Įvadas Taršos samprata Dažniausiai taršos sąvoka gali būti vartojama kalbant apie visas neigiamas žmogaus veiklos pasekmes. Tačiau tai pernelyg platus apibrėžimas. Geriau tiktų siauresnis apibrėžimas: Teršalas yra medžiaga (paprastai cheminis junginys) arba atliekos, kuri dėl žmogaus veiklos pakliūva į aplinką ir gali sukelti nepageidaujamą poveikį. Žemės ūkio taršą sukelia medžiagos medžiagos, kurios: • sąmoningai paskleidžiamos aplinkoje - žemės ūkio cheminės medžiagos (pesticidai, trąšos), nuotekų dumblas ir kt.; • yra žemės ūkio gamybinių procesų atliekos (siloso arba fermų nuotėkos); • atsiranda suaktyvėjus gamtiniams procesams (azoto oksidai ariamose dirvose). Kitos pakliūvančios į aplinką medžiagos, gali būti kenksmingos, jei jos: • sudaro didelius kiekius; • pasirodo „netinkamoje vietoje netinkamu laiku”; • pavirsta kenksmingais antriniais teršalais (dėl cheminių procesų aplinkoje arba kokiame nors organizme). Šiuo atveju geriausias pavyzdys yra tarša nitratais. Nitratų natūraliai yra visuose dirvožemiuose, ir jie būtini augalams. Jie tampa kenksmingais teršalais, kai: • jų kiekis aplinkoje padidėja dėl žemės ūkio veiklos (pvz., naudojant neorganines trąšas), arba kai dėl žemės dirbimo paspartėja dirvožemio organinės medžiagos mineralizacija; • jie patenka iš dirvos į aplinką. Jų, kaip kenksmingų teršalų, poveikis paaiškėja tiriant ryšį tarp padidėjusio nitratų kiekio geriamajame vandenyje ir dviejų žmogaus ligų: kūdikių methemoglobinemijos ir skrandžio vėžio (žr. 2 skyrių). Abiem atvejais ne patys nitratai sukelia ligas, bet junginiai, kurie susidaro ir veikia labai specifinėmis sąlygomis. 1.3. Žemės ūkio taršos samprata Daugelį metų žemės ūkis turėjo sąlyginai nedidelį poveikį aplinkai. Netgi aštuonioliktame ir devynioliktame amžiuose, kai naujos pramoninės technologijos iš esmės pakeitė kitas žmogaus veiklos sritis, žemės ūkis vis dar rėmėsi gamtiniais procesais, nuo kurių priklausė žemės ūkio augalų derlius bei gyvulių produktyvumas. Taigi tradicinis mišrus ūkis buvo gana uždara sistema, turėjusi nedidelį neigiamą poveikį gamtinei aplinkai. Nors žemės ūkyje ir buvo siekiama ilgalaikio agrarinių ekosistemų produktyvumo, tačiau greiti žemės ūkio gamybos pokyčiai per pastaruosius 50 metų sukėlė esminę aplinkos taršą. Norint gerai suvokti taršos problemas, kylančias dėl žemės ūkio veiklos, būtina turėti žinių apie įvairių teršalų prigimtį ir būdą, kuriuo jie veikia aplinką. Taip pat reikia atsakyti į tris klausimus: • kokios yra esminės žemės ūkio taršos priežastys? • kokį poveikį aplinkai daro žemės ūkio tarša? • kokių priemonių reikia imtis žemės ūkio taršai reguliuoti? Šie esminiai klausimai kyla iš taip vadinamojo sąveikos „Poveikis – būklė – reakcija” (PBR) koncepcijos. Derinio PBR koncepcija paprastai vartojama tiriant sąsajas ir grįžtamuosius ryšius tarp ūkinės veiklos ir aplinkos. Pagal šią koncepciją ryšys tarp atitinkamos ūkinės priemonės ir aplinkos nusakomas paprasta „kilpa”, kurioje: • POVEIKIS aplinkai dėl žmonių ir ūkinės veiklos sąlygoja pokyčius; • BŪKLĖ, arba vyraujančių aplinkos išteklių sąlygos, sukeliančios reakciją; • visuomenės REAKCIJĄ, reikalaujančią pakeisti poveikį ir atkurti aplinkos būklę.

