Andriau, ar šios kompiuterinės technologijos Lietuvoje – naujiena?
Taip. Kompiuteriniai efektai Lietuvoje dar nėra plačiai naudojami. Ir nieko keisto – prieš keletą metų tai visame pasaulyje dar buvo egzotika. O dabar jos užsienio šalyse po truputį tampa kasdienybe. Deja, į Lietuvos rinką kompiuterinės technologijos veržiasi ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Žinoma, taip yra dėl to, kad 3D technologija yra vis dar pakankamai brangi. Ir antra priežastis – Lietuvoje trūksta šios srities specialistų.

Tai kiek jūsų yra šalyje? Šimtas? Du šimtai?
Deja, daug mažiau. Žmones, dirbančius šioje srityje, galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Dėl to nieko keisto, kad mes beveik visi vienas apie kitą, vienaip ar kitaip, dažniausiai žinome arba esame girdėję apie kiekvieno darbaus ir pan.

O kur būtų galima pamatyti 3D technologijos pavyzdžių?
Tikriausiai labiausiai žinomas pavyzdys – kompiuterio pagalba sukurtas vienas populiariausių šių laikų filmas „Avatar“ („Įsikūnijimas“). Dauguma jo personažų gimė 3D specialistų rankose. Ši technologija taip pat plačiai naudojama užsienio šalių reklamose, kompiuteriniuose žaidimuose ir kuriant kitus efektus.

O kaip Lietuvai ir pasauliui praneši apie tai, ką pats darai?
3D technologija domiuosi jau beveik 10 metų. O savo paveikslus – jei juos galima taip pavadinti – talpinu internete. Neretai dėl to sulaukiu laiškų su įvairiais darbo pasiūlymais. Tačiau, jei gaunu užsakymų, tai dažniausiai būna užsienio rinkos atstovai. Nes, kaip minėjau, Lietuvoje mažai kas gali mokėti tiek, kiek už šalies ribų.

Matau, jog tavo darbas tave tikrai žavi. Ar savo ateitį norėtum sieti vien su 3D?
Ne. Nemanau, kad man to užtektų. Turėdamas patirties šiame darbe galiu pasakyti, kad vien tik būti 3D kūrėju – nuobodus darbas. Nors kuriami vaizdai ir skirtingi, tačiau „darbo virtuvė“ – tokia pati ir gana monotoniška. O niekam ne paslaptis, kad net pats įdomiausias darbas, dirbamas kasdien, po kiek laiko atsibosta. Norėčiau savo pomėgį suderinti su kita panašia veikla. Tačiau dar tiksliai nežinau, kas mane labiausiai domintų.

O kaip šiuo metu ilsiesi nuo kompiuterinės grafikos?
Aš neturiu kada ilsėtis. Nes ne tik kuriu 3D, bet ir dirbu bei studijuoju VDU. Mano biografija – gana spalvinga: Vytauto Didžiojo universitete baigiau informatikos bakalauro studijas. Jas pabaigęs, įstojau krimsti verslo administravimo ir vadybos magistrantūros mokslų. Šiuo metu dirbu VDU kompiuterių klasėje ir tuo pačiu metu rašau magistro darbą. Kalbant apie darbą su 3D – esu laisvai samdomas darbuotojas. Ir toks „statusas“ kol kas mane tenkina – galiu rinktis tą užsakymą, kuris mane tikrai sudomino, o svarbiausia – nedirbti, kai nenoriu.

Kuo dar domiesi?
Kompiuterio pagalba kuriu ne tik paveikslus, bet ir muziką. Tai mane atpalaiduoja, ir apskritai man tai yra malonus užsiėmimas. Patinka garsas ir dirbti su juo. Norėčiau išmokti tai daryti geriau, nei dabar, todėl paskutiniu metu tam skiriu nemažai laiko.

Tai, kaip suprantu, esi tikras XXI amžiaus menininkas?
3D technologijos išties labai sparčiai skverbiasi į mūsų gyvenimus. Tai yra ir gerai, ir blogai. Bet svarbiausia yra tai, kokį galiausiai turi rezultatą. 3D yra tik įrankis. Jei gerai supranti, kaip jį galima panaudoti, tai gali sukurti kažką įdomaus ir gražaus. Kitu atveju, tai yra tiek pat įdomu, kiek muzika, kurią išgauni daužydamas pianino klavišus.

Taigi Lietuvoje šiam darbui kol kas nėra didelių perspektyvų?
Lietuvoje – ne. Ir jeigu taip atsitiktų, kad netekčiau to, ką dabar turiu, – neieškočiau darbo čia. Bandyčiau važiuoti į užsienį ir dirbti ten. Vargu, ar ten daryčiau tai, kas man patiktų, tačiau bet kokiu atveju tai labiau apsimokėtų, nei likti čia. Kaip minėjau, apie savo ateitį kol kas negalvoju. Gyvenu, dirbu, studijuoju, kuriu ir džiaugiuosi tuo, ką darau. Kaip ilgai tai tęsis – nežinau, ir kol kas man tai nerūpi.

Dėkoju už pokalbį.

Andriaus Balčiūno sukurtais 3D paveisklais galite pasigrožėti čia.

Karolina Šeštokaitė