Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino naujas dienynų formas, kurios mokyklose bus naudojamos nuo naujųjų mokslo metų. Dienynai skirti bendrojo lavinimo mokyklų, neformaliojo vaikų švietimo institucijų mokinių ugdymo (pamokų, būrelių veiklos turiniui, lankomumui, pažymiams, saugaus elgesio instruktažams ir kt.) apskaitai tvarkyti.
Švietimo ir mokslo ministerija iniciavo valstybės poreikiams svarbių studijų krypčių kolegijose populiarinimą. Tam nuspręsta skirti dalį per 2009 m. priėmimą neišnaudotų koleginių studijų krepšelių lėšų. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu trylikai populiarinimo projektus pateikusių kolegijų paskirstyta 762 tūkst. Lt. Už šias lėšas kolegijos rengs informacines kampanijas, jų metu moksleiviai galės susipažinti su technologijos mokslų ir kitomis nepopuliariomis, bet darbo rinkai reikalingomis koleginėmis studijomis.
Didžiosios Britanijos nacionalinės raštingumo tarnybos duomenimis, vaikai, kurie rašo tinklaraščius (blog‘us), susirašinėja internetu ar naudojasi socialiniais tinklais turi geresnius rašymo įgūdžius nei tie, kurie kompiuteriu nesinaudoja. Iš 3001 apklaustų 9-16 metų amžiaus vaikų, 24 proc. teigė turintys savo tinklaraštį, o 82 proc. siunčia žinutes bent kartą per mėnesį.
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kreipėsi į LR švietimo ir mokslo ministeriją, atkreipdama dėmesį, jog abiturientai, kitų metų pradžioje turėsiantys pasirinkti brandos egzaminus, iki šiol dar nėra informuoti apie pakeitimus, numatomus priėmimui į aukštąsias mokyklas. Šiais metais vykęs priėmimas turėjo daug trūkumų, kurie jau turėjo būti ištaisyti, kad nepasikartotų situacija, kuomet dalis stojančiųjų, turinčių aukštus stojamuosius balus, pateko į valstybės nefinansuojamas vietas, o asmenys, turintys ženkliai mažesnius balus, gavo valstybės finansavimą studijoms.
Lietuva pirmauja pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių 20-29 metų amžiaus grupėje. Tokių žmonių skaičius sudaro vidutiniškai 86 asmenis tūkstančiui gyventojų. Lietuvoje per keletą pastarųjų metų vis mažėjo jaunų, 18–24 metų žmonių, kurie nebaigę vidurinės mokyklos toliau niekur nesimoko. Tokio amžiaus niekur nesimokančių jaunuolių Lietuvoje liko tik 7 proc., o ES šalių vidurkis – beveik 15 proc.
Netrukus aštuoniose šalies kolegijose prasidės statybų, remonto ir įrangos atnaujinimo darbai. Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymu patvirtintas sąrašas kolegijų, kurių infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai numatyta skirti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą.
LR Vyriausybei siūlant drastiškai mažinti valstybės asignavimus mokslui ir studijoms, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kreipėsi į valstybės institucijas reikšdama susirūpinimą dėl neigiamų padarinių, kuriuos sukeltų mažėjantis finansavimas.
Švietimo ir mokslo ministerijos gruodžio 3 dienos duomenimis, iš 1343 bendrojo lavinimo mokyklų dėl gripo pamokos nevyko 372-ose mokyklose. Iš 72 valstybinių profesinio mokymo įstaigų dėl gripo epidemijos nedirbo 29-os.
Nacionalinio egzaminų centras paskelbė ekspertų siūlomas, preliminarias egzaminų išlaikymo ribas. Atkreipiame dėmesį, kad šios išlaikymo ribos gali būti taikomos tik skelbiamoms pavyzdinėms egzaminų užduotims.
Studentai vis dažniau skundžiasi akademine korupcija bei nesąžiningumu aukštajame moksle. Sprendimo būdų idėjas bei vizijas studentus išsakyti kviečia Lietuvos studentų sąjunga (LSS) gruodžio 9 dieną sostinėje inicijuojamoje projekto „Skaidrios studijos“ konferencijoje. „Studentai, nuogąstaujantys dėl esamo nesąžiningumo bei korupcijos savo aukštojoje mokykloje, turėjo puikią galimybę ne tik analizuoti šią temą, bet ir pateikti savo viziją, kaip ją spręsti Studentų sąjungos iniciuojamame projekto „Skaidrios studijos“ rašto darbų konkurse.
