Naujienų grupės dažnai yra skirstomos į hierarchinius lygmenis, teoriškai palengvinant naujienų grupės paiešką. Terminas aukščiausiojo lygio hierarchija nurodo hierarchijos tipą pagal priešdėlį iki pirmo taško. Labiausiai žinomas hierarchijos tipas yra interneto hierarchija. Žvaigždutė (*) apibrėžiama kaip laukinės kortos ženklas (wildcard character). Yra septyni didieji hierarchiniai tipai internete, dar žinomi „Didžiosios septyniukės”(„Big 7“) vardu: • Comp.* - diskusijos, susijusios su kompiuteriais; • News.* - diskusijos, susijusios su internetu; • Sci.* - diskusijos, susijusios su moksliniais dalykais; • Rec.* - diskusijos, susijusios su poilsiu; • Soc.* - diskusijos, susijusios su socialiniais dalykais; • Talk.* - diskusijos, susijusios su ginčytinais klausimais kaip religija ar politika; • Misc.* - įvairios diskusijos – viskas, kas netelpa kitose srityse. Jie buvo sukurti Didžiojo pervadinimo metu 1986-1987 metais prieš visas naujienų grupes įrašant į net.* hierarchiją. Tuo metu kilo ginčas, kas naujienų grupėse turėtų būti leista. Tarp neleistinų dalykų buvo receptai, narkotikai ir seksas. Iš to sekė alt.* (sutrumpinta nuo alternative) hierarchijos sukūrimas, kur šios temos būtų leistos. Su laiku alt.* taisyklių laisvumas palyginus su Didžiojo septyneto reiškė, kad nauji straipsniai, kurie galėtų būti skelbiami Didžiajame septynete, yra skelbiami alt.*. Tai lėmė alt.* išplitimą, kuris tęsiasi ir šiandien. Siejant su staigiu naujienų grupių išplitimu, kai kas juokaudami ALT šifruoja kaip “anarchija, lunatikai ir teroristai”. 1995 metais buvo sukurta humanities.* hierarchija diskusijoms apie humanitarinius mokslus ir Didžioji septyniukė tapo Didžiąja aštuoniuke („Big 8“). Prieš sukuriant naują Big 8 hierarchiją, ji turi būti aptarta naujienų grupėje news.groups (news:news.groups) ir turi įvykti balsavimas. Nauja kategorija priimama 2/3 balsų. Naujos hierarchijos sukūrimas alt.* hierarchijoje ne toks oficielus, bet ji turi būti aptarta alt.config (news:alt.config) pirma. Naujienų grupių tipai Dažniausiai naujienų grupės susitelkia ties viena tema. Kai kurios naujienų grupės leidžia ir tas žinutes, kurios aprėpia daugiau temų, kurias dalyvis laiko on-topic (temos ribose), kitos griežtai laikosi savo temų, išmesdamos of-topic (mažiau susijusias su tema) žinutes. Naujienų administratorius sprendžia, kaip ilgai straipsnis yra prieinamas iki jis bus ištrintas iš serverio. Dažniausiai straipsniai yra laikomi vieną dvi savaites, bet kai kurie administratoriai saugo juos vietinėse ar techninėse naujienų grupėse ilgiau nei kitus. Naujienų grupės būna dviejų tipų: dvinarės ir tekstinės. Tarp jų nėra jokio techninio skirtumo, tačiau vardinimo skirtumai leidžia vartotojams ir serveriams su ribotomis galimybėmis sumažinti ryšio pločio naudojimą. Vartotojų tinklo susitarimai ir taisyklės yra susijusios su pirmine užduotimi minimizuoti bendrą tinklo judėjimą ir išteklių naudojimą. Naujienų grupės yra labai panašios į viešas naujienų valdybas senoje telefono linijų sistemoje. Naujienų grupės dažnai tampa tam tikro modelio ir gali atsirasti tam tikro tipo nenaudingų žinučių, tačiau jos gali taip pat teikti naudingos informacijos, pagalbą ir draugystę, sujungti žmones, besidominčius tuo pačiu dalyku visame pasaulyje. Šiuo metu yra apie 100000 naujienų grupių, bet aktyvios yra tik apie 20000. Naujienų grupės skiriasi populiarumu, kai kurios grupės per mėnesį gauna vos kelias žinutes, tuo tarpu kitos keletą šimtų ar tūkstančių per dieną. Interneto puslapis DejaNews pradėjo archyvuoti vartotojų