Lietuvos verslo padangėje vis dažniau minimi start-up‘ai arba lietuviškai
startuoliai. Kas slepiasi už šio madingo termino? Kuo pradedančios technologinės
įmonės skiriasi nuo tradicinio verslo? Ar lietuviai turi daug inovatyvių idėjų? Į
šiuos klausimus atsako Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC)
Verslininkystės ir verslumo ugdymo skyriaus KTU „Startup Space“ vadovas Liutauras
Palaitis.

Ištakos – Silicio slėnis
– Koks verslas yra vadinamas startuoliu?
– Startuoliais vadinamos technologinės įmonės, kuriančios aukštos pridėtinės vertės
produktą ar paslaugą. Pirmiausia keliamas klausimas: „Ar tai, kas man atrodo
problema, iš tiesų yra problema?”. Įvardinus problemą ir suradus jam tinkamą
sprendimą, prasideda subtilus tolimesnis procesas – produkto koncepcijos vystymas,
prototipo kūrimas, verslo modelio gryninimas ir sėkmingas startas rinkoje.
Startuolių kultūra glaudžiai siejama su šiaurinėje Kalifornijos dalyje (JAV) esančiu
Silicio slėniu ir jame veikiančiu Stanfordo universitetu, kur XX a. viduryje
prasidėjo informacinių technologijų revoliucija. Dėka ten dirbusių dėstytojų ir
tyrėjų, slėnyje įsikūrė tokios įmonės kaip „Hewlett-Packard“, „Bell Labs“, o po
poros dešimtmečių ir garsioji „Apple“.
Dar viena pribloškianti Silicio slėnio sėkmės istorija – paieškos sistema „Google“
paieškos sistema. Turbūt tik retas žino, kad kažkada tai buvo eilinis startuolis –
inovatyvi technologinė įmonė, kurios veiklą garaže 1995 m. pradėjo du Standfordo
universiteto absolventai.
Pradėti kurti startuolius reikia studijų metais, kai esi jaunas, tavęs nevaržo jokie
įsipareigojimai, kai rizikuoji tik savo komforto zona, bet ne šeimos gerove.
Verslo pradžioje milijonai nebūtini
– Kuo pradedančioji technologinė įmonė skiriasi nuo tradicinio verslo?
– Yra net keletas sričių, kuriose išryškėja pagrindiniai verslo modelių skirtumai –
pradinių resursų poreikis, požiūris į organizacinę kultūrą bei produkto vystymo
koncepciją. Galima teigti, jog „start-up“ verslo koncepcija yra labai tinkama
jaunimui, turinčiam inovatyvią idėją, bet pradžioje neturiančiam pakankamai
finansinių resursų ją įgyvendinti. Džiugu, jog pastaraisiais metais jaučiamas
ypatingas palaikymas Europos Sąjungos (ES) ir nacionaliniu mąstu jaunimo verslumo
skatinimo srityje.
Lyginant su tradiciniu verslu, startuoliai turi net keletą finansavimo galimybių.
Rizikos kapitalo įmonės bei verslo angelai gali suteikti stiprų impuslą jaunoms
technologinėms įmonėms pradėti savo veiklas, kurti prototipą ar sėkmingai įvesti jį
į rinką. Šios investicijos jiems dažnai grįžta įmonės gauto pelno bei akcijų
pavidalu.
Taip pat pastaruoju metu sparčiai plinta minios finansavimo (angl. „Crowd-Funding“)
platformos, tokios kaip „IndieGoGo“ ar „Kickstarter“, kuriose lankytojai
individualiai gali skirti tam tikrą sumą pinigų produkto ar paslaugos vystymui.
Taigi nereikia iš karto turėti tūkstančių investicijoms arba imti paskolas, steigti
bendroves, samdyti darbuotojus. Galima daryti ir mokytis iš savo klaidų, ieškoti ir
eksperimentuoti. Rizikos kapitalistų vertinimu, anksčiau padarytos klaidos ir yra
vienas iš startuolį kuriančio žmogaus sėkmės garantų. Kuo daugiau ir anksčiau būsi
pradėjęs klysti, tuo daugiau išmoksi ir tikėtina, jog sekantis tavo produktas ar
paslauga bus sėkmingesnė.
Toks požiūris tikrai nebūdingas tradiciniams verslo modeliams. Tačiau būtent tokia
patirtis leidžia numatyti, kokia aktuali problema iškils artimiausiu metu ir surasti
technologiją jai išspręsti.
