Dr. Jolanta Kavalė, Kauno technologijos universiteto Karjeros centro vadovė
Kasmet po aukštojo mokslo diplomų įteikimų švenčių plačiai eskaluojama „sezoninė
tema“ – kiek absolventų registruojasi Lietuvos darbo biržoje (LDB). Šis išskirtinis
žiniasklaidos dėmesys yra pagrįstas visuomenės lūkesčiais, kad bent jau tie, kurie
įgijo aukštąjį išsilavinimą, turėtų greitai ir sklandžiai įsilieti į darbo rinką.

Maždaug dešimtadalis mūsų šalies universitetų absolventų (tokiais jie laikomi metus
nuo diplomo gavimo) kreipiasi į Darbo biržą. Daug tai ar mažai? Kauno technologijos
universitete (KTU) neseniai viešėjęs Centrinės Floridos universiteto Viešojo
administravimo fakulteto docentas Thomas A. Bryeris pasakojo, kad naujausiais
duomenimis JAV apie 75 proc. ką tik diplomą gavusių absolventų dirba, tačiau beveik
50 proc. iš jų dirba darbą, kuriam nereikia aukštojo išsilavinimo arba jis nesusijęs
su įgyta specialybe.
Prieš vertinant statistinius rodiklius ir siekiant suprasti, kodėl vyksta nemaža
sezoninė absolventų migracija darbo biržos link, reikėtų suvokti į ją
besikreipiančių absolventų mąstymą.
Remdamasi asmenine patirtimi galiu teigti, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios ką
tik universitetą baigusieji registruojasi LDB yra Privalomasis sveikatos draudimas
(PSD). Neturintiems darbo ir neregistruotiems darbo biržoje absolventams nuo vasaros
pabaigos (rugpjūčio 31 d.) teks patiems (o jei yra išlaikomi tėvų – tėvams) mokėti
mėnesinę 90 litų savarankiškai besidraudžiančio žmogaus PSD įmoką. Šią priežastį,
kaip pagrindinę, ne kartą viešai yra pateikę ir LDB specialistai.
Taigi nemažai absolventų į Darbo biržą kreipiasi tiesiog siekdami lengviausiu būdu
išvengti finansinių nuostolių, o ne ieškodami darbo. Vis tik nepritariu idėjai, kad
absolventams turėtų būti suteiktas dar ilgesnis laikotarpis darbo paieškoms po
diplomo gavimo, kuomet jiems nereikėtų mokėti PSD.
Mokesčiai, mokėjimas už įsigytas paslaugas ar prekes visuomet yra skausmingas
dalykas – ypač kai nori turėti, o negauni pajamų. Šis skausmingas lūžio momentas
turėtų dar labiau skatinti absolventus kuo greičiau įsilieti į darbo rinką. Kuo
ilgiau jie galės nemokėti PSD, tuo labiau tikėtina, kad atidėlios darbo paieškas.
LDB nuo 2014 m. įgyvendina gražiai skambančią Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuria
siekiama užtikrinti, kad visiems jaunesniems nei 25 m. amžiaus asmenims per 4
mėnesius nuo formaliojo mokymo užbaigimo ar tapimo bedarbiais būtų pateikiamas
kokybiško darbo pasiūlymas, galimybė tęsti studijas, atlikti stažuotę ar praktiką.
Tačiau konsultuodama studentus ir absolventus pastebiu, kad daugelio jų supratimu,
Darbo birža nėra ta įstaiga, kuri ras svajonių darbą.
Manau, kad kiekvienas karjeros aukštumų siekiantis studentas puikiai suvokia –
svajonių darbdaviui prisistatyti per Darbo biržą nėra pats geriausias ir
sėkmingiausias kelias. Siekiant gauti gerą darbą, tenka parodyti asmeninę iniciatyvą
ir nemažai paprakaituoti, įrodinėjant savo vertę.
Esu įsitikinusi, kad Jaunimo garantijų iniciatyva bus puikus gelbėjimosi ratas
tiems, kurie turi žemą arba neturi jokios profesinės kvalifikacijos, yra nutraukę
studijas, neturi darbo paieškos, karjeros kūrimo įgūdžių. Tokie absolventai
paprastai neturi ir labai aukštų karjeros aspiracijų.
