Vyresnių klasių moksleiviai nepasitiki dabartine švietimo sistema, mano, kad viešai svarstoma studijų įmoka jiems būtų per didelė ir neįsivaizduoja savo ateities be studijų.

Vyresnių klasių moksleiviai nepasitiki dabartine švietimo sistema, mano, kad viešai svarstoma studijų įmoka jiems būtų per didelė ir neįsivaizduoja savo ateities be studijų.

 

Tokie rezultatai paaiškėjo šią savaitę Lietuvos moksleivių sąjungai (LMS) apklausus per tūkstantį 10 - 12 klasių moksleivių iš 48 šalies mokyklų skirtinguose Lietuvos regionuose.

 

Tikslinės moksleivių apklausos duomenimis, švietimo sistema nepasitiki 85 proc. respondentų. Pagrindinės nurodytos šio reiškinio priežastys - studentų poreikių netenkinantis aukštasis mokslas, korupcija, nepatikima abitūros egzaminų sistema.

 

81 proc. apklaustųjų žiniasklaidoje pasirodžiusias galimas studijų įmokas laikytų per didele našta. Absoliuti dauguma (99.6 proc.) apklausos dalyvių pripažįsta, kad be studijų savo ateities Lietuvoje neįsivaizduoja.

 

43 proc. respondentų teigė, jog Lietuvos universitetai negali konkuruoti su kitų šalių aukštosiomis mokyklomis. Atsižvelgdami į dabartines aukštojo mokslo reformos tendencijas, mokslus tęsti svetur būtų linkę beveik 40 proc. apklaustų moksleivių.

 

"Šie jauni piliečiai - mūsų šalies ateitis. Deja, aukštojo mokslo reformą planuojantys valdininkai, panašu, linkę tai pamiršti. Pamašu į tai, kad mūsų visuomenėje pinigai, kaip vertybė, yra aukščiau už jauno mūsų piliečio ateitį.", - situaciją komentuoja Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Adelbergytė.

 

LMS atliktos moksleivių nuomonių apklausos tikslas - išsiaiškinti, kokiomis nuotaikomis gyvena šalies moksleivija, planuojanti savo ateities studijas. Apklausą rengti paskatino Lietuvos moksleivių sąjungos gauti mokinių laiškai, kuriuose nuogąstaujama apie artėjančią būtinybę kokybiškas ir prieinamas studijas rinktis ne Lietuvoje.

 

Karolina Adelbergytė,

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė