios rūšys: tekstinė, skaitmeninė, vaizdinė, garsinė. Tekstinę informaciją sudaro įvairiausi tekstai, skaitmeninę – skaičiai, matematinės formulės, vaizdinę – schemos, piešiniai, paveikslai, garsinę – muzikos įrašai, kalbų tekstai, įvairūs natūralūs ar dirbtini garsai. Informacijos šaltiniu vadiname tai, iš ko gauname informacijos. Šie šaltiniai skirstomi į tris bendriausias grupes: 1. Gamtos reiškiniai ( saulės šviesa, miško ošimas, griaustinis ). 2. Informacija, gaunama tiesiai iš žmonių bendravimo, pvz., mokinio ir mokytojo pokalbis. 3. Informacija, gaunama iš dokumento, pvz., skaitant knygą, žiūrint filmą, klausantis radijo įrašo. Informacija įgyja prasmę tik tuomet, kai vartojama: vieni ją perduoda, kiti gauna. Šitaip vyksta informacijos mainai – aktyvus procesas, kuriameturi dalyvauti bent du dalyviai: informacijos siuntėjas ir jos gavėjas. Kad mainai galėtų vykti, tarp siuntėjo ir gavėjo turi būti tam tikra terpė – mainų kanalas. Mainų sąvoka artima komunikacijai, tik pastarosios dalyviai – vien žmonės, o mainuose gali dalyvauti bet kas. Svarbu suvokti, kokie veiksmai gali būti atliekami su informacija. Dažniausiai minimi penki veiksmai – informacijos procesai: kaupimas, saugojimas, apdorojimas, perdavimas, paieška. Visi jie labai reikšmingi visuomenės gyvenime. Kiekvienas jų turi savo istoriją: ilgainiui kito šiame procese naudojamos priemonės ir metodai. Informacija perduodama pranešimu – konkrečia jo išraiška. Pranešimas siunčiamas tam tikru signalu. Jų gali būti įvairiausių: kalba, raštas, šviesa, radijo bangos, elektros srove, o ši – vėl garsu. Pranešimai siunčiami tik tokiais signalais, kuriuos gali priimti gavėjas.perduodami pranešimai koduojami. Kodavimas – tai vienos abėcėlės ženklų keitimas kitos abėcėlės ženklais. Kodavimas reikalingas tam, kad pranešimas būtų perduodamas kuo tiksliau, kad jis būtų kuo mažiau iškraipomas, kad jį suprastų gavėjas ir kad būtų galima persiųsti pasirinktu mainų kanalu. Koduojant dvejetainiais simboliais ( tai aktualu kompiuteriams ), iš n dvejetainių simbolių galima sudaryti 2n skirtingų kombinacijų, t.y. galima užkoduoti abėcėlę, turinčią ne daugiau kaip 2n ženklų. Informacija – abstrakti sąvoka. Tačiau mums rūpiją išmatuoti. Vienas matavimo būdų – nežinojimo mažinimas. Informacijos kiekis, kurį duoda vienas iš dviejų vienodai tikėtinų atsakymų į klausimą, pvz., “taip” arba ”ne”, vadinamas bitu. Jis taip pat yra kompiuterio mažiausias matavimo vienetas. Aštuoni bitai subaro vieną baitą. Kompiuteris gali būti puikus žmogaus pagalbininkas kaupiant, saugojant, apdorojant, perduodant ar ieškant informacijos. Tačiau ir patiems reikia išsiugdyti tam tikrus darbo su informacija įgūdžius:atskirti esminę informaciją nuo perkeltinės, greitai ją įvertinti, mokėti naudotis įvairiomis informacinės technilogijos priemonėmis. Kompiuteryje esančią bei juo apdorojamą informaciją įprasta vadinti duomenimis. Sakoma, kad į kompiuterį įvedame ir iš jo gauname duomenis, o ne informaciją, nes kompiuteryje informacija susijusi su konkrečiu vaizdavimu – kodavimu. Vadinasi, konkretesniems dalykams išreikšti vartojame duomenų sąvoką, abstraktesnius – vadinti INFORMACIJA.

Informatika  Referatai   (11,23 kB)

Įmontuojama buitinė technika tai technika, integruota balduose. Pavyzdžiui, viryklė, šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, indaplovė, skalbyklė ar pan. Technika dažniausiai įmontuojama į medinius baldus. Įmontavimas sutaupo erdvės, sukuria jaukumo, leidžia griozdišką techniką “paslėpti”, kad ji nebjaurotų kruopščiai sukurto virtuvės jaukumo. Įmontuojami viryklių paviršiai Jei retai kepama orkaitėje, jos galima ir nepirkti, o tiesiog įmontuoti viryklės paviršių. Jų yra dvejopų: dujiniai ir elektriniai. Tačiau yra ir kombinuotų – ir dujinių, ir elektrinių. Įmontavus viryklės paviršių, paliekama galimybė įmontuoti ir orkaitę.

Informatika  Pateiktys   (608,75 kB)

PowerPoint prezentacija. Gigabitinis tinklas (LAN). Truputis istorijos. Fizinio lygio internetas. Kabelio tipas. Maksimalus atstumas. Keturi įrenginiai reikalingi pereiti nuo Fast Ethrnet prie Gigabit Ethernet. Tinklo plokštė D-LINK PCI DGE-528T 1Gbit (57Lt). Switch D-LINK DGS-1005D 5*1Gbit ports (300Lt). Switch D-LINK DES-3226S/E 24*10/100+1*Gb (1150Lt). Rozetė RJ-45(15Lt). Komutatorius-komutatorius jungimas. Serveris-komutatorius jungimas. Darbo stočių pajungimas. Išvados.

Informatika  Pateiktys   (384,05 kB)

