Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Lęšiai, akis, akiniai
2009-09-06
Power point programa padarytas pristatymas apie lęšius, jų sandarą, rūšis, istorijos. Taip pat apie akies sandarą, akinius, jų istorijos.
Magnetinis laukas
2009-09-02
Magnetinė indukcija. Magnetinio lauko stiprumas. Pilnutinės srovės dėsnis. Solenoido ir toroido magnetinis laukas. Gauso teorema magnetiniam laukui. Ampero jėga ir dėsnis. Krūvininko judėjimas magnetiniame lauke. Faradėjaus ir Lenco dėsnis. Indukcinės elektrovaros jėgos kilmė. Saviindukcija. Magnetinio lauko energija. Įmagnetėjimas. Laisvieji virpesiai idealiame kontūre. Slinkties srovė. Elektromagnetinės bangos, jų impusas ir energija.
Apytikrė stiprintuvo skaičiuotė ir elementinės bazės parinkimas. Struktūrinės ir principinės schemos sudarymas. Pilna principinės schemos skaičiuotė bei elementų parinkimas, prisilaikant standarto. ADCH skaičiuotė. Stiprintuvo konstrukcijos aprašymas. Ekvivalentinė schema. Užduotyje nurodytų ir apskaičiuotų stiprintuvo parametrų ir charakteristikų palyginimas.
Signalų sintezės tyrimas
2009-09-02
Darbo tikslas: ištirti signalo aproksimavimo Furje daugianariu galimybes naudojant ortogonalinę trigonometrinių funkcijų sistemą. Palyginti teorinius ir sintezuojamus įvairios formos periiodinius signalus bei signalus su amplitudine moduliacija, apskaičiuojant aproksimavimo paklaidas.
Signalai
2009-09-02
Ryšio sistemos struktūra. Paaiškinti superpozicijos principą. Kokioms grandinėms jis galioja? Išvardinti signalų matematinius modelius. Nustatyti ar šis signalas yra normuotas. Berselio nelygybės fizikinė prasmė. Pavyzdžiais paaiškinti šias FURJE transformacijos savybes. Koreliacinių f-jų panaudojimas.
Signalų koreliacinių charakteristikų tyrimas
2009-09-02
Darbo tikslas: susipažinti su korelometro veikimo principu bei išmatuoti įvairios formos periodinių signalų autokoreliacines funkcijas (AKF). Palyginti signalų teorines diskretines autokoreliacines funkcijas (DAKF) su išmatuotomis, išskirti naudingą signalą triukšmų fone.
Periodinio signalo spektro tyrimas
2009-09-02
Darbo tikslas: išmokti praktiškai naudotis spektro analizatoriumi ir ištirti įvairios formos periodinių signalų spektrus, palyginti teorinius skaičiavimus ir eksperimentinius duomenis.
Darbo tikslas: ištirti AM signalų parametrų pasikeitimą, einant jiems per rezonancinį stiprintuvą.
Srovės linijų lūžis dviejų laidininkų riboje
2009-09-01
Darbo tikslas: susipažinti su srovės tankio vektoriaus ribinėmis sąlygomis nevienalyčiame laidininke. Apskaičiuoti to vektoriaus lūžimo ties skirtingo laidumo laidininkų riba dėsnį.
Darbo tikslas: ištirti elektromagnetinių bangų atspindžio, lūžio, interferencijos, ir difrakcijos reiškinius bei jų pagrindinius dėsningumus.
Fizika
2009-09-01
Elektrono sukinys. Paulio principas.Būdingieji rentgeno spinduliai. Neišsigimusios ir išsigimusios “dujos”. Fermio”dujų” pasiskirstymo f-ja. Bozės dujų pasiskirstymo f-ja. Sąveikos rūšys. Radioaktyviojo skilimo dėsnis. α skilimas. β skilimas. Jonizuojantis spinduliavimas,vienetas,poveikis. Termobranduolinių reakcijų valdymo problema. Subatominių dalelių klasifikacija
Darbo tikslas: išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas.
Kietojo kūno tankio nustatymas
2009-08-27
Darbo užduotis. Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti TLS tipo svarstyklėmis, nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas. Teorinė dalis. Masės kiekį kūno tūrio vienete išreiškia tankis. Jeigu kūno tankis bet kuriame elementariame kūno tūryje vienodas, toks kūnas vadinamas vienalyčiu (homogeniniu). Kai vienalyčio kūno masė m, o jo tūris V, tai kūno tankis surandamas iš šios išraiškos: p = m / V.
Branduolinė fizika
2009-08-24
Radioaktyvaus preparato aktyvumas - jo skilimo greitis. Paprasčiausias prietaisas, tinkantis a dalelių sukeliamiems žybsniams stebėti - spintariskopas. Elektringos dalelės, skriedamos per dujas, susiduria su dujų atomais ir juos jonizuoja. Šis reiškinys panaudotas dalelėms registruoti greigerio skaitiklyje.