Džiugu, kad nemažai KTU Karjeros centre konsultuotų absolventų, ieškodami ilgalaikių
siekiamos karjeros galimybių, nusprendžia imtis laikinų darbų ir taip užsitikrina
stabilias pajamas.
Tačiau reikia suprasti, kad ne visi yra morališkai pasirengę laikinai atsisakyti
aukštų lūkesčių dėl savo darbo ir karjeros, todėl vengia nors ir trumpam įsidarbinti
į žemesnės kvalifikacijos reikalaujančias pozicijas. Jie verčiau registruojasi darbo
biržoje.
Vertinti tokį pasirinkimą nelengva, kadangi dirbant žemos kvalifikacijos
reikalaujantį darbą (ypač ilgesnį laiką), galima prarasti kai kuriuos įgytus
profesinius įgūdžius. Be to, atsiranda baimė, kad darbdavys susidarys išankstinę
nuostatą apie kandidato ribotus gebėjimus. Tačiau registracija darbo biržoje, ypač
iš karto po universiteto baigimo, taip pat gali uždėti nesėkmės, lengviausio kelio
pasirinkimo ilgalaikį antspaudą.
Bedarbystės istorijos negalima lengvai ištrinti ar nuslėpti, nes kiekvienas
darbdavys gyvenimo aprašyme pastebi pertraukas, kuomet kandidatas neturėjo jokio
profesinio užimtumo. Jei tos pertraukos ilgalaikės ir atsiradusios ekonominio
augimo, o ne krizės laikotarpiu, galima įtarti, kad kandidatas per mažai dėjo
pastangų ieškodamas trokštamo darbo ir galbūt sąmoningai rinkosi būti LDB klientu.
Ką daryti, kad baigus universitetą nereikėtų skubėti į darbo biržą? Likus metams iki
studijų baigimo KTU pabrėžiama, kaip svarbu kuo anksčiau pradėti aktyvias darbo
paieškas. Jos vidutiniškai trunka nuo 3 iki 9 mėnesių, todėl joms ruoštis reikia jau
4 kurso pradžioje, o ne baigus universitetą.
Žinoma, paskutiniųjų metų studijų krūvis yra pakankamai didelis, atliekama
baigiamoji praktika, rašomi diplominiai darbai, todėl dalis studentų vis atidėlioja
aktyvias darbo paieškas laikotarpiui po diplomo gavimo – dažniausiai rudeniui, nes
vasarą daugelis įmonių gyvena atostogų režimu. Toks atidėliojimas tik padidina
galimybę tapti bedarbiu.
Dar viena dalis besikreipiančiųjų į darbo biržą yra per vėlai suvokę studijuojamos
profesijos neatitikimą savo pašaukimui. Tokie žmonės net nebando ieškoti darbo pagal
specialybę. Dažnai jie, jau studijuodami antrame ar trečiame kurse žinojo, kad
niekada nenorės dirbti pagal įgytą specialybę, tačiau atsisakė nutraukti studijas ar
keisti jų krypti, nes norėjo pateisinti tėvų lūkesčius, pasidavė aplinkos, dėstytojų
spaudimui.
Tik įteikę tėvams diplomą, jie nusprendžia studijas ar darbo paieškas pradėti nuo
nulio. Tokiems absolventams ypač sunku, nes įgytas diplomas jiems patiems turi mažai
vertės, o nekvalifikuotas darbas netenkina.
Ne tuo studijų keliu pasukusiems žmonėms praverstų karjeros konsultacijos, kurių
metu ieškomos alternatyvios karjeros galimybės, strategiškai svarstomas papildomos
kvalifikacijos įgijimas, persikvalifikavimas.
Tokios konsultacijos teikiamos universitetų Karjeros centruose (KTU absolventai
konsultuojami iki 4 m. po studijų baigimo). Lietuvos darbo birža organizuoja daug
atvirų seminarų, todėl nebūtina tapti oficialiu bedarbiu, jei tikslas yra gauti
konsultaciją ar dalyvauti mokymuose.
Tik ką baigusiems ir dar neturintiems darbo, linkėčiau visą savo energiją ir
gebėjimus skirti karjeros galimybių paieškai, o ne minti darbo biržos slenkstį.