Frame Relay tinklo valdymo informacijos bazėje MIB talpinama informacija sudėliojama į tokias lenteles: 1) Frame Relay loginių portų informacinė lentelė 2) Frame Relay loginių portų signalizacijos ir klaidų lentelė 3) Dvikrypčio PVC galinio taško lentelė 4) Frame Relay PVC sujungimų lentelė 5) Frame Relay PVC apskaitos lentelė 6) Frame Relay tinklo trap žinučių lentelė Frame Relay tinklo įrangos valdymo informacijos bazėje MIB II talpinama informacija, skirstoma į 3 grupes: 1) DLCMI aprašymas 2) Sujungimų (circuit) aprašymas 3) Klaidų aprašymas Valdymo informacinė bazė MIB, talpinama Frame Relay paslaugų tiekėjo tinklo įrangoje, vartotojai (organizacijos, kurios nuomuoja Frame Relay paslaugą) gali gauti tik su jais susijusią informaciją. Valdymo informacinė bazė MIB II, talpinama Frame Relay tinklo galiniuose įrenginiuose DTE. Vartotojo NMS (tinklo valdymo sistema) per SNMP proxy agentą susiriša su Frame Relay tinklu, naudodama SNMP per UDP/IP, kuris įterpiamas į Frame Relay kadrą, pagal FRF.3, RFC1490 ir T1.617AnnexF aprašytas procedūras. Tam vartotojo NMS turi turėti PVC į SNMP proxy agentą. Kuomet vartotojo PVC praeina keletą tinklų, NMS turi apklausti tų tinklų proxy agentus, tam, kad susidarytų pilną sujungimo abstrakciją (vaizdą). 1 pav. Frame Relay tinklo valdymo platforma MIB ir MIB II valdymo duomenų bazėse surašyti visi duomenys ir parametrai, kurie reikalingi Frame Relay tinklo valdymui. Iš jų matome kokias galimybes turi SNMP pagrindu veikiančios valdymo sistemos, kurios naudoja šias MIB. Tarnybinei informacijai Frame Relay tinklu perduoti, išskiriamas atskiras LMI kanalas, kuris identifikuojamas DLCI = 1023 numeriu. Frame Relay LMI pagalba surenkama informacija apie tinklo segmentų būseną, kuri talpinama MIB informacinėse bazėse. Tai atliekama Status-Inquiry, Full-Status-Inquiry ir Status žinučių pagalba. • Status-Inquiry. Frame Relay įrenginys kas x (5 iki 30, ši reikšmė nurodyta MIB “Frame Relay loginių portų signalizacijos parametrų ir klaidų lentelėje”) sekundžių siunčia užklausas į tinklą. LMI valdymo protokolo atveju, tokios užklausos paprastai siunčiamos kas 10 sekundžių. Atsakydamas, į šią užklausą, tinklas grąžina informaciją (Status žinutėje) apie tinklo segmento būseną (deleted, active, inactive, none), pastaroji įrašoma į MIB. • Full-Status-Inquiry. Po x (paprastai 6-šių) Status-Inquiry užklausų seka Full-Status-Inquiry, į kurią atsakydamas tinklas grąžina visų aktyvių PVC segmentų DLCI numerius. • Status. Tai yra atsakymas į Status-Inquiry ir Full-Status-Inquiry žinutes.

Informatika  Konspektai   (6,85 kB)

Hierarchiniai O&M tinklai ir tinklai apjungti tarpusavyje, yra sukurti apjungiant nuotolinius eksploatacinius ir techninės priežiūros centrus. O&M tinkle vienas OMC gali turėti priėjimą prie likusių OMC ir taip pat visų telefoninių stočių su centralizuota eksploatacija ir priežiūra. O&M tinklas naudojamas duomenų perdavimui tarp eksploatacijos centrų, duomenų apdorojimo sistemos ir kitų duomenų bazių, jei tokių yra. Duomenų apdorojimo sistema DPS (data processing system) apdoroja telefonų stotyse esančius duomenis (tame tarpe ir duomenis apie aliarmus).

Informatika  Konspektai   (22,46 kB)

Elektroninis paštas. Elektroninis paštas yra seniausia ir populiariausia interneto paslauga. Jis buvo pradėtas naudoti nuo pat kompiuterio tinklų atsiradimo ir tebėra paklausus šiandien. Didžiausiais jo privalumas – greitis. Pasiųsta žinutė greitai pasiekia adresatą, kad ir kurioje Žemės rutulio vietoje jis būtų. Naudotis elektroninio pašto programomis gana paprasta, tad atkreipsime dėmesį į pačių elektroninių laiškų rašymą, jų apipavidalinimą. Elektroninius laiskus skaityti, rašyti, siųsti gana paprasta. Su tuo jau susipazinome pagrindines mokyklos informacinių technologijų kurse, žinote svarbiausias sąvokas, elektroninio pašto galimybes.Darbui su elektroniniais laiškais sukurta daugybe elektroninio pašto programų. Vienos jų prastesnes, atliekančios tik pagrindines laiškų siuntimo ir rašymo funkcijas, kitos – sudetingesnės, turinčios daug įvairiausių galimybių. Renkantis elektroninio pašto programą, pirmiausiai reiketų pasidomėti, ar joje galima naudotis lietuviškais rašmenimis. Tam reikia išsiaiskinti, ar konkrečioje pašto programoje yra galimybė nustatyti tokia kodų lentelę, kurioje būtų lietuvių kalbos abecelė. Kodų lentelės elektroniniame pašte. Būtų nuostabu, jei valstybių raidžių kodai būtų vienoje kodų lentelėje. Jau pradėta taip daryti (prisiminkime Unikoda), tačiau kol kas tik nedaugelis programų geba visus kodus aprėpti. Todėl naudojamos ivairios kodų lentelės ir reikia bent šį tą žinoti apie simbolių kodavimą, tinkamą rašmenų elektroniniame pašte. Kompiuterių tinkluose susitarta vartoti tarptautinius kodų lentelių standartus – ISO. Dažniausiai vartojama ISO 8859 standartų seriją. Lietuvos standartas yra tryliktoji šios serijos dalis, vadinama LST ISO/OEC 8859-13:2000. Ši kodavimo lentelė yra pagrindinė, nepriklausoma nuo operacinės sistemos, todėl vartotina telekomunikacijoje keistis duomenimis tarp kompiuterių su įvairiomis operacinėmis sistemomis. Lietuvoje dauguma vartotojų dirba su Windows operacine sistema, todel ir aptarsime joje vartojamos kodų lenteles. ISO 8859-13 kodų lentelės artimiausiasatitikmuo Windows terpėje yra Windows-1257 lentelėje. Ji nuo tarptautinio standarto skiriasi tik keliais ženklu kodais, kurie rašant laiskus nėra esminiai. Savitosios lietuviškos raidės, kurių nėra lotyniškoje abecelėje, pateiktos pilkame fone, saviti simboliai yra užbruksniuotuose langeliuose. Be to, Windows-1257 lentelėje yra daugiau specialiųjų simbolių. ISO 8859-13 lentelėje yra vokiškos, suomiškos bei švediskos raidės, o ju kodai sutampa su tose valstybėse vartojamos kodų lentelės ISO 8859-1 kodai. Todėl galima drasiai rašyti laiškus ir I šias valstybes jų kalbomis. Vadinasi, jei norite siųsti ir gauti lietuvių kalba parašytus laiškus, turite pasirūpinti, kad pašto programoje būtų nustatyta ISO 8859-13 kodų lentelė. Dėje, ne visos elektroninio pašto programos turi šia galimybę. Jei naudojama elektroninio pašto programa negali siųsti laiskų ISO 8859-13 lentelė, tuomet reikia pasirūpinti, kad laiškai būtų siunčiami Window- 1257 koduote. Windows-1257 lentelė įvairiose programose neretai vadinama skirtingai, dažniausiai Baltic arba Baltic Alphabet Windows. Taigi Lietuvoje visiškai gerai galime rašyti nustatę elektroniniame pašte koduote Windows-1257 – tik nepatartina vartoti tų keleto nesutampancių simbolių. Kodų lentelės pavadinimas nurodomas laiško antraštes vienoje iš eilučių, ji galima vienaip ar kitaip pastebeti gautame laiške. Turėtų būti viena is eilučių: Content-Type: text/plain; charset = iso-8859-13. Content-Type: text/plain; charset = windows-1257. Laiškų, parašytu įvairiomis kalbomis, siunčiama elektroniniu paštu reguliuoja MIME protokolas. MIME – tai rinkinys taisyklių, kurių laikydamiesi galite būti tikri, kad išsiustas laiškas tikrai pasieks adresatą toks, koks buvo išsiustas, y.y. jeigu buvo išsiustas lietuviu kalba parašytas laiškas, tai nebus sugadinta ne viena lietuviška raidė. Apie tai, kad elektroninio pašto laiškas atitinka MIME reikalavimus, galima spręsti iš šitokio užrašo laiško antrasteje: MIME-Version 1.0.