tinklą ir pateikė tinklo sandarą 1990 metais. Google nupirko iš jų šį archyvą ir supirko kitus tinklo archyvus norėdami sukurti bendrą naujienų grupių archyvą nuo pat jų pradžios. Google turi tinklo paieškos sistemą ir leidžia rašyti į naujienų grupes. Kartais pasitaiko ne vartotojų tinklo naujienų grupių, kai privatūs individai ar organizacijos sudaro savo nntp serverį. Kaip veikia naujienų grupės Naujienų grupės yra valdomos įvairių organizacijų ir institucijų. Dauguma interneto paslaugų tiekėjų valdo savo naujienų serverius arba nuomoja priėjimą savo vartotojams. Taip pat yra kompanijų, kurios parduoda priėjimus prie naujienų grupių. Kiekvienas naujienų serveris paremtas susitarimu su kitais serveriais dėl reguliaraus sinchronizavimo. Tokiu būdu naujienų serveriai suformuoja tinklą. Kai vartotojas išsiunčia žinutę, ji yra išsaugoma vietiniu mastu. Šis serveris dalinasi žinute su serveriais, kurie yra prijungti prie jo, jei abu turi šią naujienų grupę, iš šio į kitus su juo sujungtus serverius ir taip toliau. Naujienų grupėms, kurios nėra plačiai išplitusios, kartais yra naudojamos grupės nešiotojos kaip žinučių persiuntėjos. Tai naudinga grupėms, kurios buvo panaikintos arba niekada alt.* grupėms. Persiuntimas tarp hierarchijų, už Big 8 ir alt.* ribų, yra linkęs gesti. Dvinarės grupės Kol naujienų grupės nebuvo kuriamos su intencija jose platinti dvinarius failus, jos veikė efektyviai. Pagal jų darbą vieną kartą išsiųstas failas bus išplatintas ir galima bus kopijuoti jį neribotai. Dar naudingiau yra tai, kad kiekvienas vartotojas dirba savo serverio greičiu. Tai yra priešingybė P2P (peer-to-peer) technologijai, nes perkėlimą vartotojai gali reguliuoti, priklausomai nuo žmonių noro dalintis failais. Tai yra dar vienas naujienų grupių privalumas: nelaukiama, kad vartotojai dalinsis failais. Jei kiekvienas siųstų failus, greitai serveris būtų perpildytas. Todėl yra priimtina ir skatinama tiesiog siurbti. Failai gali būti prikabinti prie pašto, bet failų dydis yra limituotas. Kai kurie žmonės sugalvoja metodų, kaip iškoduoti failą ir siųsti kaip laišką, o ne prisegtą failą. Laiškams taip pat yra dydžio limitai, todėl buvo sukurti metodai, kaip surišti daugialypius laiškus kartu. Čia įsijungia naujienų skaitytojai (newsreader), kurie prisijungia prie pašto ir iškoduoja jį į dvinarį failą. Yra dvi pagrindinės problemos, susijusios su dvigubų failų siuntimu į naujienų grupes. Tai yra baigimo terminas (Completion Rates) ir saugojimo terminas (Retention Rates). Naujienų serverių veikla yra paremta jų gebėjimu pasiūlyti geriausius baigimo ir saugojimo terminus bei greitą ryšį su vartotoju. Baigimo terminas yra reikšmingas tada, kai vartotojas nori atsisiųsti didelį failą padalintą į dalis; jei kurios dalies trūksta, yra neįmanoma sėkmingai atsisiųsti ir surinkti trokštamą failą. Yra interneto puslapių, kurie skirti failų, išsiųstų į dvinares naujienų grupes, rodyklei sudaryti. Konferencijos Telekomunikacijoje terminas kompiuterinė konferencija turi šias reikšmes: 1. telekonferencija palaikoma kelių kompiuterių; 2. klasifikavimas, kuriame pasikartojantis vartotojų priėjimas prie bendros duomenų bazės yra valdomas tarpininkaujančio kompiuterio; 3. dviejų ar daugiau kompiuterių sujungimas išsklaidytu metodu bendrojo taikomojo proceso metu. Tinklo konferencijos yra naudojamos rengti grupių susitikimus ar gyvas prezentacijas per internetą. Ankstesniaisiais interneto gyvavimo metais terminai „tinklo konferencijos” ir „kompiuterių konferencijos” buvo naudojami grupių diskusijoms, kurios vyko teksto