Straipsniai
Atgal
Neformaliojo ugdymo finansavimo projekto rezultatai viršijo lūkesčius
2013-09-04

Savivaldybėse išbandytas unikalus projektas patvirtino, kad neformaliojo vaikų
ugdymo finansavimas principu „pinigai paskui vaiką“ gali sudaryti vaikams daugiau
galimybių užsiimti prasminga popamokine veikla, o teikėjams – pasiūlyti didesnę šių
užsiėmimų įvairovę bei prieinamumą.


Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotas, Ugdymo plėtotės centro įgyvendinamas
projektas „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas
savivaldybėse“ vyksta Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio rajono bei Panevėžio miesto
savivaldybėse. Jų bendrojo ugdymo įstaigose mokosi 26190 mokinių.

„Sudarius tinkamas sąlygas, visi šie vaikai galėtų lankyti pasirenkamojo ugdymo
užsiėmimus savo aplinkoje. Tačiau dėl lėšų stygiaus ir įvairesnių būrelių trūkumo
iki projekto pradžios neformaliojo ugdymo programose dalyvavo vos 19 proc. minėtose
savivaldybėse gyvenančių mokinių, – sakė projekto vadovė Asta Lesauskienė. –
Projektas padėjo šį skaičių padidinti dvigubai, iki 39 proc., ir į popamokines
veiklas įtraukti jų iki tol nelankiusius 5200 vaikų. Todėl galime teigti, kad
pagrindinį projekto tikslą – į pasirenkamojo ugdymo veiklas įtraukti kuo daugiau
vaikų – sėkmingai pasiekėme“.

Projekto metu padidinta ir pasirenkamojo ugdymų veiklų įvairovė bei prieinamumas:
keturiose savivaldybėse akredituotos 332 naujos pagal 46 naujas neformaliojo ugdymo
kryptis įgyvendinamos programos. Labai svarbu tai, kad projektas pritraukė mokinių
iš kaimiškųjų vietovių – jie sudarė 23 proc. visų projekte dalyvavusių vaikų.

Klaipėdos rajono savivaldybėje į projektą įsitraukė 1039 mokiniai, iki projekto
nelankę neformaliojo švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo įstaigų. Iš
jų 582 gyvena kaimiškosiose vietovėse.

„Mokiniams pasiūlyta rinktis iš 70 akredituotų neformaliojo ugdymo programų (46 –
Klaipėdos rajono teikėjų ir 24 iš kitų savivaldybių), pasirinktos 49. Projekto metu,
t. y. 5 mėnesius, neformaliuoju švietimu pavyko užimti iš viso 40,98 proc. Klaipėdos
rajono mokinių, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo
skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Gotlibienė. – Projektas atskleidė, kad rajono
neformaliojo švietimo įstaigose trūksta techninės kūrybos, technologijų, medijų
programų. Projekto įgyvendinimo metu penkiose tokių krypčių programose dalyvavo 179
mokiniai, arba 17,2 proc. projekto dalyvių“.

Pasak Panevėžio rajono savivaldybės Pasirenkamojo vaikų švietimo specialistės
Loretos Kubiliūnienės, šiame rajone būrelių paklausa viršijo pasiūlą: „Į veiklas
galėjome priimti 764 vaikus, o norinčių buvo 1200. Džiugu, kad atsidaro naujos
paslaugos ir atėjo nauji teikėjai, pasiekta sudėtingiausiai į popamokinę veiklą
įtraukiama vaikų amžiaus grupė. Projektas parodė, kad tokių veiklų pageidauja tiek
vaikai ir tėvai, tiek ir teikėjai. Džiugu, kad įgyvendinus projektą teikėjai gali
naudotis jo metu įsigytomis priemonėmis ir veiklą tęsti netgi jam pasibaigus.“

Panevėžio miesto savivaldybėje projektas įtraukė 2758 mokinius. „Svarbiausias
uždavinys buvo parengti kuo patrauklesnes programas – prie to daug dirbo programų
vadovai, savo iniciatyva pristatinėję programas mokyklose, gimnazijose ir kvietę
mokinius aktyviai įsijungti į veiklą. Daugiausia programų įgyvendino asociacija
„Kūrybinės saviraiškos erdvės“, VšĮ „American English School“ – jų veikloje dalyvavo
per 1000 moksleivių. Įdomią veiklą organizavo VšĮ „Gyvas Aukštaitijos kaimas“,
Panevėžio miesto dailės galerija. Apskritai projekto metu neformaliojo ugdymo
įstaigų veikla rajone buvo žymiai suaktyvėjusi“, – sakė Projekto koordinatorė rajone
Virginija Milaševičienė.

Projekte dalyvavusioje Anykščių rajono savivaldybėje įvykdytos 43 pasirenkamojo
vaikų ugdymo programos, pusė jų – naujos. Projekto metu išplėtotas ir pasirenkamojo
vaikų ugdymo teikėjų tinklas, į kurį daugiausiai įtraukta nevyriausybinių
organizacijų. Trečdalis visų projekte dalyvavusių organizacijų atvyko vykdyti veiklų
iš kitų miestų ir rajonų.

„Lūkesčius viršijo didelis rajono mokinių ir tėvų susidomėjimas pasirenkamojo vaikų
ugdymo programomis, daugiausiai – sporto, technologijų, meninės, užsienio kalbų ir
pilietiškumo ugdymo. Ypač džiaugiamės atrastais naujais talentais ir padidėjusiu
mokinių užimtumu kaimo vietovėse, kur jį sunkiau organizuoti dėl susisiekimo
problemų. Ateityje tikimės ir toliau siūlyti mokiniams įdomias, anksčiau
neorganizuotas popamokines veiklas,“ – sakė Anykščių rajono savivaldybės
administracijos Švietimo skyriaus vedėja Vida Dičiūnaitė.

Projekto metu sukurta eksperimentinė teisinė bazė, atnaujinti ir pritaikyti švietimo
registrai, sukurtas finansavimo modelio administravimo prototipas PAKIS, išbandytos
administravimo procedūros (teikėjų atitiktis, akreditavimas, vaikų ir tėvų
pasirinkimas, registravimas, stebėsena ir kt.), informuoti paslaugų teikėjai bei
gavėjai ir suteikta 3600 konsultacijų apie dalyvavimo pasirenkamojo vaikų ugdymo
veiklose galimybes. Šiuo metu yra rengiami galutiniai dokumentai ir tikslinamos
procedūros, programuojama galutinė PAKIS versija.

Apie projektą „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir
išbandymas savivaldybėse“
Projekto įgyvendinimui skirta 5,9 mln. Lt. Jis finansuojamas iš Europos socialinio
fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų
išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“
VP1-2.2-ŠMM-10-V priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“. Projektą
įgyvendina Ugdymo plėtotės centras.

Foto
Komentarai