Einšteino reliatyvumo teorijos pagrindas
2009-08-20
Gamtos procesai visų inercinių atskaitos sistemų atžvilgiu vyksta vienodai. Tai reiškia, kad visi fizikos dėsniai inerciški. Sistemų atžvilgiu užrašomi vienoda forma. Mechanikos reliatyvumo principas tinka ir elektromagnetiniams reiškiniams, jokiais bandymais (sistemos viduje) negalima nustatyti skirtumo tarp judejimo iš inercijos ir rimties būsenos.
Kietųjų kūnų savybės
2009-08-13
Kietieji kūnai. Kristalų rūšys. Monokristalų savybės. Kristalinių kūnų struktūra. Skirtingos rikiuotės. Klaidos. Kristalų auginimas. Kristalų inkubatoriai. Skystieji kristalai. Deformacijos. Mokslo ir gamybos pažanga didele dalimi priklauso nuo reikiamas savybes turinčių kietųjų medžiagų, todėl kietojo kūno tyrimams fizikoje skiriamas ypatingas dėmesys. Bemaž pusė pasaulio fizikų šiuo metu užsiima kietojo kūno fizika. Jie tiria kietųjų medžiagų struktūrą ir jos ryšį su mechaninėmis, elektrinėmis ir magnetinėmis, optinėmis savybėmis, kietuosiuose kūnuose vykstančius reiškinius.
Amorfiniai puslaidininkiai. H – įtaka a-Si savybėms. Dydžiai, apibūdinantys kokybines sluoksnių savybes. A-Si:H sluoksnių gamybos technologijos. Dulkinimo metodas. Cheminio nusodinimo metodai. Rusenantis išlydis. Karštos vielos metodas. A-Si:H formavimo įrenginiai. Puslaidininkinės amorfinės medžiagos šiuo metu plačiai naudojamos pramonėje, tai ir fotojautrių sluoksnių kopijavimo aparatūroje gamybai, saulės elementams, plonasluoksniams tranzistoriams, naudojamiems skystų kristalų ekranuose, įvairiems vaizdo priėmėjams gaminti.
Hidrauliniai pasipriešinimai
2009-08-06
Realieji skysčiai, tekėdami vamzdžiais arba aparatais, dalį savo mechaninės energijos sunaudoja hidrauliniams pasipriešinimams nugalėti. Tekant skysčiams, susidaro energijos nuostoliai, kurie apskaičiuojami naudojantis eksperimentiniais duomenimis ir empirinėmis skaičiavimo lygtimis.
Difuzija
2009-08-05
Medžiagos sklidimas dėl jos dalelių chaotiško judėjimo vadinamas difuzija. Bet kurios medžiagos atomų ar molekulių sklidimas ta medžiaga vadinamas savąja difuzija. Masės difuzinį srautą dФm=dm/dt nusako empirinis Fiko dėsnis: masės difuzinis srautas, praeinantis pro įsivaizduojamo paviršiaus plotą dS, tiesiogiai proporcingas šio ploto ir dalinio tankio gradiento sandaugai. Šį dėsnį užrašome formule: dФm=-D•dρ/dX•dS.
Bolcmano pasiskirstymo dėsnis
2009-08-05
Šiąpadėties erdvėje funkciją vadiname Bolcmano pasiskirstymu. Šios funkcijos skaitinė vertė lygi tikimybės aptikti dalelę taško x, y, z aplinkoje išskirtame nykstamai mažame tūryje dV ir šio tūrio santykio ribai. Jeigu chaotiškai judančių dalelių makroskopinė sistema yra stacionariniame išorinių potencialinių jėgų lauke, tai kiekvienos dalelės pilnutinė mechaninė energija susideda iš kinetinės ir potencinės energijų.
Realiųjų dujų lygtis
2009-08-05
Realiųjų dujų lygtis. Jos skirtumai nuo idealiųjų dujų lygties. Realiųjų dujų lygtis vadinama van der Valso lygtimi. Kiekvieną van der Valso dujų molekulę, esančią arčiau indo sienelės negu molekulinio veikimo spindulys, veikia kitų dujų atstojamoji jėga, nukreipta į indo vidų. Dėl to realiųjų dujų molekulės, susidurdamos su sienele, slėgs ją mažiau negu tomis pačiomis sąlygomis slėgtų idealiosios dujos.
Barometrinė formulė
2009-08-05
Barometrinės formulės dėka galime apskaičiuoti, kaip keičiasi atmosferos slėgis kylant aukštyn nuo žemės paviršiaus. Imant nykstamai mažą aukščio pokytį dh, oro tankį galime laikyti pastoviu ir slėgio pokytį užrašyti dp= -phdh; minusas, nes kylant aukštyn slėgis mažėja.
Radioaktyvieji spinduliai
2009-08-05
Rentgeno spinduliai. Gama spinduliai. Anihiliacija. Alfa dalelės.
