Apie studentų kišenėse švilpaujančius vėjus yra sukurtas ne vienas anekdotas, bet panašu, kad jų daugės ir studentų pečius prislėgusių paskolų tematika. Šiemet Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai su bankais sudarė 5368 valstybės remiamų paskolų sutartis už 26,5 mln. litų, o 17 proc. pasirašytų paskolų sutarčių buvo sudaryta eurais. Vidutinės šį rudenį suteiktos paskolos suma siekė 4941 litą.

Skolintis šiemet ryžosi daugiau

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo Paskolų skyriaus specialistė Eglė Drungilaitė, paklausta, kas lėmė sutarčių padaugėjimą valstybėms remiamoms paskoloms gauti, sakė: „Sistema „įsivažiuoja“, daugiau žmonių žino apie tokių paskolų galimybę, tad paskolų skaičius išaugo natūraliai.“

Apie tai, kodėl 812 valstybės remiamų paskolų sutarčių vis tik buvo nepasirašyta, pašnekovė sakė: „Tokį skaičių sunku vertinti, visuomet būna asmenų, kurie stengiasi užsitikrinti valstybės garantijas, bet susiklosčius tam tikroms aplinkybėms žmonės pamato, kad yra kitų galimybių ir išgalės patys susimokėti už studijas, tuomet paskolos atsisako. Pasitaikė pora atvejų, kuomet žmonės praleido paskolų pasirašymo laikotarpį, bet tai vienetiniai nutikimai.“

2010-aisiais valstybės remiamų paskolų sutarčių buvo pasirašyta už 26,5 mln. litų, o 2009-aisias paskolų sutarčių suma siekė 22,5 mln. litų. Apie šiuos skaičių pokyčius specialistė sakė: „Šiais metais valstybės garantija galėjo siekti 150 mln. – tokią sumą buvo pasiruošę paskolinti bankai, bet prireikė tik 26 mln. Tikėtina, kad ateityje šie skaičai didės, nes vis daugiua žmonių ryžtasi pasinaudoti valstybės remiamų paskolų sistema.“

Prasiskolinusiems pasklos „negresia“

Į klausimą, kokiu atveju studentas negauna valstybės remiamos paskolos, E. Drungilaitė sakė: „Tam, kad asmuo gautų valstybės remiamą paskolą, jis turi turėti studento statusą. Į šias paskolas negali pretenduoti studijas sustabdę asmenys bei turintys finansinių įsipareigojimų pagal anksčiau sudarytas sutartis.“

Apie tai, kaip keičiasi paskolą paėmusio studento situacija, kuris sustabdo studijas, tarkime, po pirmojo semestro, pašnekovė sakė: „Jei studentas yra gavęs studijų fondo pilną palūkanų kompensavimą, tuomet jis nutrūksta. Studentui atnaujimus studijas, šis kompesavimas toliau tęsiamas. Pagal paskolų tvarkos aprašą, visiems studijų kainai apmokėti paskolas imantiems studentams valstybė yra įsipareigojusi dengti iki penkių procentų šių palūkanų. Pats fondas savo lėšomis daliai studentų šias palūkanas dengia šimtu procentų.“

Pašnekovės teigimu, palūkanų kompensacijos gali tikėtis studentai, kurie yra socialinės paramos gavėjai, turintys nedarbingumą, ar kurie iki pilnametystės yra netekę abiejų tėvų. Palūkanų kompensacijos pageidaujatys asmenys registruojami į konkursinę eilę.

„Iki penkių procentų palūkanų studijų fondas dengia visiems studentams. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos ir išmokėtos paskolos sumos, tad, jei studentas negauna jų kompensavimo iš fondo, jis privalo kas mėnesį palūkanų sumą sumokėti banke. Mėnesinės įmokos dažniausiai sudaro nuo poros iki poros dešimčių litų, palūkanų suma priklauso nuo studento turimų paskolų skaičiaus ir dydžio“, – sakė specialistė.

Studijų kainai paskolas imantys asmenys pirmąją paskolos dalį gauna rudens semestro metu, o antrąjai paskolos daliai studentas turi pateikti prašymą pavasario semestro metu. „Paskola studijų kainai padengti yra suteikiama vieneriems studijų metams, o jei paskolos reikia ir dar kitais metais, studentas vėl turi kreiptis į fondą ir gauti jo garantiją. Yra buvę atvejų, kai studentai tiesiog pamiršo pasirūpinti pavasario semestro paskolos suma ir teko pratęsti šių dokumetų priėmimo terminą“, – kalbėjo E. Drungilaitė.