žinutėmis, apibūdinti, tačiau terminas evoliucionavo ir dabar naudojamas apibūdinti “gyvus” arba “sinchronizuotus” susitikimus, tuo tarpu siųstų žinučių diskusijos vadinamos „forumais”, „žinučių komutatorius” arba „suvestinių komutatorius”. Konferencijos metu kiekvienas dalyvis sėdi prie savo kompiuterio ir su kitais yra sujungtas internetu. Pagrindinis tinklo konferencijos priedas yra ekrano dalijimasis, kai konferencijos dalyviai mato tai, kas yra pristatančiojo ekrane. Dažnai kartu yra prijungiama balso komunikacija arba per tradicinę telefono konferenciją, arba per VoIP, nors kartais yra naudojami tekstiniai pokalbiai. Techniniai reikalavimai: ausinės su mikrofonu arba garsiakalbiai ir mikrofonas, dvikryptė garso plokštė full duplex, interneto kamera WebCam, geras kompiuteris ir geras ryšys su internetu. Priedai Kiti tipiniai tinklo konferencijos priedai: 1. slaidų prezentacijos (dažnai sukurtos PowerPoint aplinkoje); 2. taikomasis dalijimasis, kurio metu dalyviai gali kartu keisti skaičiuoklę pristatančiojo kompiuteryje; 3. bendras tinklo naršymas; 4. pastabos (leidžia pristatančiajam paryškinti ar pažymėti punktus ekrane); 5. tekstinis susirašinėjimas ; 6. dalijimasis failais; 7. apklausos ir apžvalga. Kai kuri tinklo konferencijų programinės įranga leidžia įrašyti konferencijas vėlesniam peržiūrėjimui. Nuolat auga mada tinklo konferencijoms naudoti VoIP ir gyvą vaizdą per videokameras. Vadinasi skirtumas tarp tinklo konferencijos ir video konferencijos yra neryškus ir su laiku gali išnykti. Tinklo konferencijos yra dažnai parduodamos kaip paslaugos, kurias tvarko tinklo serveris, kontroliuojamas pardavėjo arba už naudojamą bazę (vartotojai moka už minutes), arba už nustatytą mokestį (mokestis už „seansą“). Tačiau kai kurie pardavėjai leidžia savo konferencijų programinę įrangą naudotis kaip licencijuota ir leidžia organizacijoms, kurioms yra labai naudingos konferencijos, instaliuoti programinę įrangą savo serveriuose. Taip pat kai kuri konferencijų programinė įranga veikia be serverio, bet per peer-to-peer (P2P) bazę; tačiau tai turi tendenciją būti naudinga tik mažų grupių susitikimams. Istorija Realaus laiko tekstinių pašnekesių įranga kaip IRC atsirado ankstyvoje interneto istorijoje. Tinklu paremtų pašnekesių ir momentinių susirašinėjimų programinė įranga atsirado apie 20 amžiaus dešimto dešimtmečio vidurį. Vėlyvajame dešimtame dešimtmetyje Microsoft pristatė tikrą tinklo konferencijų taikomąją programą, NetMeeting, nemokamą ir paremtą peer-to-peer baze. Tačiau WebEx (išleista 1996) greitai perėmė komercinę tinklo konferencijų rinką su daug geresniu produktu. Linux kompiuteriams Workspot pristatė gyvo kompiuterių dalijimosi paslaugą 1999, paremtą virtualiu vartotojų tinklo naudojimusi kompiuteriu. Tuzinai kitų pardavėjų nuo tada įsijungė į konferencijų rinką, tame tarpe ir Placeware, Genesys, IBM, Macromedia, Raindance, Centra, Intercall, iLinc, WiredRed, Linktivity, Citrix Online ir daug kitų. 2003 Microsoft įsigijo Placeware ir pervadino Microsoft Live Meeting, palaipsniui nutraukdami NetMeeting paramą. Rinka ir toliau greitai plečiasi, kadangi tinklo konferencijos tampa vis priimtinesne alternatyva „akis į akį“ susitikimams pakeisti, kurie reikalauja daug keliauti, ir kadangi tai turiningesnė komunikacijos forma nei vien tik balso telefonu konferencijos. Interneto telefonija IP telefonija, dar vadinama „Interneto telefonija“, yra technologija, kuri leidžia siųsti balso pokalbius internetu ar skirtu interneto protokolo (IP) tinklu vietoje įprastinių balso perdavimo