Aplinka  Referatai   (15,59 kB)

Gėlasis požeminis vanduo ir jo išteklių naudojimas Požeminis vanduo yra sudėtinė mūsų planetos vandens išteklų dalis. Klimatinio hidrosferos apykaitos proceso metu dalis kritulių įsifiltruoja (prasisunkia) į žemės sluksnius. Susidaręs požeminis vanduo lėtai srūva drenažo sričių – upių link ir, sutekėdamas į jas, papildo upių nuotekį. Taip susidaro gėlojo požeminio vandens ištekliai, plačiai Lietuvoje naudojami vandeniui tiekti. Tačiau gilesniuose artezinių baseinų vandeninguose sluoksniuose yra ir sedimentacinio, nemažai druskų turinčio bei aukštesnės temperatūros vandens, kuris gali būti naudojamas: gydymui (mineralinis – gydomasis vanduo); kai kurių mikro elementų – bromo, jodo, ličio ir kt. – pramoninei gavybai (pramoninis požeminis vanduo); energetikai – daugiasia šildymui (termoenergetinis vanduo). Šiuo metu Lietuvoje mineralinio ir gydomojo vandens sunaudojama nedaug. Daugiausia naudojama gėlojo požeminio vandens – gėrimui ir higieninėms reikmėms. Naudojant gėląjį požeminį vandenį vandeniui tiekti, būtina žinoti jo išteklius, numatyti galimą užterštos aplinkos poveikį požeminio vandens kokybei, jo intensyvaus eksplotavimo poveikį aplinkai – tam tikrų ekosistemų struktūriniams komponentams. Todėl į tyrimus, susijusius su požeminio vandens išteklių įvertinimų bei jų naudojimu ir apsauga, būtina atsižvelgti ne tik kaip į kompleksinę veiklos sritį, susietą su daugelio žinybų bei ūkio subjektų interesais, bet ir kaip į labai svarbią aplinkosaugos priemoniu sudedamąją dalį (V.Juodkazis, 1994). Lietuva hidrogeologiniu požiūriu priklauso Baltijos arteziniam baseinui, plytinčiam 426km2 plote – Baltijos šalių, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos teritorijose bei po jūra. Gėlojo vandens gavybos patirtis Požeminio vandens naudojimas Lietuvoje tur igametes tradicijas. Pirmieji gręžtinai šuliniai, dažnai vadinami arteziniais, buvo išręžti dar XlXa. Pirmoje pusėje. Tačiau iki antrojo pasaulinio karo jų nebuvo daug – 200, o požeminio vandens gavyba nekėlė nei didelių ūkinių, nei mokslinų problemų. Centralizuotą vandentiekį, naudojantį požeminį vandenį, tada tuėjo Klaipėa, Kaunas, Ukmerge ir Druskininkai. Vandens naudojimas neviršijo keletos tūkstančių kubinių metrų per parą. Vėliau, jau sovietmečiu, krašto ūkiui vandens reikėjo vis daugiau. Ir ne tik miestuose, bet ir žemės ūkyje, pradėjusiame ekstensyviai plėsti gamybinius pajėgumus. Dėl to miestams reikėjo surasti ir išžvalgyti požeminio vandens telkinius, o kaime – įrengti nemažai gręžtinių šulinių. Nuolat didėjo ir vandens poreikis bei sunaudojimas, maksimumą pasiekęs 1986 – 1989 metais Gėlojo požeminio vandens gavyba Lietuvoje 1989 metais (V.Juodkazis,1990) (1 lentelė). Vandens tiekimo forma Eksplotuojamų gręžtinių šulinių skaičius, vnt. Vandens gavyba, tūkst. m3/parą Centralizuota 1 206 998 Decentralizuota – iš viso Iš to skaičiaus: žinybiė-ūkio subjektų žemės ūkis 10 450 2 229 8 221 388 141 247 Iš viso: 11 656 1 386 Būtina pažymėti, kad gręžtinai šulinių apskaita anksčiau Lietuvoje buvo tvaroma gerai, nes visus darbus vykdė valstybinės įmonės, kurios kiekvienų metų pabaigoje Lietuvos geologijos tarnybai privalėjo pateikti duomenis apie išgręžtus ir likviduodus gręžtinius šulinius. Šiuo metu, susikūrus privačioms įmonėms, ši informacijos kaupimo sistema sutriko, ir nutruko. Todėl tviratai galime teigti tik tai, kad 1987-1990 metais Lietuvoje buvo eksplotuojama 11-12tūkst. gręžtinių šulinių. Panaši padėtis ir vandens naudojimo statistikoje, kurią patikimai tvarko tiktai miestų vandentiekio įmonės. Jų duomenimis, nuo 1990 metų vandens naudojimas nuolat mažėjo ir 1990-1992 matais miestams aprūpinti per parą iš vandeningųjų sluoksnių bųdavo išgaunama 850-950, o 1993-1995m. – 650-750tūkst. m3 gėlojo vandens. Gręžtinių šulinių 1994-2000m per metus išgręžiama apie 300-400ūkst. Tačiau tikslios statistikos nėra. Nemaža jų dali, kaip ir ansčiau, skirta žemės ūkiui, daugiausia besikuriantiems privatiems ūkiams. Pavyzdžiui, 1992 metais įrengti 396 gręžtiniai šuliniai: ūkininkams – 188, žemės ūkio bendrovėms – 51, pramonei ir įvairiems kitiem ūkio subjektams – 122, centralizuoto vandens tikmo įmonems – 35. Požeminio vandens ūkio tvarkymas – išteklių žvalgymas, gręžtinių šulinių įrengimas, ju remontas – sovietiniais laikais buvo pavestas tuometiniai Lietuvos geologijos valdybai, kuriai buvo pavaldžios tys įmonės – Vilniaus, Kauno ir Šiaulių hidrogeologinės ekspedicijos. Tačiau greta grynai grynai bamybinių hidrogeologinių klausimų iškilo ir daug moklsinio pobūdžio prolemų, kurių sprendimui reikėjo mokslinio pagrindimo. Mokslinės racionalaus požeminio vandens naudojimo problemas sprendė Letuvos geologijos instituto specialistų ir Vilniaus universiteto Hidrogeologojos I inžinerinės geologijos katedros moksliniai darbuotojai. Dabartiniu metu už Lietuvos gelmių, o kartuir požeminio vandens asaugą bei racionalų naudojimą atsakinga Lietuvos geologijos tarnyba, kuri, skirtingai nei buvusi valdyba, pati atlieka daugelį kraštui ir visuomenei reikšmingų geologinių darbų. Ji neturi tiesiogiai pavaldžių gavybinių įmonių. Sovietiniais metais egzistavo Vilniaus, Kauno ir Šiaulių hidrogeologinės ekspedicijos privatizuotos, suskilo į smulkesnius vienetus. Jų bazėje arba atsiskyrus atskiroms specialistų grupėms sisikūrė AB “Kauno hidrogeologija”, “Šiaulių hidrogeologija”, “ARTVA”(buvusi Vilniaus hidrogeologojos ekspedicija), bei UAB “Grota”, “Vilniaus hidrogeologija”, “Geologai” ir kt. Nepriklausomoje Lietuvoje pasikeitė ne tik organizacinė hidrogeologinių darbų struktūra, bet ir jų finansavmo tvarka. Dabar biudžetinės lėšos skiriamos tiktai tiems darbams, kurie turi valstybine – visuomeninę reikšmę ir yra susiję su bendruoju krašto ištirtinumo lygiu, daugiausia su stambaus mastelio geologine nuotrauka bei atskirų visai šaliai opių hidrogeologinių problemų sprendimu. Visi kiti hidrogeologiniai darbai, pavyzdžiui, požeminio vandens telkinių žvalgymas vandeniui tiekti, jų monitoringas, taršių objektų aplinkos būklės įverinimas požeminio vandens apsaugos tikslais ir panašūs darbai turi būti finansuojami iš savivaldybių bei ūkių subjektų lėšų. Dėl lėšų stygiaus dabartiniu metu hidrogeologinių tyrimų apimtys sumažėjo, o išžvalgytų eksplotacinių išteklių skaičius praktiskai nepadidėjo nuo 1990 metų. Nepaisant to, kooperuojant lėšas iš įvairių finansavimo šaltinių stengiamasi spręsti opiausius požeminio vandens racionalaus naudojimp ir apsaugos klausimus.

