Gabus, išsilavinęs, tačiau neatradęs savęs Lietuvoje ir dėl to sparnus užsienin
keliantis jaunuolis –tokia protų nutekėjimo „liga“ jau kurį laiką kamuoja mūsų šalį.
Vienas galimų „gydytojų“ – jau universitete su studentais pradedantis dirbti
mentorius.

Stumteli sėkmėn
Tai, kas jau įprasta Vakarų pasaulyje, skeptiškiems lietuviams dažnai atrodo
netikra. Mentorystės terminas neretą lietuvį vis dar priverčia kraipyti galvą,
tačiau pasaulyje jos teikiama nauda neabejojama.
Tiek buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas, tiek vienas turtingiausių pasaulio
žmonių Billas Gatesas savo sėkmę atrado pastūmėti mentorių. Pirmąjį saksofono
pamokose pasukti į politiką paragino jo koledžo muzikos mokytojas, o antrajam
pirmuosius klientus surado ir įkurti bendrovę „Microsoft“ patarė jo darbdavys.
Sėkmingą informacinių technologijų bendrovę „Web Partners“ Lietuvoje įkūręs ir jai
vadovaujantis Mindaugas Juodaitis savo kelią pradėjo kaip eilinis studentas Kauno
technologijos universitete (KTU).
Šiuo metu jis – vienas iš karjeros mentorių KTU, nuolat sakantis jaunimui, kad
Lietuva – puiki šalis gyventi, tik visada reikia turėti tikslą.
„Mano patirtis, kurią patvirtina bet kuri knyga apie asmeninį augimą, sako, kad turi
turėti savo mokytoją, jei nori greitesnio tikslų pasiekimo. Kita vertus, kai jau esi
daug žinantis ir išbandęs, tapti mentoriumi irgi gali būti tikslas. Kai mokaisi iš
kitų, tada atsiranda jausmas, kad šiomis žiniomis turi su kažkuo pasidalinti. Šis
jausmas man ir patarė tapti karjeros mentoriumi“, – sakė M. Juodaitis.
Absolventų emigracija – paklydimas
M. Juodaičio nuomone, 90 proc. atvejų, kai emigruojama pabaigus universitetą –
paklydimas, kai neturima aiškaus tikslo.
„Žmonės galvoja, kad kažkur yra lengvesni pinigai, jų galima uždirbti daugiau. Taip
jie dažnai save apgauna. Jei emigruojama galvojant, kad ten lengviau gauti algą –
tai jau bėda“, – tvirtino karjeros mentorius.
M. Juodaitis sakė dar nesutikęs labai pralobusio ir laimingo emigranto. Nors fizinį
darbą dirbantys emigrantai užsienyje ir uždirba daugiau, tačiau jie ten sumoka
didesnę moralinę kainą – praranda visą socialinę aplinką: gimines, draugus,
pažįstamus.
„Emigracija dažniausiai nėra protingas sprendimas. Manau, kad tik du atvejai turi
prasmę – išvykimas tęsti karjeros ir kaupti patirtį srityje, kurioje nori dirbti
visą gyvenimą. Antras – uždirbti tam tikrą sumą aiškiam tikslui pasiekti. Tačiau
dažnai ir šis būdas būna klaidingas, nes net ir uždirbę pinigus, emigrantai juos
investuoja ne į verslą, o prisiperka taip vadinamo pasyvaus turto – butą, namą,
automobilį“, – sakė KTU karjeros mentorius.
Jo teigimu, pabaigusiam universitetą ir darbo beieškančiam jaunuoliui geriau pradėti
dirbti už mažesnę algą ar nuo žemiausio karjeros laiptelio Lietuvoje, nes grįžus po
kelių metų iš emigracijos, vėl viską gali tekti pradėti nuo nulio.
M. Juodaitis tvirtino iš mentorystės gaunantis didelę moralinę naudą.
„Padėdamas studentams ieškoti atsakymų, pats tampi stipresnis. Tuo pačiu tai ir tam
tikra duoklė Universitetui“, – neabejojo verslininkas.
Atskleidžiamas studento potencialas
KTU Studentų informacijos centro vadovė Kristina Ukvalbergienė, kuruojanti
mentorystę Universitete sakė, kad mentorių poreikis nuolat auga.