linijų. Tai leidžia pašalinti apeinamąjį jungimą (circuit switching) ir su tuo susijusį ryšio pločio (bandwidth) eikvojimą. Vietoje to yra naudojami jungimo paketai (packet switching), kur IP paketai su balso duomenimis yra siunčiami tinklu tik, kai duomenis reikia siųsti, t.y. kai skambinantysis kalba. Privalumai prieš tradicinį telefoną: 1. balso per interneto protokolai (VoIP) vystosi daug greičiau; 2. žemesnės skambučio kainos, ar net nemokami skambučiai, ypač ilgo nuotolio skambučiams; 3. žemesnė infrastruktūros kaina: jei IP infrastruktūra jau kartą yra instaliuota, jokios kitos telefono infrastruktūros nereikia; 4. nauji pažangūs priedai; 5. aukštesnio lygio patikimumas ir gebėjimas greitai atsigauti; 6. "ateities išbandyta" techninė įranga, nes paremta programine įranga. VoIP pranešimų srautas gali būti išdėstytas bet kuriame IP tinkle, net ir be prijungimo prie interneto. Protokolai, naudojami pernešti signalą per IP tinklą, yra bendrai vadinami balso per internetą protokolais (VoIP-voice over internet protocol). Bendras ir ryšių kompanijų VoIP naudojimas Nors kelios biurių aplinkos ir net namai naudoja gryną VoIP infrastruktūrą, telekomikacinių ryšių tiekėjai kaip įprasta naudoja IP telefoniją, dažnai per skirtus IP tinklus sujungiant perjungimo stotis, kurios balso signalus paverčia IP paketais ir atvirkščiai. Iš to seka atskiras digitalinis duomenų tinklas, kurį tiekėjas gali lengvai padidinti ir naudoti pasikartojantiems tikslams. Bendras klientų telefono palaikymas dažnai naudoja IP telefoniją išskirtinai tam, kad pasinaudotų duomenų išblaškymu. Šios technologijos naudojimo pranašumai yra tik vienos apėjimo jungimo klasės reikalingumas ir geresnio ryšio pločio naudojimo. IP telefonija yra dažniausiai naudojama siųsti pranešimų srautą, pradedant ir baigiant viešojo telefonų tinklo perjungimo telefonuose. VoIP yra plačiai išdėstyta nešikų, ypač tarptautiniams telefonų skambučiams. Elektroninis skaitinis kodavimas naudoja standartinius telefonų skaičius, bet sąlygoja ryšį visame internete. Jei ir kita pusė naudoja elektroninį kodavimą, vienintelės išlaidos yra interneto ryšys. Kompanijos gali įsigyti savo tinklų sąsają, pašalindamos tarpininkų išlaidas – kai kuriose situacijose vertas dėmesio sprendimas. VoIP įdiegimo iššūkiai Kadangi IP netiekia jokių mechanizmų, kurie garantuotų duomenų paketo nuoseklų pristatymą, ar teikia paslaugų kokybės garantijų, VoIP įdiegimas susiduria su problemomis, susijusiomis su gaišties laiku ir galima duomenų integravimo problema. Vienas pagrindinių iššūkių VoIP įdiegimui yra gautų IP paketų, kurie gali būti bet kokios būsenos ir su trūkstamais failais, iššifravimas užtikrinantis, kad vėlesni duomenys yra tinkami laiko atžvilgiu. Kad pagelbėtų, tinklo tiekėjas gali užtikrinti pakankamą ryšio plotį, kad garantuotų žemą gaišties laiką ir aukštą kokybę. Tai lengva padaryti privačiuose tinkluose, bet sunkiau mažesniuose nei 256 kbit/s greičio tinkluose be fragmentacijos mechanizmo. Kitas iššūkis yra priversti VoIP pranešimus prasimušti pro Firewalls apsaugą ir NAT. Tam dažnai naudojami Laiko sienos kontrolieriai, nors kai kurios sistemos kaip Skype praleidžia žinutes ir be šio prietaiso. Paketo gaišties laiko žemumo palaikymas iki priimtino lygio irgi gali tapti problema, susijusia su perdavimo nuotoliu. VoIP protokolai RTP, Real-time Transport Protocol; IAX, Inter-Asterisk eXchange Protocol; UDP, User Datagram Protocol; NAT, Network address translation; Session Initiation Protocol (SIP); H.323; Skinny Client Control Protocol; Megaco; MiNET.