Aplinka  Referatai   (21,68 kB)

PRESENT SIMPLE PRESENT CONTINOUS PAST SIMPLE PAST CONTINOUS SUDARYMAS Veiksmažodžio 1 forma Veiksmažodžio be forma ir veiksmažodis su galūne -ing Veiksmažodžio 2 forma arba veiksmažodis su –ed galūne Was/Were ir veiksmažodis su galūne -ing Pvz. Teigiamam sakiny; I play; You play; He plays; I am playing; You are playing; He is playing; I/You/he/etc walked I was studying; You were studying; He was studying. Neigiamam sakiny; I/You don‘t play; he doesn‘t play I am not playing; You are not playing; He is not playing; I/You/he/etc did not walk I wasn‘t studying; You weren‘t studying; He wasn‘t studying. Klausime; Do I/You play? Does he play? Am I playing? Are You playing? Is he playing? Did I/You/he/etc walk? Was I studying? Were you studying? Was he studying? NAUDOJIMAS • Kasdienei rutinai; (I catch the bus to work at 7 o‘clock every day ) • Pasikartojantiems veiksmams (he cleans the house every week ) • Įpročiams, pomėgiams (She usually stays at home on Sundays) • Pastoviai būsenai (He works in a bank) • Dieneotvarkei, tvarkaraščiams (The train leaves at 7 o‘clock) • Bendros, neginčijamos tiesos, gamtos dėsniai (water boils to 100C degrees) • Sporto, knygos komentarams, peržiūrai, pasakojimui. • Veiksmui, kuris vyksta dabar, tuo metu kai kalbama. (She is talking on the phone now) • Veiksmui, kuris vyksta šiomis dienomis (Peter is staying at his friend‘s these days) • Netolimoje ateityje suplanuotiems veiksmams; (I am flying to Paris tomorrow) • Situacijoms, kurios nėra pastovios ir keičiasi; (The climate is becoming warmer and warmer) • Per dažnai pasikartojantiems veiksmams, kurie erzina. Su žodeliais allways, constantly, continuously. (She is always talking in the lessons) • Veiksmui, kuris vyko nustatytu laiku praeityje. (Bob bought a car last month) • Veiksmams, kurie įvyko vienas po kito praeityje. (First he took a shower and then he went to bed.) • Praeities įpročiams Tam galima naudoti ir used to. (My grandmother read/used to read me bedtime stories when I was little) • Veiksmui, kuris vyko žinomu laiku praeityje. Mes nežinome kada jis prasidėjo ir kada baigėsi. (At eight o‘clock yesterday evening Tom and Mark were doing their homework) • Praeities veiksmui, kuris vyko kai kitas veiksmas jį pertraukė. Veiksmui, kuris vyko naudojame Past Continous, o veiksmui, kuris pertraukė- Past Simple. (He was exercising when he felt a sharp pain in his lower back) • Dviems ar daugiau veiksmų, kurie vyko tuo pačiu metu praeityje. (sarah was watching TV while I was reading a novel) • Suteikti pasakojimui „foną“, prieš aprašant pagrindinius faktus. (The band was playing and the people were singing and dancing when we arrived in the concert.) ŽODELIAI Every; at noon; at night; always; usually; often; sometimes; seldom; never. Now; at the moment; at present; these days; tomorrow; today; tonight; etc. Yesterday; yesterday morning/evening/etc. last; ago, in 1984. While; when; as; all day/night/morning; all day yesterday; etc. PRESENT PERFECT PRESENT PERFECT CONTINOUS PAST PERFECT PAST PERFECT CONTINOUS SUDARYMAS Have ir veiksmažodžio 3 forma arba veiksmažodis su galūne -ed Have/has been ir veiksmažodis su galūne -ing Had ir veiksmažodžio 3 forma, arba veiksmažodis su –ed galūne. Had been ir veiksmažodis su –ing galūne. Pvz. Teigiamam sakiny; I/you have booked; He has booked; I/You have been cycling; He has been cycling. I/You/had started I/You/he had been listening. Neigiamam sakiny; I/you haven‘t booked; He hasn‘t book. I/You haven‘t been cycling; He hasn‘t been cycling. I/You/he hadn‘t started I/You/he hadn‘t been listening. Klausime; Have I/you booked? Has he booked? Have I/You been cycling? Has he been cycling? Etc. Had I/You/he started? Had I/You/he been listening? NAUDOJIMAS • Veiksmams, kurie prasidėjo praeityje, ir tęsiasi dabar. (I have been techer for five years) • Praeities veiksmams, kurių rezultatus matome dabartyje.