Lietuvoje kasmet augant turistų srautams vis perspektyvesne veiklos sritimi tampa svetingumo verslas. Viešbučiui svarbi ne tik gera virtuvė, patogi lova, tačiau ir tinkamai užsienio kalbas mokantis turizmo srities personalas. Klaidinga manyti, jog svetingumo versle pakanka įprastų užsienio kalbos žinių. Svetingumo kalba turi specifinių bruožų. Gerai juos įvaldęs personalas – vienas iš svarbiausių šio sektoriaus įmonės kokybės ženklų.
Turime išmokti vartoti
Per pastarąjį dešimtmetį, anot Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos verslo anglų kalbos dėstytojos Audronės Juozapavičienės, užsienio kalbų lygis svetingumo verslo sferose Lietuvoje yra išties pakilęs. „Turbūt būtų nelengva rasti svetingumo įstaigą, kurioje nebūtų žmogaus, kalbančio užsienio kalba. Dažnai personalas kalba dviem užsienio kalbomis, o išskirtiniais atvejais – trimis. Ir tai byloja apie kokybę, į tokią įstaigą svečiai yra linkę grįžti“, – sako A. Juozapavičienė. Lektorė Nida Kaladytė sako, kad Lietuvos svetingumo verslo įmonių darbuotojų užsienio kalbų žinios yra tikrai tvirtos. „Lietuvaičiai turi pakankamai kalbos žinių, tačiau kartais susiduria su kita problema: neužtenka kalbos žinių, reikia mokėti ją vartoti, – sako N. Kaladytė. – Svetingumo verslo darbuotojų, kurie palaiko kontaktą su klientais, žodynas yra platus, tačiau kalbos vartojimas kartais yra ydingas.“ Pasak pašnekovių, kartais svetingumo verslo darbuotojai jaučiasi pernelyg laisvai, pasitiki savo užsienio kalbos žiniomis, tad šneka drąsiai ir daug. „Kartais – per daug, naudodami nemažai klišių. Svetingumo kalba reikalauja šiokio tokio subtilumo, grynumo. Klientai yra labai įvairūs, iš įvairių kultūrų, tad ir požiūrį į kalbinę komunikaciją turi įvairią“, – teigia N. Kaladytė.
Skiriasi kalbos specifika
Svetingumo kalbą dėstanti N. Kaladytė sako, jog mokymų dalyvių kalbos lygis yra aukštas, jie gerai moka kalbą, neretas jų dar studijų metais ar specialiuose darbovietės organizuojamuose mokymuose yra gerai ištobulinęs pačias kalbos žinias, tačiau kartais juos nustebina svetingumo kalbos vartosenos specifika. Siekdama pakelti turizmo srities darbuotojų kvalifikaciją, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla su partneriais įgyvendina Europos socialinio fondo finansuojamą „Turizmo sektoriaus vadovų, vadybininkų ir aptarnaujančio personalo žinių ir įgūdžių mokymo programą“. Joje dalyvaujantys Lietuvos viešbučių ir restoranų bei Lietuvos turizmo asociacijų darbuotojai gali tobulinti ir svetingumo kalbos įgūdžius. „Mums netenka iš naujo mokyti fundamentalių gramatikos dalykų, tačiau supažindinti su specifiniais posakiais. Svetingumo kalboje labai svarbi intonacija. Įvairių kultūrų žmonės savotiškai iškoduoja su intonacijos pagalba pasakomą informaciją ir tai gali kitaip įprasminti. Šių dalykų kaip tik ir išmokstama tokiuose mokymuose“, – sako N. Kaladytė.
Reikalauja išskirtinio mandagumo
A.Juozapavičienė pastebi, jog viešbučių, restoranų svečiai kreipia dėmesį ne tik į tai, kas pasakoma, tačiau ir kaip. „Bet kuriai svetingumo įstaigai yra nepaprastai svarbu, kad jos personalas kalbėtų užsienio kalbomis. Kalbos padeda įgyti didesnį konkurencinį pranašumą, tačiau labai svarbu ir tai, kaip darbuotojas bendrauja. Kartais neigiamų vertinimų iš užsienio svečių lietuviai gali sulaukti dėl to, jog paprasčiausiai nenusišypsome“, – mintimis dalijasi A. Juozapavičienė. „Tai, be abejo, susiję ir su kalbos vartojima“, – priduria N. Kaladytė. Mums nėra įprasta nei lietuvių kalboje, nei buitinėje užsienio kalboje sakinio pradžioje ir pabaigoje vartoti mandagumo žodžius. Tačiau svetingumo kalba kaip tik tuo ir skiriasi nuo bet kokioje kitoje srityje vartojamos užsienio kalbos, mandagybės čia yra vertinamos“, – teigia p. Nida. Pašnekovės sako, kad Lietuvos svetingumo verslo darbuotojų užsienio kalbų žinios bei įgūdžiai jau drąsiai gali būti lyginami su Skandinavijos šalių, kuriose yra itin pažangi svetingumo kalba.
