Lietuvos švietimo bendruomenė pasigenda iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM)
aiškumo, kokios permainos laukia priėmus 2014 metų biudžetą.
Šiuo metu neoficialiomis žiniomis LR Vyriausybės koridoriuose vyksta intensyvios
derybos su savivaldybėmis dėl ateinančių metų biudžeto ir vienas iš derybų objektų –
pilno (8 valandų) ikimokyklinuko krepšelio įvedimas. Dėl netobulos biudžeto sudarymo
metodikos, paėmus iš savivaldybių biudžetų dalį lėšų, kurios vėliau grįžtų joms
tikslinės dotacijos – ikimokyklinuko krepšelio – pavidalu, savivaldybių biudžetai
galimai neteks dalies lėšų.

 

 Tačiau jas su kaupu turėtų kompensuoti nuo 2014 metų
numatytas socialinių išmokų mokėjimas per savivaldybes. Deja šioje diskusijoje labai
pasigendame aiškios švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio ir jo politinio
pasitikėjimo komandos pozicijos pilno ikimokyklinuko krepšelio įvedimo klausimu. Yra
požymių, kad pati ŠMM vadovybė neturi tvirto nusistatymo šiuo klausimu. Tuo pat
metu, visos 8 valandų ikimokyklinuko krepšelio įvedimu suinteresuotos pusės –
ikimokyklinio ugdy
mo pedagogai, juos atstovaujančios profesinės sąjungos, vadovų asociacija –
pritaria reformai. Visi puikiai supranta, kad nors tokiu būdu nebus išspręstos
visos ikimokyklinio ugdymo problemos, tačiau net ir pesimistinės prognozės rodo,
kad taip bus stabilizuota vis blogėjanti padėtis šiame labai svarbiame švietimo
segmente. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos aiškiai žinos, koks bus jų finansavimas
(tai priklausys nuo vaikų skaičiaus), jose dirbantys pedagogai laiku ir be esminių
trukdžių gaus jiems priklausančius atlyginimus, nereikės imtis abejotino teisėtumo
taupymo priemonių, atsiras lėšų kelti pedagogų kvalifikaciją, įsigyti ugdymo
priemonių ir pan. Visa tai neabejotinai teigiamai atsilieps vaikų ugdymo kokybei.
Kitas didžiulis klausimas kalbant apie 2014 metų biudžetą – ar pavyks ŠMM vadovams
įvykdyti ne kartą deklaruotą norą išsaugoti švietime lėšas, kurios liks nuo rugsėjo
1 d. sumažėjus mokinių skaičiui? Prognozuojama, kad tai bus virš 50 mln. Lt. Palikus
tuos pinigus švietime, galima išspręsti kelias, metai iš metų, kamuojančias
skausmingas bėdas. Pirma, padidinti taip vadinamą „R“ koeficientą (jis nurodo šalies
pedagogų vidutinį tarifinį darbo užmokesčio koeficiento dydį), kuris nebuvo
didinamas nuo 2009 metų. Per tą laiką padidėjo mokytojų kvalifikacinės kategorijos
ir darbo stažai, t.y. kilo ir atlyginimų koeficientai. Vien dėl tikrovės
neatitinkančio „R“ koeficiento, nemaža dalis pakankamai mokinių ir gerai
sukomplektuotas klases turinčių mokyklų, negali sudurti galo su galu. Antra, leistų
kompensuoti išlaidas mokytojų išeitinėms kompensacijoms, atsiradusias dėl mokyklų
reorganizacijos ar likvidavimo. Dabar
tos išlaidos tenka toliau funkcionuojančioms mokykloms ir jos yra sunkiai pakeliama
našta. Trečia, bus galimybė atstatyti nepamatuotai sumažintus miestelių vidurinių
mokyklų ir „ilgųjų“ gimnazijų sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientus, kas
leis toms mokykloms normaliai ugdyti mokinius. To nepadarius, dabartinės valdžios
pažadai „atsisukti į mažus Lietuvos miestelius“ liks tuščiomis deklaracijomis.
Nuo šių metų sausio 1 d. padidinus minimalią mėnesinę algą ir planuojant nuo 2014
metų didinti valstybės tarnautojų darbo užmokestį, privalu atitinkamai peržiūrėti ir
mokytojų darbo užmokestį. To nepadarius, Vyriausybės veiklos programoje įrašyta
nuostata apie tai, kad vidutinis mokytojo darbo užmokestis turi būti aukštesnis už
šalies darbo užmokesčio vidurkį, liks tuščia deklaracija ir dar vienu neištesėtu
pažadu. Šalies mokytojų vidutinis atlyginimas per ekonominio sunkmečio laikotarpį
nuo 2009 m. iki 2012 m., sumažėjo apie 300 litų. Šį mažėjimą lėmė ne tik mokinių
mažėjimas, bet ydinga mokyklų finansavimo bei mokytojų darbo apmokėjimo sistema,
leidžianti dirbtinai mažinti atlyginimus. Kaip skelbia Europos Komisija, Lietuva yra
viena iš penkių Europos Sąjungos šalių – Latvijos, Rumunijos, Airijos ir Islandijos
–, kur mažinant viešojo sektoriaus išlaidas, labiausiai sumažėjo švietimui skirta
dalis.
Bendrai veikdamos Lietuvos švietimo (LŠPS) ir Lietuvos švietimo įstaigų (LŠĮPS)
profesinės sąjungos ne kartą ragino švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį, LR
Seimo narius atsižvelgti į aukščiau išsakytas pastabas tam, kad jau 2014 metais
šalies švietimo bendruomenė pajustų teigiamus pokyčius, kurių pažadai buvo žarstomi
rinkimų metu ir yra įrašyti LR Vyriausybės programoje.