Stojantieji į aukštąsias mokyklas ir šiemet prioritetu laiko socialinius mokslus. Kodėl šie mokslai tokie populiarūs tarp stojančiųjų, ekspertai laikosi vienos nuomonės – jie yra lengvesni, tad būsimieji studentai renkasi lengvesnį kelią. Tačiau šis kelias veda ne į trokštamą ir gerai mokamą darbą, kaip dažnai įsivaizduojama, o į Darbo biržą.
Paskutinė bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas statistika rodo, kad, likus mažiau nei mėnesiui iki prašymų pildymo pabaigos, yra užsiregistravę 25 867 stojantieji, iš jų –19 319 jau pareiškė savo pageidavimus. Nors darbo rinkoje yra socialinių mokslų specialistų perteklius, net 42 proc. stojančiųjų labiausiai norėtų studijuoti būtent socialinius mokslus.
Lietuva Verslas Pasaulis Mokslas ir IT Sportas Gyvenimas S Kelionės Jaunimas Ratai Foto Lankytojų balsas Šeima Moksleiviai Studijuok 2013 Studentai Karjera Algojimas Socialiniai mokslai – lengvas kelias į Darbo biržą 2013.07.03 07:01 ToliauAtgal3 komentarai Socialiniai mokslai – lengvas kelias į Darbo biržą (Fotodiena.lt/T. Lukšio nuotr.) (nuotr. Balsas.lt) Socialiniai mokslai – lengvas kelias į Darbo biržą (Fotodiena.lt/T. Lukšio nuotr.) (nuotr. Balsas.lt) Evelina Kazakevičiūtė, LRT.lt Stojantieji į aukštąsias mokyklas ir šiemet prioritetu laiko socialinius mokslus. Kodėl šie mokslai tokie populiarūs tarp stojančiųjų, ekspertai laikosi vienos nuomonės – jie yra lengvesni, tad būsimieji studentai renkasi lengvesnį kelią. Tačiau šis kelias veda ne į trokštamą ir gerai mokamą darbą, kaip dažnai įsivaizduojama, o į Darbo biržą. Paskutinė bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas statistika rodo, kad, likus mažiau nei mėnesiui iki prašymų pildymo pabaigos, yra užsiregistravę 25 867 stojantieji, iš jų –19 319 jau pareiškė savo pageidavimus. Nors darbo rinkoje yra socialinių mokslų specialistų perteklius, net 42 proc. stojančiųjų labiausiai norėtų studijuoti būtent socialinius mokslus. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) 2013 m. liepos 2 d. duomenys (nuotr. LRT) Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) 2013 m. liepos 2 d. duomenys (nuotr. LRT) Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus sako, kad valstybė dabartinius skaičius sureguliuos – valstybės finansuojamų vietų socialinių mokslų srityje nėra labai daug, nes prioritetas atiduodamas tiksliųjų bei medicinos mokslų studijoms. Iš 29,4 mln. Lt, kuriuos Vyriausybė šiemet skyrė valstybės finansuojamoms studijoms, socialinių mokslų srities studijoms numatyta 6,6 mln. Lt, technologiniams mokslams – 9,6 mln. Lt, biomedicinos mokslams – 5 mln. Lt, fiziniams mokslams – beveik 3 mln. Lt. Vis dėlto paskutiniai duomenys rodo, kad stojantieji, jei tik reikės, socialinių mokslų studijas yra pasiryžę apmokėti patys. Dalis jų veikiausiai bet kokia kaina siekia įgyti norimą specialybę, kita dalis – paprasčiausiai pigesnį (nei, pavyzdžiui, fizinių mokslų) diplomą. „Bet galbūt jie menkai įvertina tai, kad baigus gali tekti lankytis Darbo biržoje ir tris mėnesius ar net metus negauti darbo“, – teigia švietimo ir mokslo viceministras.
Renkasi tai, ko nereikia
Jau dabar aišku, kad universitetuose, kuriuose yra didžiausias socialinių mokslų studijų programų pasirinkimas (Vilniaus universitete (VU), Mykolo Romerio universitete (MRU), Vytauto Didžiojo universitete (VDU), Kauno technologijos universitete (KTU), Vadybos ir ekonomikos universitete (ISM), šiemet populiariausios programos – politikos mokslai, viešasis administravimas, psichologija, finansai, ekonomika, teisė, apskaita, rinkodara, tarptautinis verslas ir komunikacija, viešoji komunikacija, kūrybinės industrijos. Ilgalaikių prognozių, kas darbo rinkoje bus paklausu po 4–5 metų, Lietuvoje nėra – jų kol kas neatlieka nei Darbo birža, nei Ūkio ministerija. Tačiau, remiantis dabartiniais Darbo biržos duomenimis, šiandien socialinių mokslų absolventų galimybės įsidarbinti labai mažos arba ribotos. Šiuo metu visiškai nėra darbo, pavyzdžiui, politologams (nė vienos laisvos darbo vietos ir 18 bedarbių) ir viešojo administravimo specialistams (138 bedarbiai).