Informatika  Referatai   (13,1 kB)

Viruso veikimo principas Kompiuteris, užkrėstas virusu, kuris plinta elektroninių paštu kaip taisyklė būna prijungtas prie interneto. Populiariausias viruso plitimo būdas – siųsti laiškus su juose prisegtais viruso failais žmonėms, kurie yra įvesti į adresų knygelę. Virusas pakeičia siuntėjo el. pašto adresą, todėl viruso gavėjas nemato tikrojo siuntėjo ir dažnai apkaltina visai nekaltą žmogų. Neskubėkite daryti išvadų, jei iš draugo gavote virusą, tikrasis siuntėjas gali būti ir ne jis. Išsiaiškinti kas yra tikras siuntėjas nesunku, tereikia pažiūrėti laiško papildomą informaciją (header) ir ten galima rasti IP adresą, iš kurio siųstas laiškas su virusu. Pasitaiko atvejų, kai gavėjas gauną virusą pats nuo savęs, pasižiūrėjus papildomą laiško informaciją bus nesunku įsitikinti, kad laiškas siųstas ne iš jūsų kompiuterio. Jei viruso siuntėjas turi jūsų pašto adresą savo adresų knygelėje, jis apsimetė jumis. Kovoti su šiomis blogybėmis nėra labai pigu, bet namų sąlygomis galima išvengti piniginės tuštinimo pasinaudojus nemokamais antivirusais namams, pvz.: AVG (www.grisoft.com). Taip pat galima atsargiau atidarinėti prisegtus failus prie laiškų pasinaudojant šiais patarimais: • Neatidarinėkite failų su plėtiniais: exe, pif, bat, com, vbs, hta. • Neatidarinėkite failų, kurie atsiųsti iš nežinomo adresato, arba to failo jūs nelaukėte. Dažnai siuntėjas parašo ką jis siunčia, kitu atveju yra didelė tikimybė, kad tai virusas. • Jei turite antivirusinę programą, pradžioje patikrinkite failą ar jis „švarus“. • Laiškai su virusais dažniausiai būna angliški, būkite budrūs. • Jei laiškas tuščias arba jame prirašyta neaiškių frazių, prie laiško prisegtas failas, o siuntėjas nežinomas – greičiausiai tai laiškas su virusu. Kiekvienas žinome, kad norint apsisaugoti nuo virusų reikia turėti gerą antivirusinę programą, o dar svarbiau yra ją atnaujinti. Įsitikinkite, jog ji yra atnaujinta. Atnaujinimas reikalingas papildyti naujų virusų sąrašus, kad jie būtų atpažinti. Jei viruso sukūrimo data bus naujesnė nei jūsų antiviruso atnaujinimas – tikėtina, kad jo nepastebės antivirusas ir jūsų kompiuteris bus užkrėstas. Požymiai, kurie rodo, jog jūsų kompiuteris apkėstas: • Neveikia antivirusinė programa arba ji negali atsinaujinti. • Sulėtėjo kompiuterio darbas. • Neveikia kai kurios operacinės sistemos funkcijos. • Kompiuteris ilgai kraunasi arba pats išsijunginėja. • Interneto greitis žymiai sulėtėjęs. Nemokami ONLINE antivirusai Jei neturite antivirusinės programos ir nenorite jos instaliuoti, galite pasinaudoti ONLINE antivirusu. Šis antivirusas atsisiunčiamas per puslapį ir leidžia patikrinti jūsų kompiuterio failus. Šio antiviruso privalumai – nereikia instaliuoti jo į kompiuterį, kiekvieną kart juo naudojantis esi tikras, kad jis yra atnaujintas. Minusai – netikrina jūsų elektroninio pašto- ir failų realiuoju laiku. Jis virusą aptinka ne tada kai jis bando „įlysti“ į kompiuterį, bet kada jau yra įlindęs. Online Antivirusas dažnai neveikia, jei kompiuteris yra jau apkrėstas. Šiuo antivirusu galite pasinaudoti čia: • housecall.trendmicro.com – gana spartus ir patogus antivirusas, deja dažnai pasitaikydavo, kad jis neveikdavo. • www.pandasoftware.com/activescan - geras ir patogus antivirusas. • www.ravantivirus.com/scan - turbūt sparčiausias iš čia išvardintų. SPAM`as – nepageidaujami laiškai Be virusų, jūsų elektroniniame pašte dažnai papuola reklaminiai laiškai (SPAM), jie būna ne tik angliški, lietuviški, bet ir kiniški ar kitos kalbos. Klausimas – iš kur reklamos siuntėjas gavo jūsų el. pašto adresą? Dažniausiai el. pašo adresai gaunami iš: • Jūsų internetinio puslapio, kur paskelbti kontaktai. Šiuo atveju rekomenduojame neskelbti elektroninio pašto adreso tekstiniu būdu. Rodykite savo adresą kaip piešinėlį, tokiu atveju nepavyks adresų rinkėjams automatiškai pamatyti jūsų adreso. • Registravotės įvairiose internetinėse svetainėse, dažniausiai loterijose, nemokamose pramogose. Apsisaugoti šiuo atveju galite turėdami dvi pašto dėžutes – vieną skirtą tokios registracijoms, kur bus siunčiamas SPAM`as ir kurią tikrinate retai, bei dėžutę, kuria naudojatės dažnai. • Naujienų konferencijose, diskusijose nurodę tikrąjį savo el. pašto adresą. Šiuo metu paplitęs apsisaugojimo būdas – į savo el. pašto adresą įvedant papildomų simbolių, pvz. vardas#@takas.lt, jei žmogus, dalyvaujantis diskusijoje norės jums parašyti laišką, jis ištrins nereikalingus simbolius ir laiškas pasieks jus. • Iš trečių rankų. PVZ. Jūs pranumeravote žurnalą internetu, kur buvote nurodęs savo el. pašto adresą. Žurnalo redakcija už tam tikrą mokestį perdavė adresus savo partneriams. Apsisaugojimui nuo SPAM`o yra sukurtos specialios programos, kurios pagal sukurtas taisykles filtruoja gaunamus laiškus ir juos suskirsto. Tiesa sakant išbandęs jų tris - nusivyliau, nei viena tinkamai neapsaugojo manęs nuo šiukšlių. Dažnai geras laiškas buvo palaikytas SPAM`u, o SPAM`as – geru laišku. Tad bent jau kol kas nerekomenduoju naudoti antiSPAM programų – sumokėsite daug, o naudos bus mažai. Viena labiausiai man patinkančiu antiSPAM sistemų yra įdiegta google mail sistemoje (www.gmail.com), ji gan teisingai nuspėja kur yra SPAM`as ir 90% jų nepraleidžia. Didelis pliusas, kad šis el. paštas yra nemokamas ir didelės talpos. SPYWARE, ADWARE Kas tai yra Spyware? („spy“ – iš anglų kalbos „sekti“). Interneto kenkėjiškų programų pavadinimų yra tiek daug, jog nesunku pasimesti (spyware, adware, parasites, malware, scumware, worms, trojans, keyloggers), dėl to sunku atrinkti kas yra kas. Spyware - tai programa, kuri seka jūsų veiklą, paspaudimus, slaptažodžius, kreditinių kortelių numerius ir kt. ir dažnai siunčia šią informaciją Spyware`o sukūrėjams. Kūrėjų tikslas – kuo daugiau sužinoti apie vartotoją, kartais sužinoti slaptą informaciją, kad vėliau ja galėtų pasinaudoti. Dažniausiai informacija renkama statistikai rinkti, kad galima būtų analizuoti interneto rinką ir vartotojų elgesį. Kas tai yra Adware? („Advertising-supported software“ iš anglų kalbos – reklamą palaikanti programinė įranga). Tai programa, kuri skirta reklamuoti tam tikrus produktus ar paslaugas. Adware pastebėti nesunku, jų yra kelios rūšys: • Iššokinėjantys langai su reklamomis (dažnai pasitaiko ir erotinėmis). • Papildomi mygtukai interneto naršyklėje (BUY, SEARCH ir kt.). Šių papildomų funkcijų kūrėjai teigia, kad jos yra naudingos vartotojui. Iš tikrųjų yra atvirkščiai, tokių mygtukų pagalba rasite tik pasiūlymus pirkti ir visai ne to ko jūs ieškote. • Pradinis interneto naršyklės puslapis nustatomas į visai jums neįdomų, o pakeisti jo neišeina. • Per prievartą siūlomos interneto svetainės pagal tematiką. PVZ surenkate adresą BMW.COM, o jums atidaro BUYCARS.COM svetainę. Spyware ir Adware plinta tuo pačiu būdu: • Kartu su nemokamomis programomis, kurias atsisiunčiate iš interneto ir galvojate, kad jos tikrai nemokamos. Iš tikrųjų jos mokamos – jūs už jas sumokate savo nervais ir laiku – atsiranda aukščiau aprašytos problemos. • Vaikštant po warez (piratų), porno ir kt. puslapius. Yra du būdai „prisiveisti“ nepageidaujamų programų, o kartais ir virusų: 1. Norint pamatyti nuotraukas, filmukus ar kitą jus dominančia informaciją siūloma instaliuoti papildomus modulius, kurie leis jums pasiekti tikslą. Neapsigaukite ir niekada nesutikite su šiais siūlymais. 2. Turint neatnaujintą operacinę sistemą ar interneto naršyklę, kenkėjiškos programos gali pasinaudoti jos skylėmis ir instaliuotis į jūsų kompiuterį net nepaklaususios. Šiuo atveju rekomenduojama naudoti nemokamą MOZILLA FIREFOX (www.mozilla.org) interneto naršyklę, nes ji nėra tokia populiari kaip Internet Explorer, o dauguma kenkėjiškų programų kaip tik ir yra kuriamos populiariausiai interneto naršyklei. Kaip matome, Spyware ir Adware yra pakankamai kenkėjiškos programos, kurios gali atimti daug laiko ir nervų. Yra nemažai būdų kovoti su jomis. Paprastam vartotojui geriausia naudoti nemokamas antiSpyware programas, pvz. „Spy-bot search and destroy“ (http://security.kolla.de), „Ad-aware“ (www.lavasoftusa.com). Tereikia jas instaliuoti, atnaujinti ir patikrinti kompiuterį. Deja jos neišvalo kompiuterio 100%, bet tikrai padeda atsikratyti bent dalies šiukšlių. Yra sukurtas įrankis daugiau išmanantiems vartotojams, vadinamas HijackThis (www.spywareinfo.com/~merijn), su juo galima 100% išvalyti kompiuterį pasirenkant kokius komponentus reikia ištrinti, bet tai ne visi žino ir gali sugadinti sistemą, dėl to nerekomenduojamas, jei nesate tikras, kad žinote ką darote. Šis aprašymas sudarytas naudojantis mano patirtimi. Galite rasti neaiškumų ar netikslumų, iš anksto atsiprašau. Tikiuosi jums ši informacija bus naudinga ir palengvins kompiuterinį gyvenimą!

Informatika  Straipsniai   (12,56 kB)

Nepriklausomumas-tai kad duomenu apdorojomo programos neturi buti keiciamos, modifikuojant duomenis. DBVS-duomenims DB reikalingos programos, kurios apraso duomenu struktura, leidzia pakeisti duomenu strukturas, leidzia atlikti duomenu apdorojomo operacijas. DB strukturiniai elementai-*strukturizuoti, vienodo tipo objektu aprasymp junginiai sudaro DB. *atskiro objekto aprasymas- IRASAS. *Atskiros objekto savybes aprasymas- LAUKU.

Informatika  Paruoštukės   (6,23 kB)

Sveiki, norėjau pasidalinti savo sugebėjimu PHP srityje,. Taigi jei jums įdomu, parodysiu, ką daro naudotos šiuo metu komandos sprendžiant diskriminantą. Diskriminantas pagal formulę : . Jei D > 0 turi : sprendinius. Jei D = 0, tai ‘x’, turi vieną sprendinį. Jei D < 0 , tai sprendinių diskriminantas neturi. Taigi apibendrinę matematini sprendinį, galime pradėti tai atlikti PHP programavimo kalboje. Pirmiausiai susikurkime HTML (hypertext markup language) formą, kurioje įraše į narius, galėtu perduoti į PHP (hypertext preprocesor) arba (hypertext protocol). Taigi : <html> <head> <title>PHP Diskriminantas</title> </head> <body> <form name="lygtis" method="post" action=""> x<input type="text" name="x"> <select name="pm1"> <option value="+">+</option> <option value="-">-</option> </select> y<input type="text" name="y"> <select name="pm2"> <option value="+">+</option> <option value="-">-</option> </select> z<input type="text" name="z"> = 0 <input type="submit" name="ats" value="Atsakymas!"> </form> </body> </html> Taigi, naršyklėje gausime štai tokį variantą : Taigi, tame pačiame dokumente tarkime „index.php“ galime rašyti scenariju, po html „tag‘u“. Oops, <form name="lygtis" method="post" action="">, formos vardas, kaip matome yra „lygtis“, metodas – post, post metodas dažniausiai atliekamas vidaus scenarijuje, jei naudotume GET metoda, sprendinį atliktu mūsų nuorodoje, o tai dar turėtumėme pagalvoti. Bet šiuo metu atliksime POST metodu, POST metodai, labai gerai tinka, slaptažodžiams, registracijose – apsaugant. GET tai galima įterpti naudojant naujienoms, vartotojams patogumo dėlei, kopijuoti, dalintis nuorodomis. Taigi pradėkime rašyti PHP scenariju. <?php // php scenarijus dažniausiai pradedamas naudojant <?php ir baigiamas ?> ženklu /* Diskriminanto sprendimas */ if (isset($_POST[‘ats’])) // isset rodo, kad jei paspaudžiamas migtukas atsakymas, tada prasideda loginis sprendimas { if(isset($_POST['x'])&&isset($_POST['y'])&&isset($_POST['z'])&& isset($_POST['pm1'])&&isset($_POST['pm2'])) { /* kintamieji */ $pm1 = $_POST['pm1']; // formos po x laukelio sandauga ir atiminys $pm2 = $_POST['pm2']; // formos po y laukelio sandauga ir atiminys $x = $_POST['x']; // laukelis x $y = $_POST['y']; // laukelis x $z = $_POST['z']; // laukelis x /* taigi įsivedėme laukelių kintamuosius, kad galėtumėme apsręsti lygti. */

Informatika  Namų darbai   (87,91 kB)

Terminas CASE (Computer Aided Software Engineering) šiais laikais naudojamas labai plačia prasme. Pirminė termino CASE reikšmė, apribota programinės įrangos (toliau PĮ) kūrimo automatizavimo klausimais, šiais laikais įgyjo naują reikšmę, kuri apglebia sudėtingų IS kūrimo procesą bendrai. Dabar CASE – priemonės suprantamos kaip programiniai įrankiai, palaikantys IS kūrimo bei išlaikymo procesus, taip pat reikalavimų formuluotę bei analizę, taikomsios PĮ ir duomenų bazių (toliau DB) projektavimą, kodo generavimą, testavimą, dokumentavimą, kokybės užtikrinimą, konfiguracinį valdymą bei projekto valdymą, taip pat kitus procesus. CASE – priemonių, sisteminės PĮ ir techninių priemonių visuma – pilnai sukomplektuota IS kūrimo aplinka. CASE – technologija – tai IS projektavimo metodologija, taip pat instrumentinių priemonių, kurios leidžia aiškia forma modeliuoti daiktinę sritį, analizuoti minėtą modelį visuose kūrimo arba išlaikimo etapuose ir kurti priedus atitinkančius vartotojo informacinius poreikius. Nežiūrint į visas CASE – priemonių potencialias galimybes, egzistuoja daug nesėkmingų jų diegimo pavyzdžių, ko pasekoje CASE – priemonės tampa “lentynine” PĮ (shelfware). Taikant CASE – priemones yra keletas galimo efekto apibrėžimą komplikuojančių faktorių: 1. CASE – priemonių galimybių ir kokybės įvairovė. 2. Naudojimosi CASE – priemonėmis patirties stoka organizacijose. 3. Detalių metrikų ir duomenų nebuvimas jau atliktiems bei atliekamiems projektams. 4. Skirtingas CASE – priemonių integracijos projektuose laipsnis. Kai kurie analitikai mano, jog reali kai kurių CASE – priemonių pritaikymo nauda gali būti gauta tik po 1-2 metų patirties. Kiti mano, kad įtaką gali būti daroma jau IS gyvenimo ciklo (toliau GC) eksploatacijos fazėje, kai technologiniai patobulinimai gali privesti prie eksploatacinių išlaidų mažėjimo. Sėkmingam CASE – priemonių įdiegimui organizacija turi turėti tokias savybes: 1. Technologija. Egzistuojančių galimybių ribotumo suvokimas bei sugebėjimas priimti naujas technologijas. 2. Kultūra. Pasiruošimas naujųjų procesų diegimui. 3. Valdymas. Tikslus vadovavimas ir organizuotumas svarbiausių diegimo etapų ir procesų atžvilgiu. Jeigu organizacija neturi nors vienos iš aukščiau išvardytų savybių CASE – priemonių diegimas gali nepasisekti neatsižvelgiant į vadovavimosi diegimo rekomendacijomis kruopštumo laipsnį.IS projektavimo metodologijos pagrindai IS PĮ gyvenimo ciklas PĮ gyvenimo ciklas (PĮ GC) – nepertraukiamas procesas, kuris prasideda nuo sprendimo apie jo sukurimo būtinumą momento ir baigiasi jo išėmimo iš eksploatacijos momentu. (paruošimas, eksploatacija, projekto valdymas, konfiguracijos valdymas ir pan.) Bendras normatyvinis dokumentas, reglamentuojantis PĮ GC, yra tarptautinis standartas ISO/IEC 12207 (ISO – International Organization of Standartization, IEC – International Electronical Commission). Standartas apibūdina GC struktūrą. PĮ GC modeliai Standartas ISO/IEC 12207 apibūdina GC struktūrą, bet nekonkretizuoja detaliai, kaip realizuoti arba atlikti veiksmus arba uzduotis, įtrauktus į šuos procesus. Šiuo metu labiausiai paplitę kaskadinis ir spiroklinis GC modeliai. Kaskadinis modelis. Pagrindinė charakteristika – paruošimo proceso padalinimas į etapus, kur perėjimas į sekantį etapą vykdomas tik tuomet kai darbas einamajame etape yra pilnai atliktas.

Informatika  Konspektai   (67,54 kB)

Balso duomenų paketų perdavimo laikas Skirtumas tarp gretimų balso duomenų paketų perdavimo laikų netūrėtų viršyti 180 – 200ms Balso duomenų paketų praradimo tikimybė (procentas) Prarastų balso duomenų paketų netūrėtų būti daugiau kaip 3 – 5%

Informatika  Pateiktys   (131,26 kB)