Darbo vietoje kuria namų aplinką
– Paminėjai kitokį požiūrį į organizacinę kultūrą. Ką turi omenyje?
– Ar buvote kada užėję į startuolio darbo vietą? Ji tarsi parodo, jog čia veikia ne
tradicinis verslas: kampe stovinti stalo futbolas, kilimai ir „jokių batų politika“,
motyvaciniai plakatai ant sienų bei sėdmaišiai poilsiui.
Startuoliai, skatindami namų aplinkos pojūtį, stengiasi pakelti savo darbuotojų
efektyvumą bei kūrybiškumą. 1960 m. MIT profesorius Douglas McGregoras atliko
studiją, kurioje įrodė, kad nuobaudos bei asmeninės laisvės ribojimas yra visiškai
nebūtini, kadangi dalis žmonių tiesiog iš prigimties yra linkę dirbti jiems mėgstamą
darbą be jokių paskatinimų.
Todėl jauki ir laisva darbo aplinka darbuotojams padeda savo dėmesį lengviau
nukreipti į jiems paskirtą užduotį. Jau minėta „Google“ kompanija yra lyderė šioje
srityje – į savo darbo vietą kompanijos darbuotojai gali atsivesti net ir
keturkojus savo augintinius.
Startuolio vystymas – be atokvėpio
– Kaip vertini sparčiai augančią antreprenerystės kultūrą Lietuvoje?
– Mums tikrai netrūksta gerų idėjų. Vertinant pagal inovatyvumo kriterijų, nuo
kaimyninių šalių neatsiliekame, tačiau mums dar trūksta noro ir ryžto sparčiau
judėti į priekį, nes startuolį turi vystyti 24 valandas parą, 7 dienas per savaitę.
Negali leisti sau ilsėtis, atidėti darbą kitai dienai. Turi tol irtis į priekį, kol
realizuoji idėją arba atsitrenki į sieną ir pradedi kurti naują pradedančiąją
technologinę įmonę.
Lietuviai į startuolius kol kas vis dar labiau žiūri kaip į žaidimą, smagų laiko
praleidimo būdą, bet su laiku požiūris keičiasi, ateina branda. Po nepasisekusio
pirmojo bandymo, į antrąjį jau žiūrima daug rimčiau, įdedama daugiau laiko, darbo ir
ambicijų.
Jaunojo verslo skatinimui skiriama daug dėmesio ir lėšų. Vienas pagrindinių projektų
nacionaliniu lygmeniu, skirtas verslumo ugdymui, yra „Inovatyvaus verslo kurimo
skatinimas“ (INOVEKS), kurio dėka skatinama aukštos pridėtinės vertės verslo plėtrą
Lietuvoje bei technologinių įmonių steigimas.
Projekto įgyvendinimui Europos regioninės plėtros fondas bei Europos socialinis
fondas skyrė daugiau nei 9,5 mlrd. litų jaunimo verslumo skatinimui, mentorystei ir
konsultacijoms, susijusioms su technologinių įmonių steigimu, produktų vystymu ir jų
komercializavimu. Džiugu, jog šia parama pasinaudojo beveik visos aukštosios
Lietuvos mokyklos, tame tarpe ir KTU, kuris iki šių metų liepos 1 d. įsteigė net 19
pradedančių technologinių įmonių.
Lietuvoje veikia 5 rizikos kapitalo fondai
– Ar rizikos kapitalo įmonės bei verslo angelai linkę padėti pradedančioms
technologinėms įmonėms?
– Lietuvoje aktyviai veikia daugiau nei 5 rizikos kapitalo fondai, kurie dalyvauja
JEREMIE iniciatyvoje, skirtoje verslumo skatinimui Europos Sąjungos ribose.
„Practica Capital“ administruoja 21,7 mln. eurų, Verslo angelų fondas I – 27,6 mln.
eurų, „BaltCap“ – 20 mln. eurų „LitCapital“ – 25 mln. eurų lėšų, o iš viso iki
2015-ųjų šalyje planuojama investicijų už 100 mln. eurų.
Kaip pavyzdį galime paminėti pastarąją „Nextury Ventures“ rizikos kapitalo įmonės 1
mln. litų investiciją į lietuvių startuolį „Toyze“, kuris pasiūlė platformą skirtą
vartotojams, norintiems ant savo stalo turėti savo mėgstamus žaidimų herojus. Šios
platformos dėka figūrėlės bus atspausdintos 3D printeriu ir atsiųstos vartotojui.