Informatika  Referatai   (15,44 kB)

Computer network - interconnected collection of autonomous computers. Mainframe computer with terminals is not a computer network. Computer network is not a Distributed system. Distributed system is a software, built on top of a network. Networks for companies: resource sharing, high reliability, saving money, communication medium. Networks for people: access to remote information, person-to-person communication, interactive entertainment.

Informatika  Pateiktys   (19 psl., 530,76 kB)

Telefonas jau seniai yra tapęs būtinybe, be kurios negalime įsivaizduoti savo gyvenimo. Telefonu mes bendraujame, palaikome ryšį su artimais žmonėmis, klientais, bendradarbiais. Toks bendravimas mus verčia apmokėti didžiules sąskaitas už telefoną. Galime prisimint tuos laikus, kuomet pokalbio minutės nebuvo skaičiuojamos, vietiniai pokalbiai buvo nemokami, nebuvo jokių sujungimo mokesčių. Tokie laikai IP telfonijos pagalba vėl sugrįžo į mūsų namus.

Informatika  Referatai   (5,9 kB)

Channels of communication What are ‘telecommunications’? This term refers to the transmission of information over long distances using the telephone system, radio, TV satellite or computer links. Examples are two people speaking on the phone, a sales department sending a fax to a client or someone reading the teletext pages on TV But in the modern world, telecommunications mainly means transferring information from one PC to another via modem and phone lines (or fibre-optic cables).

Anglų kalba  Pagalbinė medžiaga   (6,5 kB)

The Internet is a worldwide, publicly accessible series of interconnected computer networks that transmit data by packet switching using the standard Internet Protocol (IP). It is a "network of networks" that consists of millions of smaller domestic, academic, business, and government networks, which together carry various information and services, such as electronic mail, online chat, file transfer, and the interlinked web pages and other resources of the World Wide Web (WWW).

Anglų kalba  Kursiniai darbai   (15,94 kB)