(He has washed his car) • Veiksmams, kurie įvyko praeityje, nenustatytu laiku. Veiksmas yra svarbesnis už laiką. (she has sold her house) • Petyrimams (have you ever slept in a tent?) • Veiksmams, kurie vyko tam tikru laiko periodu ir šis periodas dar nėra pasibaigęs tuo metu kai kalbama. (He has visited three museumsthis morning. Morning is not over yet.) • Veiksmams, kurie prasidėjo, kurįlaiką tęsėsi ir baigėsi praeityje. Rezultatas matomas dabartyje. (They have been sunbathing) • Veiksmams, kurie prasidėjo praeityje ir tęsiasi dar ir šiuo metu. (She has been cooking for two hours.) • Išreikšti pasipiktinimui, susierzinimui (Who has been using my computer?) • Veiksmui, kuris įvyko prieš kitą veiksmą praeityje. (She had painted the room by 5 o‘clock. (She finished painting before 5 o‘clock)) • Veiksmui, kuris įvyko prieš kitą būtąjį laiką. (She had booked a hotel before she arrived in Paris) • Veiksmui, kuris prasidėjo ir pasibaigė praeityje, ir rezultatas buvo matomas praeityje. (He had broken his arm, so he couldn‘t write) • Pabrėžti tąsą veiksmo, kuris prasidėjo ir pasibaigė praeityje.(She had been playing tennisfor ten years by the time she was eighteen.) • Pabrėžti tąsą veiksmo, kuris pasibaigė prieš kitą praeities veiksmą. (He had been studying for seven years before he got his degree.) • Veiksmui, kuris kurį laiką tęsėsi praeityje, ir jo rezultatas buvo matomas praeityje. (She was tired because she had been cleaning the house all day.) ŽODELIAI Ever, never, already, yet, just, so far, for, since, recently, lately, before. Ever, never, already yet, just, so far, for, since, recently, lately, before. Before; after; already;just; till/untill; when;by...; by the time; never; etc. For; since; how long; before; until; etc. FUTURE SIMPLE FUTURE CONTINOUS FUTURE PERFECT FUTURE PERFECT CONTINOUS BE GOING TO SUDARYMAS Will ir bendratis (be to) Will be (am, is, are) ir veiksmažodis su –ing galūne. Will have ir veiksmažodžio 3 forma arba veiksmažodis su –ed galūne. Will have been ir veiksmažodžio 3 forma arba veiksmažodis su galūne –ed. Be going to NAUDOJIMAS • Ateities spėjimams, kai remiamės tuo, ką manome ar ko tikimės. (I believe Bill will get a job) • „Greitiems sprendimams“. (We‘ve run out of milk. I will go to the supermarket and get some.) • Pažadams, grąsinimams, įspėjimams, reikalavimams, viltims, pasiūlimams. • Veiksmams, atsitikimams, situacijoms, kurios būtinai įvyks ateityje, ir kurių negalima kontroliuoti. (Ben will be five years old in August.) • Veiksmams, kurie vyks nustatytu laiku ateityje. (I am going to Spain. This time next week I will be lying in the sun.) • Veiksmams, kurie tikrai įvyks ateityje kaip rezultatas kokios nors rutinos arba pasirengimų. • Kai klausiama mandagiai apie netolimos ateities planus, dažniausiai siekiant sau naudos. (Will you be driving to the party tonight? Would you be able to give me a lift?) • Veiksmui, kuris bus pasibaigęs iki tam tikro ateities momento. (They will have arrived in London by 5 o‘clock) • Pabrėžti tąsą veiksmo, kuris tęsėsi iki tam tikro momento ateityje. (By June, he will have been teaching in this school for fifteen years) • Ketinimams, planams, ambicijoms ateičiai. (I am going to go to India one day.) • Veiksmams, kuriuos mes jau nusprendėme atlikti netolimoje ateityje. (Nicky is going to visit her friends in London next week.) • Sprendimams (spėjimams), kurie remiasi tuo, ką matome ar žinome, ypač kai yra įrodymai, kad kažkas tikrai nutiks. (There isn‘t a cloud in the sky. It is going to be a beautiful day.) ŽODELIAI Think, believe, probably, certainly, parhaps, expect... etc. Before; by; by then; by the time;until/till By ... for Tomorrow; the day after tomorrow; tonight; soon; next week/month/year/sommer/etc; in a week/month/etc.