Jaunimui siunčiama žinutė, kad šiandien nebūtina pasistatyti gamyklą tam, kad būtum
verslininkas. Jei turi pagrindines projektų valdymo, rinkodaros žinias, gali tiesiog
iš namų sukurti elektroninę parduotuvę ir sėkmingai vystyti prekybą. Tai netgi gali
tapti pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.
Konsultacijos nuo A iki Z
– Kodėl jaunam kūrėjui verta ateiti į verslo inkubatorių KTU „Startup Space“?
– Pirmasis Lietuvoje akademinis pradedančiųjų technologinių įmonių inkubatorius KTU
„Startup Space“ visų pirma yra atvira bendruomenė, kur yra laukiami visi jaunuoliai,
turintys inovatyvių idėjų ir norintys pradėti savo verslą, arba tiesiog besidomintys
inovacijomis, technologijomis ar specifine sritimi – pavyzdžiui žaidimų kūrimu.
Ieškant skirtingų prieigos metodų buvo sukurta įkvėpimą, kūrybiškumą bei
bendradarbiavimą skatinanti inkubavimo programa. Tai vieta skirta bendruomenei
susiburti į vieną vietą, augti idėjoms ir galiausiai būsimiems verslininkams surasti
savo komandos narius. Mes turime vieną tikslą – skatinti verslumą ne tik Kauno
regione, bet ir visoje Lietuvoje, todėl tiems, kurie turi savo inovatyvią idėją ar
produktą siūlome platų spektrą paslaugų.
Daugelis idėją turinčių, produktą kuriančių jaunuolių susiduria su įvairiomis
problemomis, žinių trūkumu ar nežino kaip pritraukti potencialius finansuotojus.
Todėl mūsų komanda yra pasirengusi suteikti konsultacijas verslo vystymo temomis nuo
A iki Z.
Vienas iš mūsų uždavinių yra padėti pradedantiesiems verslininkams jų tobulėjimo
procese. Tiems kurie turi turi inovatyvią idėją, siūlome ne tik konsultacijas, bet
ir inkubavimo bei mentorystės paslaugas, kad jų idėja virstų realiu ir rinkoje gerai
žinomu produktu.
Taip pat siekiame į savo bendruomenę įtraukti kuo daugiau naujų veidų, idėjų, todėl
siūlome KTU „Startup Space“ erdvę išnaudoti renginiams – bendruomenių susitikimams,
edukaciniams vakarams ir pan.
Įkvepiančios lietuviškos sėkmės istorijos
– Kokiomis startuolių sėkmės istorijomis galite pasidalinti?
– Nors dar neturime savo „GetJar“, tikrai galima pasidžiaugti ne vieną sėkmės
istorija. Nuo 2010 m. suorganizavome keturis „Startup Weekend“, kurių metu
susiformavo ne viena sėkminga komanda. Noriu paminėti jau tarptautine įmone
tampančią „Bliu Bliu“, kuri sukūrė novatorišką kalbų mokymosi sistemą. Taip pat
Solveigos Kurgonaitės idėją, kuri 2013 m. minėto renginio metu pradėjo įgyvendinti
3D mezgimo mašinos koncepciją, o vėliau su šiuo projektu išvyko į Izraelį. Taip pat
esame „Startup Sauna“ ir „Bar Camp Lithuania“ organizatoriai.
KTU „Startup Space“ bendruomenėje džiaugiamės stipriomis žaidimų studijomis – „Tiny
Labs“, kuri sukūrė daugelį vartotojų sudominusį „Orborun“, „Sneaky Box“, kuri šiemet
į rinką paleido ekologinį veiksmo žaidimą „Never Future“ ir dabar vysto naują
žaidimą „12 juodvarnių“, paremtą lietuvių tautosakos motyvais.
Mindaugas Badokas sukūrė daug dėmesio sulaukusį interaktyvų elektroninį muzikos
instrumentą „Woodrum“, kurio dėka kiekvienas vartotojas savo judesių pagalba gali
tapti muzikinių garsų kūrėju.
Taip pat visiškai neseniai daug dėmesio žiniasklaidoje sulaukė įmonės „Alovita“
kuriama lova, skirta pragulų prevencijai, kuri bus pristatyti „Life Science Baltics
2014“ metu.