Skaičiuojama, ar investicijos atsipirks

Pašnekovės teigimu, jei studentas ką nors pakeičia savo studijose, privalo kuo greičiau apie tai informuoti fondą ir banką: „Paskolos grąžinimo pradžia laikoma metai po studijų baigimo, tad nutraukusiam studijas asmeniui paskolą tenka pradėti grąžinti anksčiau. Žinoma, yra galimi paskolos grąžinimo atidėjimai atsižvelgiant į asmens pajamas. Kiekvieną atvejį individualiai svarsto komisija, kuri nustato, kuriam laikotarpiui gali būti atidėtas paskolos grąžinimas“, – sakė pašnekovė.

E. Drungilaitės teigimu, ne visi studentai rimtai apmąsto prisiimamus įsipareigojimus, dažnai neskaito pasirašomų sutarčių: „Reikėtų suprasti, kad paskolą reiks grąžinti savarankiškai ir niekas už jus to nepadarys. Taip pat reiktų labai rimtai pasidomėti, kuriame banke geriausia sudaryti studijų paskolos sutartį, nes skirtingi bankai siūlo šiek tiek skirtingas sąlygas. Imant paskolą privalu labai gerai apsvarstyti, ar asmuo yra pajėgus vykdyti priimtus įsipareigojimus.“

Pašnekovės teigimu, žmonės rimtai svarsto galimybę rinktis vienas ar kitas studijas ir atsižvelgia, ar investicijos vėliau galės atsipirkti.

Skolinasi daugiau litais

Valstybės remiamas paskolas teikiančio banko „Swedbank“ Skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė į klausimą, kodėl didžioji dalis studentų valstybės remiamas paskolas studijoms ima litais ir tik maža dalis eurais, sakė: „Toks reiškinys turi dvi priežastis. Pirmoji, bankas dažniausiai rekomenduoja skolintis ta valiuta, kuria klientas gauna pajamas. Didžioji dalis studentų studijuoja Lietuvoje, už mokslą moka litais, pragyvenimo išlaidos ir pajamas taip pat apmokamos-gaunamos litais. Jei studentai skolintųsi eurais, reiktų įsivertinti valiutos konvertavimo kaštus, nes jei paskola gaunama eurais, o už mokslą mokama, paskola grąžinama ir palūkanos mokamos litais, svarbu apsvarstyti šį aspektą.“

Antroji priežastis, pasak pašnekovės, kodėl studentai dažniau renkasi paskolas litais, yra tai, kad bankai dažniau paskoloms litais siūlo kur kas geresnes sąlygas. „Mūsų banke taip pat didesnė paskolų dalis imamos litais ir paskolų šia valiuta sąlygos yra palankesnės. Klientai įvertina ir paskolos pigumą bei patogumą ją grąžinant“, – kalbėjo specialistė.

Paklausta, ar yra atvejų, kuomet studentai, neapgalvotai paėmę paskolas, vėliau turi rimtų finansinių sunkumų, A. Budreikienė sakė: „Būna situacijų, kai pastebime, kad studentai nesugeba įvertinti rizikos. Dažniausiai tai yra pirmoji jų paskola ir jauniems žmonėms labai trūksta disciplinos bei žinių kaip skolintis ir kaip grąžinti. Stengiamės studentams paaiškinti, ką reiškia kelios vėlavimo dienos, kaip turėtų vykti paskolos grąžinimas ir įvairiomis kitomis priemonėmis.“

„Pravalgymui“ paskolų imama nedaug

Pašnekovės teigimu, studentams, besikreipiantiems į banką dėl paskolos, pirmiausia rekomenduojama apsvarstyti kitas perpektyvas: „Domimės, ar žmogus neturi kitų galimybių, pavyzdžiui, susitaupyti ar užsidirbti pingų. Pasitaiko atvejų, kai gavę paskolas studentai prašo jiems išmokėti mažesnę sumą nei numatytoji sutartyje. Kita džiugi tendencija, kad studentai skolinasi ne maksimalias įmanomas sumas, bet labai įvertindami, kiek jiems reikia susimokėti už studijas.“

Pašnekovės teigimu, studentų atsakingesnį požiūrį į skolinimąsi rodo ir tai, kad didžioji dalis paskolų imama studijų kainai apmokėti ir tik nedaugelis ryžtasi skolintis „pravalgymui“: „Tai signalas, kad jauni žmonės aiškiai suvokia situaciją ir žino, kad paskola nėra duoti pinigai, kuriuos galima lengvai išleisti ar bus paprasta grąžinti“.

A. Budreikienės teigimu, studentas paskolos gali negauti dviem atvejais: jei jos neišduoti nusprendė Valstybinis studijų fondas arba bankas paskolos nesuteikia tuo atveju, jei klientas turi aktyvių pradelstų mokėjimų. „Tarkime, studentas yra skolingas mobiliojo ryšio operatoriams ar nemoka kitų turimų paskolų įnašų“, – kalbėjo moteris.