Anglų kalba  Paruoštukės   (10,67 kB)

Sokrato apologija patraukia ir savo literatūriniu subtilumu, kalbos grožiu. Tiek iš vertėjo bei komentarų autoriaus pastabų, tiek iš paties teksto vertimo akivaizdu, jog literatūros formai išlaikyti šiame leidime buvo skirta itin daug dėmesio ir jėgų. Todėl tikėtina, kad naujai išleista „Sokrato apologija“ sužibės ir ne kartą ją anksčiau skaičiusiųjų rankose.

Filosofija  Referatai   (3 psl., 10,84 kB)

Gyvybės draudimo sąvoka ir funkcijos. Pagal LR Draudimo įstatymą, „Gyvybės draudimas – tai turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens gyvybe ir (ar) kapitalo kaupimu, draudimas, kai dėl draudiminių įvykių – apdraustojo mirties, draudimo sutartyje nustatyto termino pasibaigimo ar kitokio draudiminio įvykio mokamos vienkartinės arba periodinės draudimo išmokos.“

Administravimas  Namų darbai   (28 psl., 101,12 kB)

Lopšelis-darželis “Užupiukas“ savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu ir kitais ikimokyklininį, priešmokyklinį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais. Lopšelis – darželis “Užupiukas“ buvo įsteigtas 1969 m. Dabar jame yra vienuolika skirtingų vaikų grupių, kuriose yra ne mažiau dvidešimties vaikų. Kiekviena iš šių grupių dirba pagal induvidualiai jų grupės vaikams paruoštus planus.

Darbo ir civilinė sauga  Ataskaitos   (10 psl., 14,59 kB)

Lietuvos Taryba priėmė aktą, kuriuo skelbė su Vokietija susietos ir nuo kitų šalių nepriklausomos Lietuvos vyriausybės atkūrimas. Lietuvą ir Vokietiją sies kariniai ryšiai ( LT savarankiška kariuomenė), komunikacijos (su savarankiškumu administracijose), muito bei pinigų bendrumas. Jis sukėlė didelį nepasitenkinimą visuomenėje, kilo Politinė krizė, kurios metu atsistatydino 4 Tarybos atstovai.

Istorija  Pagalbinė medžiaga   (8 psl., 19,14 kB)

KRAŠTOVAIZDIS - tai žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų ir reljefo, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvūnų organizmų) ir/ar antrapogeninių (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų ir informacinio lauko) komponentų, susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys. Darbo tikslas: išnagrinėti žmogaus poveikį natūraliam kraštovaizdžiui; Darbo uždaviniai: apžvelgti žmogaus labiausiai paveiktas geografines zonas; urbanizacija ir jos poveikis kraštovaizdžiui; kraštovaizdžių žalojimo pasekmės.