Išgaunant panašiausią atvejį ar atvejus iš atvejų bazės, jie yra apibrėžiami, remiantis naujos problemos aprašymu. Pakartotinai naudojant informaciją ir žinias išgautuose atvejuose, jos taikomos naujos problemos sprendimui. Tam, kad suformuoti sprendžiamą atvejį, naujos problemos aprašymas suderinamas su informacija, esančia sename atvejyje. Peržiūrint siūlomo sprendimo tinkamumą, jis įvertinamas realiame laike. Jei būtina ir įmanoma, siūlomas atvejis pritaikomas. Jei atvejo sprendimas sugeneruotas pakeitimo fazėje, tuomet jis turi būti saugomas būsimų problemų sprendimui - tai reiškia, kad atvejų bazė yra atnaujinama, įsimenant naują atvejį. 3 Panašių atvejų paieška CBR sistemose Išskirtinė CBR sistemų savybė - panašių atvejų paieška atvejų bazėje. CBR sistemos suvienodina užklausų ir atvejų skaičiavimus. Naudojama savybė yra vadinama artimiausio kaimyno suradimu. Globalus panašumas tarp atvejų gali būti surandamas, pavyzdžiui, kaip lokalaus panašumo svorinė suma, skaičiuojama kiekvienai savybei, kurią turi aprašytas atvejis. Lokalaus panašumo skaičiavimui kiekvienai individualiai savybei gali būti naudojamos skirtingos metrikos priklausomai nuo jos duomenų tipo (skaičiai, simboliai ir taip toliau). Kiekviena savybė gali turėti su ja susijusį svorį, kuris didina arba mažina tos savybės svarbą. Jeigu atvejų bazė yra labai didelė, ji turi būti suindeksuota. Tinka įvairūs indeksavimo būdai. Didelių atvejų bazių indeksavimui gali būti naudojami medžiai. Sprendimų medis - tai hierarchinė saugomų atvejų struktūra, besiremianti savybių reikšmėmis. Šaknies viršūnės apima visus atvejus, o žemesnės viršūnės palaipsniui padalina atvejus į poaibius. Šis medis dar vadinamas klasifikacijos medžiu. Klasifikacija - tai n-viršūnių medis, kur viršūnės atvaizduoja simbolines reikšmes. Simboliai kiekvienoje medžio viršūnėje gali būti naudojami kaip atributo reikšmė atvejyje arba užklausoje. Skirtingai nuo paprasto simbolinio tipo, kuris tik išvardina galimas atributo reikšmes, vieta klasifikacijų medyje atvaizduoja papildomus ryšius tarp simbolių. Šie ryšiai išreiškia žinias apie klasifikacijos simbolių panašumą. Atvejų atvaizdavimo kalbos turi šiuos klasifikacijos tipus, kurie naudojami CBR programų modeliavime [2]. 4 Žinios, įeinančios į klasifikavimo sistemas Toliau bus analizuojamos žinios, kurios naudojamos klasifikacijose. Įvertinimo sistemos [3] naudoja du skirtingus žinių tipus: 1. Žinias apie objektų klases (vaizduojamos vidinėmis viršūnėmis); 2. Žinios apie panašumą tarp kabančių viršūnių.

Informatika  Pagalbinė medžiaga   (21,07 kB)

Po instaliacijos pažiūrėkite ar atsirado naujas servisas Apache (control panel/administrative tools/services). Jei jis yra ir pasileidęs (started), toliau naudokite antrą punktą. Jei servisas nepasileidęs ar jo iš vis nėra - įsitikinkite, kad 80 http portas yra neužimtas (tam puikiai tinka programėlė APorts) ir bandykite perinstaliuoti Apache. Patikriname ar veikia Apache, savo naršyklėje surenkame adresą http://127.0.0.1 2. Instaliuojame PHP. Jį atsisiųsti galite iš www.php.net, aš naudojau 5 versiją. Pirma instaliavau php-5.0.4-installer.exe, vėliau atsisiunčiau php-5.0.4-Win32.zip ir išarchyvavau failus į c:\php katalogą. Dabar reikia į Apache config failą įtraukti keletą eilučių, kurios leis naudoti PHP per Apache. Atsidarykite failą C:\Program Files\Apache Group\Apache2\conf\httpd.conf su Notepadu ir gale įrašykite tokias eilutes: # For PHP 5 on Apache 2: LoadModule php5_module "c:/php/php5apache2.dll" AddType application/x-httpd-php .php # path to php.ini PHPIniDir "C:/windows" Patikrinkite kelius, ar teisingai nurodyta php5apache2.dll bei php.ini keliai. Perleiskite Apache, (prie laikrodžio, apačioje dešinėje turi būti Apache ikonėlė, paspaudus ją pasirinti punktą Restart), jei persileido be problemų, galite jau bandyti PHP. Kataloge C:\Program Files\Apache Group\Apache2\htdocs viską trinam ir sukuriam naują failą index.php Atsidarę jį su notepad įrašome eilutes: <?php echo phpinfo(); ?> Pasileidžiame interneto naršyklę ir surenkame adresą http://127.0.0.1/index.php Jei matote PHP puslaqpį - Sveikinu, PHP veikia. Jei nematote, kažkur yra bėdos, patikrinkite darytus žingsnius. 3. MySQL instaliacija Aš pasirinkau 5,0,4 versiją. Failą atsisiunčiau iš MySQL.com puslapio, failo pavadinimas: mysql-essential-5.0.4-beta-win32.msi Instaliuojant reikia nurodyti slaptažodį, bei kitus parametrus. Manau čia aiškinti nereikia, nes per daug paprasta. Pirmą kart instaliavus man parodė klaidą, jog negali paleisti MySQL serviso, bet paspaudus RETRY mygtuką viskas susitvarkė. Po instaliacijos pažiūrėkite ar pasileidęs MySQL servisas. Dabar linksmiausia dalis kuri sukėlė nemažai man problemų. Konfigūruojame. žingsniai: a. Nukopijuojame failą libmysql.dll (iš c:\php\) į c:\windows\system32 katalogą. b. Atsidarome php.ini failą (jis turėtų būti c:\windows kataloge) ir susirandame eilutę ;extension=php_mysql.dll reikia nutrinti kalbiataškį. Toliau susirandame eilutę extension_dir = ir nurodome teisingą kelią iki failo php_mysql.dll (pas mane extension_dir = "C:\PHP\ext" ). c. Perleidžiame (restart) Apache ir žiūrime ar nėra klaidų. d. Jei viskas gerai, sukuriame naują faila, pvz index2.php kataloge C:\Program Files\Apache Group\Apache2\htdocs . Tame faile įrašome eilutes: <? $db_link = mysql_connect ("localhost", "root", "SLAPTAŽODIS") or die ("kažkodėl nesijungia!"); if($db_link) { echo "<b>Sveikinu, susijungėm!</b>"; } mysql_close(); ?> Atminkite, jog reikia vietoj SLAPTAŽODIS įrašyti jūsų tikrąjį slaptažodį, kurį įrašėte instaliuodami MySQL. e. Bandome atidaryti http://127.0.0.1/index2.php, jei gavote teigiamą pranešimą -sveikinu. Kitu atveju pasileiskite naršyklėje jau anksčiau kurtą failą http://127.0.0.1/index.php ir žiūrėkite ar yra tokios eilutės: MySQL Support enabled Active Persistent Links 0 Active Links 0 Client API version 4.1.7 Jei kas nepavyksta, naudokitės google.lt pagalba įrašydami jums matomą klaidą. Jei prireiks pagalbos, tikiuosi galėsiu padėti, rašykite [email protected]. Šis manualas tikrai nėra pats geriausias, nes aš pats pirmą kartą užsiėmiau su PHP. Programų versijos naudotos ne senos, nors kiek skaičiau visi rekomenduodavo naudoti senesnes, apache 1, php 4, bet man su jais nelabai kas pavyko.

