Vienas iš burtažodžių, kuriuo išmoningai manipuliuoja didesnių ir mažesnių verslo
įmonių rinkodaros specialistai yra „vertės kūrimas“. Turbūt nerasime įmonės, kuri
neskelbtų savo produktais ar paslaugomis kurianti pridėtinę vertę kliento gyvenimo
kokybei. Kokia prasmė slypi po šiuo žodžių junginiu? Kaip jį paversti tikrove, o ne
magiškai skambančiu užkeikimu?

Specialistai teigia, jog vertę savo paslaugomis ar produkcija sukursime tik tada,
jei ja rūpinsimės trimis lygiais: gamybiniu, kur kreipiamas dėmesys į techninius
gamybos procesus, vadybiniu, kuris susijęs su rinkos tyrimais, darbo organizavimo ir
kitais procesais bei individualiu – tiesiogiai susijusiu su vadovavimu žmonėms.
„Nors kone kiekviena aukštoji mokykla rengia vadybos specialistus, gerų, rimtų
vadovų Lietuvai trūksta. Tą rodo ir ryškus atlyginimų tarp vadovaujančias pareigas
užimančiųjų bei kitų specialistų skirtumas“, – teigia Kauno technologijos
universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslo prodekanas Kęstutis Duoba.
Jo nuomone, daugelis vadybos programų rengia per siauros specializacijos
specialistus, kuriems vėliau sudėtinga tapti viduriniosios ir aukščiausios grandies
vadovais.
Populiariai apie vadybininkus manoma, jog jie moka „tik parduoti“ arba „tik
pašnekėti“. Tačiau, ir įdarbinimo specialistai, ir verslo atstovai vienu balsu
tvirtina, kad toks apibrėžimas – toli gražu netinkamas geram ir rinkoje paklausiam
vadybos specialistui.
„Mūsų srityje ypač svarbus vadybinių ir inžinerinių gebėjimų derinimas“, – teigia
įmonės „Vičiūnų grupė“ administravimo vadovė Ramunė Bičkauskienė. – Kaip,
pavyzdžiui, galima pirkti įrangos remonto paslaugas, neišmanant jos specifikos?“ Jos
nuomone, geras vadybininkas, vidurinės grandies vadovas turi turėti ir vadybos
žinių, apimančių ekonomiką, personalo valdymą, marketingą, pokyčių valdymą bei
išmanyti technologines srities, kurioje dirba, subtilybes.
Vidurinės grandies vadovas – tarpininkas tarp gamybininkų ir „valdžios“
„Rinkoje trūksta viduriniosios grandies vadovų. Tai – tokie žmonės, kurie galėtų
būti tarpininkais tarp inžinierių ir pagrindinių vadovų“, – teigia K. Duoba, naujos
KTU studijų programos „Industrinių technologijų vadyba“ koordinatorius.
Andriaus Franco, personalo paieškos ir atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“
partnerio, nuomone, įmonių atstovai neretai išreiškia lūkestį, kad vadybininkas būtų
ir savo srities žinovas, ir geras klientų aptarnavimo ar pardavimų specialistas.
„Vienas iš sprendimų – tarpdisciplininės studijos, kurios būtų paremtos
šiuolaikiniais vadybos principais bei suteiktų naujų technologinių žinių“, – teigia
A. Francas.
Pasak K. Duobos, „minkštųjų“ (t. y. vadybos) ir „kietųjų“ (t. y. technologinių)
žinių ir įgūdžių, kurias suteikia naujoji KTU vadybos programa santykis yra
atitinkamas rinkos poreikiams – 70 su 30 proc. Nors programą „Industrinių
technologijų vadyba“ siūlo KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas (EVF), jame dėsto ir
Mechanikos inžinerijos ir dizaino, Elektros ir elektronikos, kitų universiteto
fakultetų specialistai.
„Tik technologijos universitetas gali pasiūlyti tvirtą tarpdisciplininę programą,
kurioje dera vadybos ir tiksliųjų bei inžinerinių mokslų žinios. KTU ekonomikos
inžinieriai buvo rengiami dar 1968-aisiais, tad naująją studijų programą siūlome
remdamiesi laiko patvirtintomis skirtingų studijų sričių ir krypčių bendradarbiavimo
tradicijomis“, – sako KTU EVF mokslo prodekanas.