Biologija  Projektai   (15 psl., 264,08 kB)

Romanika – (pranc. Romanesque, it. Romanico,vok. Romanik, lot. Romanum – romėniškas), viduramžių architektūros ir dailės stilius, plitęs XI – XII a. (kai kur – ir XIII a.). Nepaisant regioninių skirtumų, romanika laikoma pirmuoju vientisu, beveik visoje Europoje pasireiškusiu stiliumi. Darbo tikslas: išsiaiškinti kas yra romaninis stilius.

Istorija  Pateiktys   (26 psl., 403,89 kB)

CV rašymas yra svarbus žingsnis darbo paieškos procese. Kreipimosi laiškas ir CV paprastai yra jūsų paraiška dalyvauti konkurse ir pirmasis prisistatymas jus dominančiai kompanijai. Savo siunčiamais dokumentais jūs sudarote pirmąjį įspūdį, todėl jie yra neginčijamai svarbūs. Nuo šio įspūdžio priklauso tai, ar būsite pakviestas į susitikimą, ar jums bus tik padėkota.

Kita  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 4,82 kB)

Vis dažniau ir dažniau įvairiose televizijos laidose ar internetinėse pokalbių svetainėse yra diskutuojama apie savo būdo ar charakterio savybių pakeitimą. O kas įdomiausia, kad jie nori keistis tam, kad prisitaikytų. Taigi kyla klausimas, ar ištiktųjų mes galime ar negalime pakeisti save? (530 žodžių)

Lietuvių kalba  Rašiniai   (2 psl., 5,25 kB)

Juvelyrikos dirbiniai Lietuvoje paplito žalvario amžiaus pradžioje (1600 m. pr. Kr.). Iš žalvario ir sidabro (kartais aukso) buvo daromi įvairūs papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, antsmilkiniai, žiedai, smeigtukai, kabučiai). Buvo puošiami taip pat ginklai, kario aprangos dalys, žirgo kamanos.

Biologija  Referatai   (11 psl., 138,38 kB)

Lietuvių tauta gali didžiuotis Mikalojum Konstatinu Čiurlioniu. Jis buvo ne tik didis kompozitorius, nacionalinės muzikos klasikas, bet ir vienas iš įdomiausių XX a. pradžios meninkų dailininko kūryboje. Ne veltui Kauno muziejus, kur skaupti beveik visi M. K. Čiurlionio kūriniai, masiškai lankomi:eksponuoti dailininko darbus yra itin sunku dėl itin nepatvarios jų atlikimo technikos.

Architektūra ir dizainas  Namų darbai   (6 psl., 48,65 kB)

Paukščiai yra vienintelė stuburinių grupė (išskyrus šikšnosparnius), gebanti ne tik sklandyti. Bet ir skraidyti. Tai plunksnomis apaugę šiltakraujai gyvūnai, išliekantys aktyvūs nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros. Priklausomai nuo to, kaip paukščiai reaguoja į metų laikus, skiriamos trys jų pagrindinės grupės: sėslieji paukščiai, klajokliniai paukščiai, keliauninkai paukščiai. Paukščiai žieduojami tam, kad būtų galima sužinoti, kur paukščiai žiemoja. Ant kojos užmaunamas lengvas žiedas su numeriu ir po to jis vėl paleižiamas į laisvę.

Biologija  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 7,11 kB)

Tarptautinės prekybos sandoriu vadinamas susitarimas tarp dviejų ar daugiau šalių, esančių skirtingose valstybėse, tiekti nustatytą kiekį prekių ar paslaugų pagal sutartyse numatytas sąlygas. Tarptautinės prekybos sandorių esmė. Pirkimo - pardavimo sutarties struktūra. Tarptautinės prekybos sąlygos (INCOTERMS 2000). Tarptautinės prekybos dokumentai.

Ekonomika  Pateiktys   (72 psl., 155,91 kB)

Pirmoji Lietuvių kalbos gramatika (,,Grammatica Litvanika“) buvo išleista 1653m. Karaliaučiuje. Ją parašė lotyniškai Danielius Kleinas. XVII – XVIII a. išėjusios Lietuvių kalbos gramatikos: Kristupo Sapūno 1791m., Povilo Fridriko Ruigio 1747m., Kristijono Gotlibo Milkaus 1800m. Pirmasis Lietuvių kalbos žodynas pasirodė Vilniuje 1620m. autorius Konstantinas Sirvydas. Tai trijų kalbų žodynas: lietuvių, lenkų, lotynų kalbų. Jis daug prisidėjo norminant ir turtinant kalbą. Tai vienintelis žodynas buvęs iki XIXa. Lietuvių ir vokiečių kalba F. Hako (1730), P. Ruigio (1747), K. Milkaus (1900).

Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 6,64 kB)

Šiuo metu jau galima kalbėti apie konceptualų IM pamatą, diskutuoti apie IM plėtotės kryptis ar bent aspektus. IM žymiai aktualesnis ten, kur labai išvystyta ekonomika, karinis kompleksas, ryškūs geopolitiniai interesai ir jų reprezentavimo formos. IM samprata ten orientuota į visų informacijos išteklių ir komunikacijos ryšių visumą ir jų organizavimą skirtingose srityse. IM tampa priemone, leidžiančia integruoti materialius, žmogiškuosius, technologinius, organizacinius, kultūrinius veiksnius, kūrybinius procesus, inovacijas ir kt. bei panaudoti jų visumą organizavimo efektyvumui didinti ir tuo įtvirtinti strategines pozicijas.

Informatika  Namų darbai   (4 psl., 13,01 kB)

Nepavykus sukurti griežtai filogenetinę augalų klasifikaciją ir ateityje nesitikint tokią sukurti, daugelis botanikų ėmė galvoti, kad reikėtų argumentuotai pagrįsti fenetinę klasifikaciją. Šis požiūris sutapo su nepriklausomu skaitmeninės taksonomijos (ar taksometrijos, taksimetrikos, fenetikos) metodų pristatymu. Pirmą kartą juos pritaikė Peteris Snytas (Sneath), Čarlzas Mičeneris (Michener) ir Robertas Sokalis (Sokal) bakterijoms ir bitėms. Toks sutapimas padėjo įsitvirtinti skaitmeninei taksonomijai, daugeliu požiūrių atitinkančiai fenetinę klasifikaciją.

Biologija  Konspektai   (7 psl., 16,07 kB)

Panaudojant kompiuterių techninę įrangą ir specializuotą programinę įrangą, informacijos organizavimo procese atsiranda specializuotų informacijos kaupimo apdorojimo ir pateikimo sistemų, vadinamų kompiuterizuotomis informacinėmis sistemomis, sukūrimo poreikis. Ekspertinės sistemos, vystėsi kaip dialoginės sistemos; jos sudaro informacinių sistemų,, vadinamų "pagalbinėmis sprendimų priėmimo sistemomis", porūšį,.

Informatika  Referatai   (10 psl., 150,55 kB)

Žmonės dažnai dalijami į fizikus ir lyrikus. Fizikais vadinami tie, kurie labiau pasikliauja tikrove, lyrikai- svajonėmis, įsivaizdavimais. Literatūroje pirmieji vadinami realistais, antrieji- romantikais. Ir meno istorijoje skiriamas realistinis (tikroviškas) ir romantinis (vaizduotės) tipai. Romantizmas lietuvių ir lenkų literatūroje. Kas yra menas romantikams. Romantinės literatūros bruožai. Garsiausi romantizmo atstovai. Krypties ribos

Istorija  Pagalbinė medžiaga   (4 psl., 8,53 kB)

Visais laikais gintaras buvo patrauklus papuošalų meistrams ir prekeiviams. Lietuvos gyventojai bent jau nuo ankstyvojo neolito gamino gintarinius dirbinius ir papuošalus. Jais prekiavo su šiauriniais ir pietiniais kaimynais. Baltijos gintaro dirbinių iš neolito laikotarpio randama Estijoje, Novgorodo ir Tverės srityse, Suomijoje ir Švedijoje. Daug gintaro lobių randama Lenkijos laidojimo paminkluose.

Istorija  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 4 kB)

Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas valdė 1316–1341 metais. Gediminas į sostą atėjo turėdamas apie 40 metų ir valstybinės veiklos patyrimą. Jis paveldėjo lietuvių žemes susivienijusią pagonišką valstybę, besiplečiančią į Rusios stačiatikių žemes. Paveldėjo jis ir valstybės išlikimo karą su agresyviuoju katalikiškuoju Vokiečių ordinu.

Istorija  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 3,91 kB)

Algirdas didžiojo kunigaikščio sostą paliko vyriausiajam savo ir Julijonos sūnui – Jogailai. Įsitvirtinti jame Jogailai teko pačiam. Šalia jo valstybės gyvenime tebesireiškė Kęstutis. Pavojingiausia padėtis klostėsi kare su kryžiuočiais. Ordinas teberengė galingus žygius į Lietuvos gilumą. 1379 m., kai Ordinas eilinį kartą grasino Vilniui, Jogaila ryžosi pirmajam naujosios politikos žingsniui. Vasarą Jogailos brolis Skirgaila buvo pasiųstas į Vakarus ir Ordino valstybėje aptarė abiejų valstybių santykius bei Lietuvos krikšto galimybes.

Istorija  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 4,09 kB)

Iki mūsų dienų išlikusiuose amžininkų liudijimuose galime rasti labai skirtingų, vienas kitam prieštaraujančių Vytauto ir Jogailos vertinimų. Prieštaringai vertinami jų nuveikti darbai – nuo beatodairiško garbinimo iki visiško sumenkinimo. Tai lėmė skirtinga rašiusiųjų tautinė valstybinė ir politinė orientacija, nes Gediminaičių valdymas paliko gilius pėdsakus kelių bendru likimu susietų tautų ir valstybių istorijoje.

