Dvi Nacionalinės mokslo programos (NMP) yra pirmosios valstybės užsakymu vykdomų tyrimų kregždės: praėjusiais metais pradėtos vykdyti NMP „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ ir „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ tapo įžanga į nacionalinės svarbos klausimų mokslinius tyrimus.
Pasak Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkės prof. Rūtos Marcinkevičienės, tai pirmasis bandymas užsakyti tyrimus ir į valstybės raidai svarbias gyvenimo sritis pažvelgti kompleksiškai. NMP yra mokslo politikos instrumentas, padedantis sujungti fundamentinių mokslinių tyrimų potencialą ir nukreipti jį visuomenei aktualių reiškinių linkme.
„Grėsmės nacionaliniam saugumui, tapatumo poveikis tautos savimonei ir valstybės raidai – diskusijos apie šiuos reiškinius kaip socialines problemas viešoje erdvėje jau tapo kasdienybe. Moksliniais tyrimais pagrįstos žinios daugiasluoksniams visuomenės gyvenimo reiškiniams galėtų tapti pagrindu valstybės politikai formuoti“, - teigia R. Marcinkevičienė.
Iš viso šiuo metu įgyvendinamos penkios NMP: 2009 m. patvirtinta „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“, 2010 m. pradžioje – „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“; 2010 m. II pusmetį pradėtos gamtos ir technikos mokslų srities programos „Ateities energetika“, „Lėtinės neinfekcinės ligos“, „Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis“. Šiais metais numatoma NMP „Saugus ir sveikas maistas“ pradžia. Daugumai jų numatyti penkeri metai tyrimų, per kuriuos numatyta skirti beveik po 20 mln. Lt.
Įvertinus pirmųjų NMP projektų ataskaitas, matyti, jog jiems vis dar būdingas tyrimų fragmentiškumas, tik vienas ketvirtadalis jų turi tarpdisciplininių požymių, skiriasi jų aprėptis. Anot prof. R. Marcinkevičienės, mokslo politikai svarbu ambicingi ilgalaikiai tikslai ir juos atitinkantys tarpdisciplininiai bei tarpinstituciniai moksliniai tyrimai: „Tokios programos išryškina esant silpnus ryšius tarp institucijų ar net institucijų viduje panašios krypties tyrimuose, neveiklią egzistuojančių duomenų bazių koordinaciją, gilią takoskyrą tarp giminingų krypčių. NMP įsibėgėjus, situacija turėtų keistis“.
Šios programos tikslingai vadovaujasi valstybės poreikiais kur kas labiau nei individualūs nepriklausomi tyrimai. Skirdama lėšų tiksliniams fundamentiniams tyrimams valstybė išreiškia poziciją, kokie reiškiniai visuomenės gyvenime kelia daugiausiai klausimų arba jau tapo iššūkiais, teigia R. Marcinkevičienė.
NMP „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ tyrimų objektas – šalies vidaus grėsmės, dėl kurių gali susvyruoti nacionalinis saugumas. Visuomenė tokias grėsmes pirmiausia sieja su geopolitine aplinka, tarptautiniais konfliktais, terorizmu, stichinėmis nelaimėmis ir kitais išoriniais reiškiniais. Vis dėlto vienodai grėsmingi šalies ir tautos saugumui yra socialinė ir ekonominė diferenciacija, šeimos instituto nuvertinimas, nusikalstamumo didėjimas, didelė emigracija – dėl nedarnios visuomeninės raidos kylančios grėsmės šalies ir tautos saugumui yra lygiavertės terorizmo pavojui.
Antroji programa skatina tirti lietuvių socialinį ir kultūrinį tapatumą, veiksnį, kuris lemia tolimesnę valstybės raidą. Kalba, kultūra, valstybės ir tautos santykis ir kitos tapatumo formos bei jų raida svarbios paveldo, šiuolaikinio tapatumo būklės ir pasaulio iššūkių poveikio aspektais.
Lietuvos mokslo taryba pirmųjų metų tyrimų rezultatams aptarti rengia metines mokslines diskusijas: balandžio 20 d. 10 val. vyks „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“, balandžio 28 d. – „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“.
Lietuvos mokslo taryba yra patariamoji institucija Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais. Įgyvendindama Lietuvos mokslo politiką Taryba ne tik vykdo ekspertinę veiklą, mokslinės veiklos vertinimą, bet ir organizuoja atstovavimą Lietuvos interesams mokslo ir eksperimentinės plėtros klausimais Europos Sąjungos šalių narių darbo grupėse bei tarptautinėse organizacijose, įgyvendina programinį konkursinį finansavimą.