Informatika  Pagalbinė medžiaga   (5,8 kB)

ALGORITMU vadinama baigtinė nuoseklių veiksmų seka, kurią procesorius turi atlikti su pradiniais duomenimis, kad gautų uždavinio sprendinį. Priklausomai nuo to, kas sprendžia uždavinį (kas yra uždavinio sprendimo procesorius), algoritmas gali būti pateikiamas įvairiai: -kompiuterio mikroprocesoriui algoritmą reikia pateikti mašinine kalba (dvejetainis, aštuntainis arba šešioliktainis kodai), nes tik tokią kalbą supranta mikroprocesorius; -žmogui, esančiam procesoriaus vaidmenyje, algoritmą galima pateikti daugelyje formų: -teksto forma, t.y, programos , parašytos pseudo kodu, arba bet kuria, algoritmine kalba (paskalis, fortranas,..., asembleris, mašininė kalba); -grafine forma, t.y, blok-schemos arba struktūrogramos pavidalu. Pirmiausia išsiaškinkime, kodėl pradėjom kalbėti apie žmogų kaip procesorių. Reikia priminti, kad kompiuteris pats dar nėra išsprendęs nei vieno uždavinio, o sprendžia uždavinį tik tuomet, kai žmogus sudaro to uždavinio sprendimo ALGORITMĄ ir jį užkoduoja (parašo programą) taip, kad būtų “aišku” kompiuteriui. Tagi, žmogus paprastai k u r i a uždavinio sprendimo algoritmą, o kompiuteris tik v y k d o sukurtą ir patikrintą algoritmą. Pateiksime tekstinės algoritmo formos pavyzdį, parodydami algoritmą dviejų sveikų skaičių bendro didžiausio daliklio radimui. Bendru atveju, minėtam uždaviniui galima parašyti visą eilę algoritmų, mes pateiksime Euklido pasiulytą variantą, naudojant atėmimo veiksmą. 1.2. Žodinis algoritmas 1. Pradžia 2. Užrašyti du sveikus teigiamus skaičius M ir N 3. Nustatyti, kuris iš užrašytųjų skaičių yra didesnis.Didesnįjį skaičių pavadinti TURiniu, o mažesnįjį - ATĖminiu 4. Rasti TURinio ir ATĖminio skirtumą (SKIR=TUR-ATĖ ) 5. Patikrinti ar skirtumas nelygus nuliui ( SKIR<>0 ?) 5.1. Jeigu TAIP (SKIR<>0), eiti į 6 punktą 5.2. Jeigu NE (SKIR=0), eiti į 11 punktą 6. Patikrinti ar gautas SKIRtumas didesnis už buvusį ATĖminį (SKIR>ATĖ ?) 6.1. Jei TAIP, eiti į 7 punktą 6.2. Jei NE, eiti į 8 punktą 7. Naujam TURiniui priskirti buvusiojo SKIRtumo reikšmę ir eiti į 9 punktą 8. Naujam TURiniui priskirti buvusiojo ATĖminio reikšmę, o naujajam ATĖminiui priskirti buvusio SKIRtumo reikšmę. 9. Rasti naują SKIRtumo reikšmę 10. Eiti į 5 punktą 11. Bendru didžiausiu dalikliu (BDD) pavadinti paskutiniojo skirtumo veiksmo ATĖminį (BDD=ATĖ) 12. Atsakymas: Dviejų sveikų skaičių M= ir N= bendras didžiausias daliklis BDD= 13. Pabaiga Kūrimo ir tikrinimo procese naudotina informatyviausia - grafinė algoritmo forma, pvz., algoritmo blokinė schema. 1.3. Algoritmo blokinės schemos elementai Atskirus algoritmo veiksmus (veiksmų grupes) grafiškai priimta vaizduoti skirtingomis geometrinėmis figūromis vadinamomis blokais. Projektuojant arba analizuojant algoritmo blok-schemą nustatoma sprendimo proceso valdymo perdavimo, iš vieno bloko į kitą, tvarka. Kiekvienam algoritmui privalu turėti pradžios ir pabaigos blokus. Valdymo procesas prasideda PRADŽIOS bloke , nuosekliai praeina visus algoritmo blokus ir bagiasi PABAIGOS bloke. Priimta tuos blokus vaizduoti tam tikrų matmenų ovalais, su juose įrašytais žodžiais PRADŽIA ir PABAIGA (kaip parodyta pav.1). Kiekvieną bloką rėminanti linija kairiajame viršutiniame kampe privalo būti trūki, čia įrašomas bloko numeris. Visi blokai numeruojami pradedant pradžios ir baigiant pabaigos bloku. PASTABA. Kadangi PRADŽIOS ir PABAIGOS blokai yra unikalūs, tai jų numeracija nebūtina. Paprastai sprendimą (algoritmą) sudaro nuosekli veiksmų kompozicija, todėl pageidautina ir blokus numeruoti pagal valdymo perdavimo eigą . Nesudėtingame algoritme, kai jo blokinė schema telpa į vieną lapą, blokus numeruojame sveikais skaičiais. Jeigu algoritmas sudėtingas ir jam pavaizduoti reikia kelių lapų, tai bloko numeracija gali turėti kelias dalis, atskirtas taškais: pvz. -2.12 (lapo numeris.bloko numeris). Santakos blokus (paprastai tai atitinkamo spindulio apskritimai, kurių viduje nurodytas vardas) įvardinti taip pat galima skaičiais, bet galima ir raidėmis. Pav. 1. Algoritmo blokinės schemos grafinio vaizdavimo elementai Aritmetinių ir loginių veksmų blokas vaizduojamas stačiakampiu, su jame įrašytais aritmetinių (loginių) išraiškų sakiniais (pav.1. -2 blokas). Sąlygos tikrinimo blokui vaizduoti naudojama rombo forma (4-blokas) , jo viduje įrašoma tikrinama sąlyga. Informacijos įvedimo/išvedimo blokui panaudota lygiagretainio forma, kur įvedami/išvedami duomenys užrašomi skliaustuose. Įvedimo bloko kairiojoje pusėje įrašomas požymis IN, išvedimo bloke-požymis OUT (8-BLOKAS). Kreipimosi į paprogramę blokas turi stačiakampio su dvigubom šoninėm linijom formą, jame nurodoma, kuriai paprogramei bus perduodamas valdymas. Visi algoritmo blokai tarpusavyje sujungiami taip vadinamomis valdymo linijomis, kurios gali būti tik vertikalios arba tik horizontalios.Valdymo krypčiai nurodyti valdymo linijos užsibaigia rodyklėmis. PASTABA. Jeigu valdymas perduodamas į dešinę arba žemyn, linijos gale rodyklės nebūtinos. Išskyrus blokus, kuriuose vienaip ar kitaip tikrinama sąlyga, valdymo linijos į bloką patenka tik iš viršaus, išeina tik iš apačios. Į sąlygos tikrinimo blokus valdymas gali patekti tik iš viršaus, išeiti - tik per šonus. Išimtį sudaro tik FOR ciklo parametro modifikavimo ir sąlygos tikrinimo blokas (pav.1- 5 blokas), kur šalia pagrindinio įėjimo viršuje, kairėje pusėje yra dar modifikuoto parametro įėjimas. Valdymo linijos gali sueiti į vieną vietą, ji žymima apskritimu ir vadinama sąntakos bloku. Apskritimo viduje gali būti nurodyta sąntakos žymė (pav1.-α). Į sąntaką valdymo linijos gali įėiti ir išėiti iš bet kurios pusės, tačiau keliama sąlyga-įėjimai gali būti keli, išėjimas tik vienas. Kai algoritmo schema gaunasi sudėtinga, neimanoma išvengti valdymo linijų kryžiavimosi, tenka linijas nutraukti. Nutraukimo vietose dedamos ŽYMĖS, rodančios iš kur ateina nutrauktoji linija (iš kurio bloko) ir kur ji nueina toliau (į kurį bloką) (pav1. -6 ir 7 blokai).