Istorija  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 6,9 kB)

1574 metų vasario 21 dieną Krokuvoje naujuoju Respublikos valdovu iškilmingai buvo karūnuotas Henrikas Valua. Užimant sostą, dar Paryžiuje Henrikas Valua prisiekė laikytis visos eilės nuostatų, kuriuos Respublikos ponai parengė tarpuvaldžio metu. Nuostatai gavo Henriko artikulų vardą. Henriko artikulai – valdovo laisvę valdyti varžantys susitarimai. Ateityje jie taps vienu iš Respublikos žlugimo priežasčių. Naujasis valdovas turėjo prisiekti jų laikytis, nepažeidinėti. Paskutinis straipsnis suteikė bajorams teisę net nepaklusti valdovui.

Istorija  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 2,13 kB)

1791 metų gegužės 3 d. konstitucija nustatė XVIII a. europinę koncepciją atitikusius valstybės santvarkos organizavimo principus. Juos įgyvendinus, bajorų respublika su renkamu valdovu turėjo tapti konstitucine luomine monarchija. Tačiau ji neišsprendė visų valstybės santvarkos reorganizavimo problemų. Konstituciją sudarė 11 straipsnių. Pirmasis straipsnis pavadintas „Viešpataujanti tikyba“. Konstitucija katalikybę skelbė valstybine religija, draudė katalikams pereiti į kitus tikėjimus. Kitų religijų atstovams garantavo laisvę ir teisę, nepažeidžiant įstatymų, išpažinti savo tikybą.

Istorija  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 3,88 kB)

1864 m. pavasarį daugiausia M. Muravjovo ir jo pakviesto Vilniaus švietimo apygardos globėjo Ivano Kornilovo pastangomis buvo parengta tolesnių pertvarkymų Šiaurės vakarų krašte „programa“, kurią jos šalininkai, remdamiesi anksčiau aptartąja rusifikatoriška LDK istorijos samprata, pavadino „rusų pradų atkūrimu“. Gegužės mėnesį, kada programai pritarė Vakarų komitetas, ją patvirtino ir caras Aleksandras II. Vakarų kraštas, taigi ir jam priklausančios etninės Lietuvos žemės, buvo paskelbtos „nuo amžių“ rusų žeme.

Istorija  Konspektai   (2 psl., 6,42 kB)

Po 1917m. vasario mėn. Rusijos revoliucijos lietuviai suprato, jog atėjo tinkamas laikas siekti Lietuvos nepriklausomybės. Tuo metu prisijungti Lietuvą pretendavo ne tik Rusija bei Lenkija, bet ir Vokietija, 1915 m. okupavusi visą kraštą. Vokietijos vyriausybė ėmė derėtis su lietuvių politiniais veikėjais, kad Lietuva prisijungtų prie Vokietijos kultūrinės autonomijos teisėmis. Lietuviai siekė, kad Lietuva būtų paskelbta nepriklausoma valstybe, kuri sudarytų sąjungą su Vokietija po to, kai ši Taikos konferencijoje įsipareigos Lietuvą pripažinti ir ginti jos interesus.

Istorija  Konspektai   (2 psl., 3,45 kB)

Lietuvoje jau buvo naminio grupinio vaikų mokymo tradicija, kuri, didėjant rašto poreikiui, plėtojosi ir per prievartinį rusinimą virto savotiška slapta mokykla. Žiemos metu daugelyje kaimų veikė dažniausiai kas savaitę iš trobos į trobą besikilnojanti mokyklėlė, kurioje vaikus tikėjimo pradžiamokslio, skaityti, rečiau ir rašyti gimtąja kalba, kartais ir skaičiuoti, taip pat lenkų ar net rusų kalbos mokė koks nors tėvų pasamdytas asmuo.

Istorija  Konspektai   (1 psl., 3,4 kB)

1868 m. pradėjo veikti M. Valančiaus iniciatyva sukurta slapto lietuvių spaudos leidimo Rytprūsiuose ir jos nelegalaus platinimo Lietuvoje sistema. Ilgainiui ji plėtojosi. Į spaudos leidybą įsijungė per porą dešimtmečių susiformavusi naujoji pasaulietinės lietuvių inteligentijos karta. 1883 m. pradėjo eiti pirmasis Lietuvai skirtas lietuviškas žurnalas „Aušra“, vadintas laikraščiu. Vėliau atsirado ir kitų. Formavosi periodinė spauda. Kūrėsi knygnešių organizacijos. Sustabdyti šį procesą Rusijos valdžia nepajėgė.

Istorija  Konspektai   (1 psl., 3,46 kB)