Eglė Stasiulytė šiuo metu mokosi teatro ir kino pedagogikos specialybę, šoka lindy
hop, dirba socialine kloune ligoninėje, moko šokti. Klounados tikslas – juoktis iš
savęs, iš kvailiausių kasdieniškų akimirkų ir poelgių. Klounas ligoninėje suteikia
džiaugsmo, nes ligoninėje visi kalba tik apie ligas. Žmonės ligoninėje yra tokie
patys, kaip ir gatvėje: jie juokiasi, verkia, improvizuoja, kalbasi. Klounai
ligoninėje yra tam, kad ligoniai vėl galėtų pasijausti neišskirtiniais. „Jie visi
gali ir nori šypsotis, todėl tam mes ten ir esame“, – sako Eglė.

Mergina užaugo dizainerių šeimoje, todėl jai nebuvo svetimas meniškas pasaulis.
Eglė, kaip ir tikriausiai labai daug jaunuolių, norėjo tapti aktore, todėl bandė
įstoti į vaidybą. Deja, neįstojo. „Nežinia, ar deja“, – dabar sako Eglė. Nors po
aštuonerių metų beveik sunyko mokykloje esantis menas, bet E. Stasiulytė užaugo
ugdoma gero skonio, todėl savo ateitį siejo su menu. Mama įtikino dukrą nueiti į
Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) ir bandyti įstoti į teatro pedagogiką.
„Nuėjau, nors nenorėjau čia studijuoti. Su draugais išvažiavau į Taize kaimelį,
esantį Prancūzijoje. Manęs nebuvo Lietuvoje, kai sužinojau, jog įstojau, todėl mano
tėvai nuėjo ir pasirašė už mane dokumentus“, – prisimena Eglė. Mergina prisipažįsta,
kad iš pradžių nesuprato, ką veikia šiame universitete. Tačiau, pradėjusi studijuoti
ir susitikusi su specialybės dėstytojais, nustebo, kokie neįtikėtinai nuostabūs
žmonės moko stud
entus. Praėjus ketveriems studijų metams, mergina sako galinti drąsiai į akis
pasakyti savo dėstytojams: „Ačiū, kad išmokėte tiek svarbių dalykų, o svarbiausia
mylėti pedagogo darbą“.

Teatro ir kino pedagogai nuolat kalba apie pedagogo tarnystę ir tai, ką reiškia
ugdyti jaunąją kartą. „Neabejoju, jog kada nors eisiu mokyti vaikų. Šios studijos
padėjo man išmokti, kaip prieiti prie žmogaus, padėti jam atsiverti ir įkvėpti, kaip
tikėti žmogumi ir jį palaikyti. Visus studijų metus taip su manimi elgėsi mano
dėstytojai. Nors man ir nesisekdavo, jie sėdėdavo ir padėdavo išspręsti esančias
problemas. Savo dėstytojams aš galėdavau paskambinti bet kuriuo metu. Žinojau, jog
jie padės, jei bus labai svarbu. Tokias pamokas atsiminsiu ilgai. Čia išmokau tikėti
rytojumi, net jei nežinai, ar rytojus bus gražus“, – tikina LEU studentė. Eglė sako,
kad su grupės draugais vis pakalba, jog jų specialybė – gyvenimo mokykla. „Čia mes
išmokome vienas su kitu bendrauti, nes beveik visos studijų užduotys yra bendros.
Išmokome ieškoti kompromisų, kai to daryti nesinori, atsiverti ir pasakyti, ką
jaučiame, net jei nežinai
, ar tai gerai. Mes čia suformavome savo mintis ir idėjas apie teatrą, kiną, meną.
Apie žmogų“, – teigia studentė.

Pasak Eglės, pedagogas – žmogus, kuris padeda atsiskleisti kitam žmogui. „Ketverius
metus patys mokėmės atsiskleisti. Mes vis dar skleidžiamės, bet dabar esame parengti
padėti atsiskleisti ir kitiems, mūsų būsimiems mokiniams. Pedagogas – žmogus, kuris
neparodo, kaip reikia kažką atlikti, bet yra šalia ir diskutuoja apie tavo
pasirinkimus, kreipia tinkama linkme. Jei nugriūni, tai pakelia ir padeda eiti
toliau. Manau, kad šiuolaikinėje visuomenėje trūksta tikrų pedagogų. Daug žmonių
moko kitus, nes jaučiasi svarbūs tai darydami, o juk svarbus yra mokinys, o ne tu.
Todėl studijos mane išmokė pirmiausia matyti savo mokinį ir žiūrėti, ko jam dabar
labiausiai reikia, kaip jam tai geriausiai parodyti“, – pasakoja mergina.

Teatro ir kino pedagogika – nauja, nė vienoje kitoje šalies aukštojoje mokykloje
nevykdoma, studijų programa. Teatro ir kino pedagogika jungia dvi sudėtingas ir
įdomias sritis – teatro ir kino meną ir asmenybės ugdymą. Studentai mokosi vaidinti,
šokti, režisuoti, kurti kino filmus ir lėlių spektaklius, tyrinėti, kaip kūryba gali
padėti atskleisti naujas asmenybės (tiek pačių studijuojančių, tiek vaikų ir
jaunimo) spalvas ir praturtinti žiniomis, gebėjimais, kompetencijomis. Programos
absolventai galės sekti ir inicijuoti teatro ugdymo proceso naujoves, plėtoti
ugdytinių kūrybinės raiškos ir meno suvokimo, bendrakultūrines kompetencijas, dirbti
teatro ir kino pedagogais įgyvendinant vaikų ir jaunimo teatro ugdymo programas,
kitas teatrą ir kiną integruojančias meninio ugdymo programas įvairaus tipo švietimo
ir/ar kultūros įstaigose: bendrojo ugdymo mokyklose, neformaliojo vaikų švietimo
mokyklose, kultūros ir laisvalaikio centruose.