Informatika  Konspektai   (149,14 kB)

Informacinėje visuomenėje informacija tampa svarbiu produktu, preke. Neišvengiamai kyla teisinių informacijos naudojimo aspektų. Vienas iš svarbesnių informacijos naudojimo aspektų – informacijos apsauga. Informacija aprėpia du skirtingus dalykus: kaip apsaugoti informaciją nuo klaidų bei iškrypimų ar praradimo pakenkus kompiuterio techninę įrangą – jam sugedus po įsilaužimo, taip pat suveikus kompiuterių programoms – virusams.

Informatika  Projektai   (12 psl., 229,76 kB)

Studijuodami kompiuterine fiziką, greičiausiai susidursit su šiuo projektėliu, kurį reikės atsiskaityti. Žinoma, išdėstymas tinklo šiek tiek skirsis, bet po ranka turint pavyzdį, tikrai bus lengviau padaryti savąjį projektą. Sėkmės.

Informatika  Projektai   (5 psl., 37,87 kB)

Temos analizė. Darbo srities analizė. Grafų teorijos sąvokos. Maksimalaus srauto konstravimo algoritmas. Maksimaliai jungios grafinės sekos algoritmas. Algoritmų sudėtingumas. Projekto dalis. Įrankių ir priemonių pasirinkimo analizė. Projekto (darbo) vykdymo planas. Pradinis projekto aprašymas. Darbo eigos aprašymas. Darbų eigos grafas. Problemų ir jų sprendimų aprašymai ir pagrindimai. Galutinio projekto stovio aprašymas. Darbo rezultatų analizė. Maksimaliai jungios grafinės sekos algoritmo tyrimas . Tyrimas remiantis programos pateiktais rezultatais. Maksimaliai jungios grafinės sekos algoritmo tyrimas, mažiau priklausomas nuo kompiuterio ir programinės įrangos. Maksimalaus srauto konstravimo algoritmo tyrimas. Tyrimas remiantis programos pateiktais rezultatais. Maksimalaus srauto konstravimo algoritmo tyrimas mažiau priklausomas nuo kompiuterio ir programinės įrangos.

Informatika  Diplominiai darbai   (50 psl., 1,08 MB)

Bitas yra elementarusis informacijos matavimo vienetas. Vienas bitas informacijos gaunamas sužinojus atsakymą į klausimą su dviem vienodai tikėtinais atsakymais. Pvz., metant monetą, galima spėti kuria puse ji nukris. Sužinojus kaip moneta nukrito ir yra gaunamas 1 bitas informacijos. Taigi bitas gali turėti vieną iš dviejų reikšmių ("taip" arba "ne", "juoda" ar "balta" ir t.t.). Kompiuterijoje naudojamoje dvejetainėje skaičiavimo sistemoje jos žymimos vienetu ir nuliu.

Informatika  Namų darbai   (7 psl., 18,22 kB)

Ieškant įvairių iliustracijų, fotografijų, diagramų, grafikų, patentų brėžinių, prekių ženklų ar kitokios vaizdinės informacijos, neretai bendrųjų žinių apie paiešką voratinklyje nepakaks. Vaizdų paieška jame puikiai organizuota ir kasdien tobulinama. Todėl pravartu susipažinti su tokios paieškos ypatumais ir galimybėmis.

Informatika  Referatai   (10 psl., 17,1 kB)

Informacinės technologijos - tai veiklos sritis, kompiuterinių informacinių sistemų kūrimas, priežiūra, pardavimas, susiję moksliniai ir kiti tyrimai, (kompiuterinės) informacinės sistemos ir jų komponentai. Šiame darbe aptarsiu darbą su skaičiuokle (Microsoft Office Excel), (formulių rašymą, diagramų kūrimą ir funkcijas), reliacinių duomenų bazių formavimo principus, duomenų bazių kūrimą, universalios matematinės programos aplinką, įrankius, priemones, tipinių matematinių uždavinių sprendimą, algoritmų realizavimą, diagramų kūrimo programą (Microsoft Office Visio), kuri leidžia kurti verslo ir technikos diagramas, kuriose sistemingai pateikiamos kompleksinės idėjos, procesai ir sistemos.

Informatika  Referatai   (15 psl., 12,82 kB)

All the theory about the data link layer. Virtual communication. Actual communication. Placement of the data link protocol. Data sent by the network layer. Data after being character stuffed by the data link layer. Data passed to the network layer on the receiving side. Bit stuffing. Use of a Hamming code to correct burst errors. Calculation of the polynomial code checksum. Some definitions needed in the protocols to follow. An unrestricted simplex protocol. A simplex stop-and-wait protocol. A positive acknowledgement/retransmission protocol.

Informatika  Konspektai   (34 psl., 88,28 kB)

Hiperteksto idėja pasauliui pateikta 1945 m., kai Vannevaras Bushas pristatė konceptualų prietaiso, skirto efektyviam informacijos kaupimui ir valdymui, modelį. 1965 m. Tedas Nelsonas sugalvojo terminą „hipertekstas“, kurį apibūdino kaip netiesinį lankstų informacijos pateikimo būdą, kai informacijos vienetai (kompiuterio ekrano puslapiai) dėstomi nenuosekliai, bet tam tikra autoriaus pasirinkta sistema. 1987 m. Tim Berners-Lee ir Robert Cailliau sukūrė HTML kalbą (ang. Hypertext Transfer Markup Language) – hiperteksto aprašymo kalbą. O kai 1987 m. internetas tapo atviras visiems vartotojams - atsirado populiariausia interneto paslauga — žiniatinklis.

Informatika  Pateiktys   (12 psl., 34,22 kB)

IP addressing: each network interface in TCP/IP network is assigned a unique 32-bit internet address that is used in all communications with that host - IP address, IP Address encodes both host and network numbers, host and address numbers depend on address class. IP addressing: class A - up to 126 networks with 16777214 hosts each, class B - up to 16,382 networks with 65534 hosts each, class C - up to 2097152 networks with 254 hosts each.

Informatika  Pateiktys   (11 psl., 215,85 kB)

Channel allocation problem: static channel allocation, frequency division multiplexing - FDM - bandwidth of channel is divided into N equal sized portions, time division multiplexing - each user is statically allocated every Nth time slot, both techniques are very inefficient for environments with variable number of users and bursty traffic. Multiple Access Protocols: pure ALOHA, nodes can transmit frames at any instance of time, collisions are allowed - contention system, uniform frame size for all nodes.

Informatika  Pateiktys   (24 psl., 810,18 kB)

Data Link Layer Design Issues: types of service: unacknowledged connectionless service, acknowledged connectionless service, acknowledged connection-oriented service; framing: character count, starting and ending characters with character stuffing, starting and ending flags with bit stuffing, physical layer coding violations. Data Link Layer Design Issues: Error Control: acknowledgements, time-outs, frame sequencing; Flow control: f ast sender vs. slow receiver.

Informatika  Pateiktys   (26 psl., 596,31 kB)