Kauno technologijos universitete (KTU) iki rugpjūčio 28 d. vyksta priėmimas į
tikslinio finansavimo studijų vietas. Į šias studijų vietas įstoję studentai už
studijas nemoka, o jas baigę turi garantuotą trejų metų darbo sutartį.

80 proc. studijų kainos sumoka valstybė, 20 proc. – įmonė. Susitarimas įforminamas
trišale sutartimi tarp studento, darbdavio, įsipareigojančio įdarbinti studentą po
studijų mažiausiai trejiems metams, ir aukštosios mokyklos, garantuojančios suteikti
tinkamą išsilavinimą.
Būsimieji studentai KTU gali rinktis šias studijų programas: Aprangos mados
inžineriją, Tekstilės inžineriją, Medienos inžineriją ir technologijas, Automatiką
ir valdymą, Mechanikos inžineriją, Branduolinę energetiką, Šilumos energetiką ir
technologijas.
Šiais metais itin daug darbdavių pasiūlymų sulaukta iš tolimesnių šalies regionų,
kaip Šilutė, Prienai, Panevėžys, Kaišiadorys, Tauragė ir daugelio kitų, kur nuolat
trūksta įvairių inžinerinių specialybių darbuotojų.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas
(LAMA BPO), KTU Studijų prorektorius Pranas Žiliukas pabrėžia, kad tikslinio
finansavimo vietos atveria naujas galimybes studentams įgyti ne tik trokštamą
specialybę, bet ir lengviau žengti ant pirmojo karjeros laiptelio.
Profesorius tvirtina, kad Lietuvos studentai bei darbdaviai jau atrado tikslinio
finansavimo vietų modelį. Kaip pavyzdį jis pateikia šių metų KTU rodiklius.
„44 darbdaviai, sutikę finansuoti tikslines studijų vietas – tai labai geras
skaičius Universitetui. Iš pradžių į šias tikslines studijų programas Lietuvoje buvo
žiūrima gan atsargiai, tačiau tiek darbdavių, tiek vietų, tiek norinčių studijuoti
skaičiai šalyje didėja ir tikiu, kad taip bus ir toliau. Ateityje galėtume pagalvoti
ir apie tikslines vietas magistro studijose. Tokie studentai jau ne tik turėtų
bazinių žinių bagažą, bet ir gerokai greičiau ateitų pas darbdavį“, – svarstė P.
Žiliukas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius
Sigitas Besagirskas pabrėžia, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas yra ir
pagrindinis inžinerinės metalo, medienos apdirbimo pramonės plėtros stabdis. Su
pramone savo išsilavinimą ir darbinę karjerą susieję jaunuoliai ateityje gali
tikėtis 10 tūkst. litų ir didesnės algos.
Miškingoje Lietuvoje medienos pramonę apibrėžiantys skaičiai – daugiau nei
įspūdingi. Šiuo metu mūsų šalyje skaičiuojama per 2 tūkst. įmonių, besiverčiančių
baldų ir kitų gaminių gamyba, pastarųjų dvejų metų eksporto augimas sudaro apie 20
proc., o visas medienos sektorius apima net 8 proc. Lietuvos metinio Bendrojo vidaus
produkto (BVP).
Rinkos analitikai pabrėžia, kad inžinerinės, energetikos specialybės šiuo metu –
perspektyviausios šalyje, nes konkurencija šiame darbo rinkos segmente mažesnė nei
kitur, o karjeros galimybės ir atlyginimai – daug didesni.
Branduolinės energetikos specialistų trūkumas jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir
daugelyje branduolinę energetiką vystančių šalių, todėl KTU absolventai mielai
priimami į darbą pagal specialybę į JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės, Švedijos bei
kitų valstybių branduolinės energetikos arba su ja susijusias įmones.