Ne visada jaunų specialistų norai sutampa su darbdavių siūloma realybe, o ir svajonių darboviečių duris dažnai puošia užrašas, kad neturintys darbinės praktikos entuziastai tegul nesivargina į jas belstis.

Apie tai, kokių klaidų daro jauni žmonės bandydami susirasti darbą ir planuodami karjerą, kalbamės su Vilniaus universiteto Studentų atstovybės atstovu ir Karjeros dienų Vilniaus universitete organizatoriumi Augustinu Šimelioniu. Kokių klaidų daro jauni žmonės planuodami karjerą? Ar nebūna taip, kad svajonės prasilenkia su realiomis galimybėmis, o nusivylimas skatina atsisakyti turėtų tikslų? Viena didžiausių jaunimo klaidų, daromų planuojant karjerą, yra tai, kad studentai mano, jog baigę universitetą iš karto taps vadovais ir uždirbs didelius pinigus. Dauguma jų nesuvokia, koks sunkus ir atsakingas darbas yra vadovauti. Nesupranta, kad visa tai reikia išsikovoti sunkiai dirbant ir atskleidžiant savo gebėjimus. Daroma ir dar keletas klaidų – trūksta motyvacijos, tingima pasidomėti karjeros galimybėmis ir pan. Kartais išsikeliame per didelius tikslus, o jei jų nepasiekiame, norime viską mesti. Reikia nepamiršti, kad atsiranda kitų tikslų, kurių siekdami tobulėjame ir tampame laimingi bei pasiekiame aukštumas. Be to, pats ėjimas tikslo link yra nepamatuojama patirtis, kurią galima panaudoti ateityje. Dažnai studentams potencialus darbdavys atkerta, kad žmogaus, neturinčio patirties, negali priimti. Patirties įgyjama tik dirbant – kaip galima palengvinti praktikos ar darbo vietos paieškas? Norint gauti gerą darbą ar praktiką, neužtenka vien elektroniniu paštu išsiuntinėti gyvenimo aprašymą, nes dažnai įmonės darbuotojai į tokius laiškus žiūri gana pasyviai. Reikia nebijoti belstis į įvairių darbdavių duris (skambinti ar nuvykti pas juos) ir teirautis, kokios yra įsidarbinimo ar praktikos galimybės, bei parodyti didžiulį norą dirbti ir tobulėti būtent toje įmonėje. Darbdaviai nori matyti jaunų žmonių motyvaciją dirbti. Jei ją pamato – studentui pasiseka. Kokios papildomos priemonės gali padėti siekiančiam įsitvirtinti darbo rinkoje jaunam žmogui? Ar Lietuvoje populiari rekomendacijų kultūra? Būtų galima išvardyti daugybę priemonių, kurios jaunam žmogui galėtų padėti įsitvirtinti darbo rinkoje: asmeninis tobulėjimas, puikūs bendravimo įgūdžiai, mokėjimas pristatyti save, savo specialybės išmanymas, pasitikėjimas savo jėgomis, smalsumas. Šių dienų visuomenėje rekomendacijos tampa vis populiaresnės. Kuo rimtesnes pareigas norima eiti, tuo labiau jos praverčia. Rekomendaciją galima gauti ne tik iš darboviečių, bet ir iš praktikos vietų. Būsimas darbdavys uždeda didelį pliusą tam, kas ją turi. Kaip manote, kokie mitai ir stereotipai stabdo jaunus žmonės nuo idėjų imtis savo verslo? Mano manymu, žinių trūkumas ir baimė, kad nepasiseks, yra didžiausi stabdžiai. Šios kliūtys atsiranda dėl stereotipų, kuriuos suformuoja visuomenė – neva verslininkai yra labai valdingi, vagys, žiūri tik savęs, neturi vertybių. Šie stereotipai yra visiškai neteisingi – jei verslininkas žiūrės tik savęs ir nematys kitų, jam nesiseks. Jei verslininkas neturėtų nusistatęs tam tikrų vertybių ar nežinotų kitų žmonių vertybių, jo verslo taip pat nelydėtų sėkmė, nes į tokius dalykus kaip šie reikia atsižvelgti kuriant kokį nors produktą ar paslaugą. Kalbant apie valdingumą – kuriant verslą, reikia mokėti pastovėti už save, kad parodytum, ko iš tikrųjų esi vertas. Matyt, tai ir pagimdo valdingumo stereotipą.