Beta dalelės. Radioaktyvumas - tai kai kurių nestabilių branduolių savybė spontaniškai (savaime) skilti į kitų elementų branduolius ir sukelti radiaciją (spinduliuotę). Šis vyksmas dar žinomas kaip radioaktyvusis skilimas. Radioaktyviųjų elementų spinduliuotė būna trijų rūšių: alfa dalelių srautas (alfa spinduliai), beta dalelių srautas (beta spinduliai) ir gama spinduliai. Taip pat mažai radioaktyvūs yra rentgeno spinduliai, kurių didelė dozė taip pat gali sukelti spindulinę ligą, ir pakenkti žmogaus organizmui.
Stovinčios ir sklindančios bangos
2009-08-04
Užduotis: gaukite stovinčių bangų (stygose ir vamzdžiuose) lygtį. Paaiškinkite stovinčių ir sklindančių bangų skirtumus. Sakysime interferuoja dvi begaline tampria aplinka priešpriešiais sklindančios vienodo dažnio ir vienodos amplitudės vienmatės arba plokščiosios harmoninės bangos, kurių virpesiai vyksta viena kryptimi, o pradinės fazės lygios nuliui.
Supratimas apie specialiąją reliatyvumo teoriją. Galilėjaus ir Lorenco transformacijos. Laiko ir erdvės sąryšiai. Intervalas tarp įvykių. Galilėjaus reliatyvumo principas. Remiantis inercinėse atskaitos sistemose atliktų bandymų rezultatais, buvo suformuluotas teiginys, kad visi mechaniniai reiškiniai vienodomis salygomis visose atskaitos sistemose vyksta vienodai. Šis teiginys dar vadinamas Galilėjaus reliatyvumo principu. Jis yra postulatas. Postulato negalima absoliučiai tiksliai patvirtinti ir eksperimentu, nes kiekvienas eksperimentas yra tik apytikslis, o postulatas yra absoliutus.
Mechaninės energijos formos ir rūšys
2009-08-04
Energija yra bendras kiekybinis visų materijos judėjimo ir sąveikos formų matas. Ji yra materialiosios dalelės ar sistemos būsenos funkcija. Mechaninė energija, skirstoma į judančių kūnų kinetinę energiją ir susijusią su sąveikaujančių kūnų energija, vadinama potencine. Kai judantį kūną mechaniškai veikia kiti kūnai, tuomet vieni kūnai perduoda energiją kitiems. Šio proceso apibūdinimas: mechaninis darbas apibūdina veikiant jėgai vykstantį energijos perdavimo procesą.
Inercijos jėgos
2009-08-04
Remiantis antruoju Niutono dėsniu, kūnui pagreitį suteikia jį veikianti jėga. Inercinėse atskaitos sistemose jėgos sąvoka reiškia kitų materialiųjų kūnų ar laukų poveikį nagrinėjamam kūnui. Neinercinėse atskaitos sistemose kūnai įgyja pagreičius net tada kai jų neveikia kiti kūnai, pvz.: staiga stabdant automobilį, saugos diržais neprisitvirtinę keleiviai gali pradėti judėti automobilio atžvilgiu su pagreičiu ta kryptimi, kuria juda automobilis. Tai rodo, kad neinercinėse atskaitos sistemose, be jėgų, susijusių su materialiųjų kūnų ar laukų poveikiu, yra ir kitokios prigimties jėgų, egzistuojančių dėl to, kad atskaitos sistema neinercinė.
Kūnų judėjimo vidutinis ir momentinis pagreičiai (normalinis, tangentinis, pilnasis) ir jų ryšys su kitais kinematiniais dydžiais.
Bet kurio fizikinio dydžio kitimo spartą parodo jo pirmoji išvestinė laiko atžvilgiu, taigi pagreitis yra greičio pirmoji išvestinė laiko atžvilgiu arba antroji kelio išvestinė laiko atžvilgiu.
Kūnų judėjimo sparta
2009-08-03
Kūnų judėjimo spartai apibūdinti mechanikoje vartojama greičio sąvoka. Materialiojo taško poslinkio vektoriaus ir laiko tarpo, per kurį jis pasislinko, santykis vadinamas vidutiniuoju greičiu. Per nykstamai trumpą laiką dt taškui pasislinkus elementariuoju poslinkiu dS, greitis beveik nepakinta, todėl jis, kaip ir judant tolygiai, apskaičiuojamas padalijus poslinkio vektorių iš laiko tarpo dt.
Elektros srovė skysčiuose
2009-07-18
Atsiradus tirpale elektriniam laukui, atsiranda ir kryptingas jonų judėjimas: teigiami jonai juda link neigiamo elektrodo vadinamo katodu, o neigiami jonai – link teigiamo elektrodo, vadinamo anodu. Medžiagos, kurios ištirpintos arba išlydytos praleidžia elektros srovę, vadinamos elektrolitais.