Įmonių dalyvavimas studijų procese užtikrina jų aktualumą
„Rengiame specialistus didžiosioms įmonėms“, – teigia K. Duoba, pabrėždamas
suteikiamo universitetinio išsilavinimo plotį. Pasak jo, didelės organizacijos yra
ypač suinteresuotos bendradarbiauti su universitetu, nes jų Lietuvoje nėra daug ir
labai didelė tikimybė, jog, dalyvaudami studijų procese, įmonės atstovai padės
parengti tokius specialistus, kokių iš tikrųjų reikia.
„Pavyzdžiui, su „Vičiūnų grupės“ įmonėmis, „Lietuvos paštu“ sutarėme bendradarbiauti
tobulinant logistikos procesus. Todėl atsiras galimybių ir studentų praktikai, ir
semestro bei baigiamųjų darbų aktualiomis temomis rengimui, ir mokslinių tyrimų
pobūdžio bendradarbiavimui“, – sako K. Duoba, paminėdamas, jog universitetas turi
nemažai analogiškų sutarčių su didžiosiomis Lietuvos įmonėmis.
„Industrinių technologijų vadybos“ studentai, praėjus pirmiesiems dvejiems studijų
metams pasirinks vieną iš trijų specializacijų: gamybos, logistikos ar energetikos
vadybą.
Ekonomikos specialistas pabrėžia, jog nors įmonių veiklos sritys yra skirtingos,
jose vykstantys procesai bei jų veiklos organizavimo būdai yra panašūs. Pavyzdžiui,
tiek tekstilės gamybos, tiek logistikos įmonės gali taikyti tuos pačius veiklos
optimizavimo metodus, abiejose srityse dirbančiam vadovui būtina išmanyti
ekonomikos, marketingo, finansų, žmogiškųjų išteklių valdymo pagrindus.
Industrinių technologijų vadyba: vertę kuriančios studijos
Dar viena savybė, kurią pabrėžia daugelio įmonių vadovai personalo paieškoje yra
tarptautinės rinkos išmanymas.
„Lietuva – į eksportą orientuota šalis, – įsitikinęs A. Francas, – todėl darbuotojai
turi išmanyti globalią ekonomiką, turėti realių žinių, kurios įmanomos tik
keičiantis patirtimi. Būtinas ir dėstytojų, dirbančių programoje, ir studentų
bendravimas su specialistais iš kitų šalių bei, žinoma, užsienio kalbos žinios“.
„Industrinių technologijų vadybą“ galima studijuoti tiek lietuvių, tiek anglų
kalbomis. Programos sandara lanksti – pasirinkimus galima keisti, rinktis studijuoti
tik keletą modulių arba tik keletą semestrų angliškai. Didžiausias privalumas –
pasirinkusieji studijuoti angliškai ne tik patobulins profesines anglų kalbos
žinias, bet ir turės galimybę studijuoti su tarptautiniais studentais, atvykusiais
iš įvairiausių pasaulio šalių, atstovaujančiais skirtingas kultūras ir tradicijas.
„Fakultete mokosi studentai iš daugiau kaip 20 šalių. Vadybos studijose
tarptautiškumas ypač aktualus – Lietuvos rinka maža, ko gero visos didelės įmonės
savo produkciją eksportuoja. Vadinasi, dirbant tikrai reikės bendrauti su
kitataučiais“, – teigia K. Duoba.
Ekonomikos eksperto nuomone, tarptautiniame versle svarbios ne tik anglų (ir kitos
užsienio) kalbos žinios, bet ir skirtingų kultūrų supratimas. „Reikia žinoti, koks
tam tikros tautos požiūris į verslą, kada įprasta kalbėtis apie dalykinius reikalus,
kada dera palaikyti pokalbį bendromis temomis. Galimybė susipažinti su skirtingomis
kultūromis dar studijų metu yra labai didelis privalumas“, – sako studijų programos
„Industrinių technologijų vadyba“ koordinatorius.
Tarptautiškumas, praktinė patirtis, modernūs mokymo metodai, probleminis mokymas –
studijų programa, vienijanti šiuos aspektus, rengs specialistus, kurie gebės kurti
vertę įmonei, įvertindami visus šiame procese svarbius lygmenis.
KTU studijų programą „Industrinių technologijų vadyba“ galima rasti tarp KTU
Socialinių mokslų srities studijų programų LAMA BPO informacinėje sistemoje. Nors
pagrindinis priėmimas jau baigėsi, rugpjūčio 1 d. skelbiamas papildomas priėmimas į
studijų kryptis, kuriose liko neužimtų valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų
studijų vietų. Taip pat nuo rugpjūčio 11 iki 29 d. vyks antrasis institucinio
priėmimo etapas.