Nemokamos perspektyvios studijos – gerai. Dar geriau, jei jas pabaigus iš karto
garantuojama ir darbo vieta pagal specialybę. Abu zuikius vienu šūviu nušauti galima
pasirinkus tiksliniu būdu valstybės finansuojamas technologines studijas. Lėšos
konkrečioms studijų programoms skiriamos atsižvelgiant į Lietuvoje trūkstamų
specialistų poreikį.

Itin didelio stojančiųjų dėmesio sulaukia Kauno technologijos universitete (KTU)
siūlomos tikslinio finansavimo Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF)
studijų programos. Daugiausia vietų – net 43 iš 74 – skirtos Šilumos energetikai ir
technologijoms, taip pat Branduolinei energetikai, Aprangos mados inžinerijai,
Tekstilės inžinerijai, Medienos inžinerijai ir technologijoms, Automatikai ir
valdymui, Mechanikos inžinerijai.
Trišalę tikslinio finansavimo studijų sutartį pasirašo aukštoji mokykla, studentas
ir verslas, įsipareigojantis būsimą specialistą, baigus universitetą, įdarbinti
mažiausiai trejiems metams.
Primename, kad norintys dalyvauti bendrajame priėmime į Lietuvos aukštąsias mokyklas
ir pasirinkti tikslinio finansavimo studijas, turi registruotis ir užpildyti prašymą
internete adresu www.lamabpo.lt iki liepos 21 d.
Didžiausia – energetikų paklausa
Rinkos analitikai pabrėžia, kad inžinerinės, energetikos specialybės šiuo metu yra
perspektyviausios, nes konkurencija šiame darbo rinkos segmente mažesnė nei kitur, o
karjeros galimybės ir atlyginimai – daug didesni.
„Kažkada ugnis ir jos skleidžiama šiluma negrįžtamai pakeitė žmonių gyvenimą.
Specialistų, kurie puikiai išmanytų šilumos energetiką ir technologijas reikia ne
tik šiuo metu, reikės jų ir ateityje. Nes senkant iškastinio kuro ištekliams ir tuo
pačiu brangstant kurui, reikia ieškoti galimybių taupyti šilumos energiją, daugiau
naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, šaliai išsivaduoti iš priklausomybės
nuo kuro tiekėjų“, – svarsto KTU MIDF Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas
dr. Juozas Gudzinskas.
Mokslininko minimoms galimybėms įgyvendinti reikia aktyvių, energingų, talentingų ir
socialiai atsakingų jaunų žmonių. Šilumos energetikos ir technologijų studijas baigę
absolventai pasižymi aukšta kvalifikacija, todėl yra aktyviai kviečiami dirbti į
energetikos įmones.
Paklausūs ir Lietuvoje, ir užsienyje
KTU MIDF Šilumos ir atomo energetikos katedros profesoriaus Jono Gylio teigimu, ne
mažiau paklausūs yra ir tokiais išliks ir branduolinės energetikos specialistai.
„Atominės jėgainės, nepaisant atkakliai skleidžiamos neigiamos nuomonės, šiuo metu
yra ir dar ilgai liks vienintelė reali alternatyva, galinti pakeisti organinį kurą
deginančias jėgaines.
Specialistų, išmanančių branduolinės energetikos veikimo principus ir gebančių
eksploatuoti atomines elektrines bei dirbti kitose su branduoline energetika
susijusiose organizacijose – branduolinės saugos institucijose, mokslinio tyrimo
centruose, švietimo įstaigose – didelis poreikis yra šiandien ir dar didesnis
poreikis prognozuojamas rytoj“, – tikina J. Gylys.
Baigusieji Branduolinės energetikos studijas tolesnę darbinę veiklą galės sieti su
vadovaujančiuoju, organizaciniu, inžineriniu bei moksliniu darbu Ignalinos atominėje
elektrinėje (AE), Visagino AE, Valstybinėje atominės energetikos saugos
inspekcijoje, Lietuvos energetikos institute, Radiacinės saugos centre,
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūroje, Energetikos ministerijoje.
Branduolinės energetikos specialistų trūkumas jaučiamas daugelyje branduolinę
energetiką vystančių šalių, todėl KTU absolventai mielai priimami į darbą pagal
specialybę į JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės, Švedijos bei kitų valstybių
branduolinės energetikos arba su ja susijusias įmones.
Vienintelė programa Lietuvoje
Labiausiai nepelnytai nuvertinta pramonės šaka mūsų šalyje vadinama tekstilė.
Daugiau nei 800 aprangos gamybos įmonių sėkmingai išgyveno ekonominę krizę, sparčiai
atsigavo, didina gamybinius pajėgumus, investuoja į naujausią technologinę įrangą,
projektuoja ir gamina aukštos pridėtinės vertės žinomų prekės ženklų aprangos
gaminius.
Inovatyvioms, puikias darbo sąlygas ir atlyginimus siūlančioms įmonėms reikia naujų
specialistų, nes dabartiniai darbuotojai yra priešpensinio arba pensinio amžiaus, o
studijuojančių tekstilę yra labai mažai.
„Tekstilės inžinerija vienintelė universitetinė programa Lietuvoje ir viena iš
nedaugelio Europoje, kuri jau daugiau kaip 50 metų ugdo jaunų specialistų techninį
meistriškumą, originalų požiūrį ir kūrybinę nuojautą.
Aprangos mados specialistas – tai daugiau nei aprangos kūrimo, projektavimo ir
gamybos įmonių darbuotojas. Kaip rodo mūsų absolventų sėkmės istorijos, šie
specialistai laukiami gamybos, prekybos ar paslaugų sektoriuose, sėkmingai kuria
nuosavą verslą“, – sako KTU MIDF Medžiagų inžinerijos katedros profesorė dr.
Virginija Daukantienė.
Ugdo įmonių vadovus
Medžiagų inžinerijos katedros profesorius Rimvydas Milašius pabrėžia, kad studijose
rengiami ne tik technologai, inžinieriai, tačiau taip pat ir būsimi įmonių vadovai –
absoliuti dauguma aukščiausių tekstilės įmonių vadovų yra baigę Tekstilės
inžineriją.
KTU Absolventai dirba Lietuvos ar tarptautinėse įmonėse, tokiose, kaip „Audimas“,
„Kauno Baltija“, „Utenos trikotažas“, „Apranga“, „Omniteksas“, LTP, „Nortijos
grupė“, „Tūta“, „Zara“, „Interegus“, Mados namai „leKeckas“, „Ansell Protective
Solutions“, „Textrix“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius
Sigitas Besagirskas pabrėžia, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas yra ir
pagrindinis inžinerinės metalo, medienos apdirbimo pramonės plėtros stabdis. Su
pramone savo išsilavinimą ir darbinę karjerą susieję jaunuoliai ateityje gali
tikėtis 10 tūkst. litų ir didesnės algos.