„Jų skaičius nuolat didėja – šiandien KTU turime 370 mentorių, o rudenį laukiame dar
didesnio pagausėjimo. Vien per praėjusius mokslo metus bent vieną mentorių turėjo
daugiau nei 20 % studentų t. y. beveik kas ketvirtas studentas. Didžioji dalis –
pirmakursiai“, – sakė ji.
Jos teigimu, pasirinkimas ugdyti jaunus žmones per mentorystę yra labai svarbus ir
įžvalgus KTU žingsnis į priekį.
„Tai investicija į mūsų visų ateitį. Nėra lengva skaičiais išmatuoti mentorystės
naudą, tačiau ji – neabejotina. Akademine mentoryste mes siekiame atskleisti
studentų potencialą, puoselėti mokymosi ir aukštesnių tikslų siekimo kultūrą,
skatinti akademinį, profesinį ir asmeninį studentų tobulėjimą“, – pasakojo K.
Ukvalbergienė.
Ji priminė, kad reiktų nepamiršti, jog mentorystė veiksminga tik tada, kai tarp
jauno žmogaus ir jo mentoriaus yra abipusis ryšys.
„Rezultatas labai priklauso ir nuo paties studento. Kiek jis nori tobulėti, kiek jis
yra pasiryžęs išeiti iš jam patogios pozicijos ir veikti. Tai nėra lengva. Ypač, kai
viskas pasiekiama ne iš karto“, – sakė ji.
Mentorystė – gero vadovo-lyderio savybė
K.Ukvalbergienė pabrėžė, kad gebėjimas mentoriauti – viena pagrindinių gero
vadovo-lyderio savybių.
„Kartais mentoriai patys nustemba, kiek daug naujo gali išmokti ugdydami jauną
žmogų. Pats mentorius iš mentorystės gauna socialinę naudą – gerą pojūtį ir
džiaugsmą, kad padeda kitiems, pasididžiavimą, naują iššūkį. Jis gali pamatyti
pasaulį jauno žmogaus akimis, geriau suprasti jaunimo mąstymą“ – sakė vadovė.
Jos teigimu, dažnai jauno žmogaus energija ir entuziazmas įkvepia patį mentorių.
Taip jis gali pagerinti savo paties lyderystės kompetencijas, klausymo,
komunikacijos ir ugdymo įgūdžius, sustiprinti save kaip profesionalią asmenybę.
Tarp karjeros mentorių – ir rektorius
KTU – vienintelis universitetas Lietuvoje taikantis kompleksinės mentorystės
programą. Nuo įprastos mentorystės ji skiriasi skirtingų mentorių tipų gausa.
Šiuo metu Universitete yra penkių tipų mentoriai, kurių funkcijos labai skiriasi –
pradžios mentorius, akademinis patarėjas, karjeros mentorius, tutorius ir tyrimų
mentorius. Iš šių mentorių tik vienas – pradžios mentorius – yra privalomas
studentui. Visus kitus mentorius studentas gali pasirinkti pagal savo poreikius.
Pradžios mentoriais dažniausiai tampa vyresnio kurso studentai, pasiryžę padėti
pirmakursiams įsilieti į akademinį gyvenimą ir sklandžiai pradėti studijas. Šiais
metais KTU turi rekordinį pradžios mentorių skaičių užsienio studentams. Juos
kuruoja ne tik lietuviai, bet ir patys užsienio šalių studentai.
Universitete šiuo metu yra ir apie 100 akademinių patarėjų, patariančių studijų
klausimais, skatinančių studento akademinę ir asmeninę pažangą dar besimokant
Universitete.
Tutorius teikia pasirinkto mokomojo dalyko konsultacijas individualiai arba mažose
grupėse, padeda studentams identifikuoti savo mokymosi spragas, o tyrimų mentoriumi
tampa dėstytojas, arba mokslininkas, dirbantis su gabiu studentu, norinčiu užsiimti
papildoma moksline veikla.
KTU karjeros mentorių sąrašas – įspūdingas ir nuolat pilnėjantis. Čia galima rasti
ne tik Universiteto rektorių Petrą Baršauską, bet ir „Lietuvos energijos“ generalinį
direktorių Dalių Misiūną, buvusį krepšininką, Seimo narį Sergejų Jovaišą ar „Danske“
banko generalinį direktorių Lietuvoje Gintautą Galvanauską bei daugelį kitų įvairių
sričių profesionalų.