„Universitetai neparengia tiek programuotojų, kiek jų reikia rinkai. Ateityje šis
trūkumas tik didės“, – įsitikinusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Jaunųjų
kompiuterininkų mokyklos (JKM) vadovė ir įkūrėja Danguolė Rutkauskienė. Jos nuomone,
jei šiemet Europai reikia 300 tūkstančių programuotojų, po kelerių metų šis skaičius
padidės keletą kartų.

Beje, informacinių technologijų ekspertė teigia, jog populiarus programuotojo
įvaizdis – žmogus, kurio galvoje ir kompiuterio ekrane tik skaičiukai – neatitinka
tikrovės. Ateities specialybės – tai programų architektai, interneto svetainių
dizaineriai, testuotojai, kurioms programavimo įgūdžiai reikalingi, tačiau nėra
esminiai.
„Kompiuterinės technologijos skverbiasi į visas gyvenimo ir verslo sritis.
Paslaugos, įmonės valdymo procesai, net kasdieniai įpročiai tampa vis labiau nuo jų
priklausomi“, – sako D. Rutkauskienė.
Ateities specialistai bus savotiška tarpinė grandis tarp kompiuterinių paslaugų
užsakovų ir jų atlikėjų – programuotojų. Šios specialybės atsiranda programavimo ir
kitų disciplinų, tokių, kaip dizainas, architektūra sankirtoje.
Trūksta valstybės dėmesio tiksliesiems mokslams
D. Rutkauskienė įsitikinusi, jog tiksliųjų mokslų ir darbo kompiuteriu įgūdžių
stiprinimas yra geras profesinės veiklos startas. „Retas kuris vaikystėje šokęs,
dainavęs ar sportavęs tampa profesionaliu sportininku, šokėju, ar dainininku.
Kitiems reikia įgyti profesiją“, – teigia D. Rutkauskienė. Tuo tarpu, užsiėmimai,
kuriais gilinami darbo kompiuteriu, tiksliųjų mokslų įgūdžiai, padeda profesinės
karjeros pagrindus.
Pašnekovės teigimu, statistika rodo, jog neformaliojo ugdymo srityje neproporcingai
daug dėmesio (ir valstybės išteklių) yra skiriama sporto ir meno ugdymui, tiksliųjų
mokslų sąskaita. KTU JKM vadovės nuomone, tai ir yra viena iš priežasčių, dėl ko
šiandien Lietuvoje kalbama apie tiksliųjų mokslų lygio nuosmukį ir nereikalingų
specialybių perteklių.
„Nė vieno informacinių technologijų specialisto nerasime užsiregistravusio darbo
biržoje, o daugelis programų sistemas besimokančiųjų dirba jau nuo pirmojo kurso“, –
teigia D. Rutkauskienė, primindama, jog informacinių technologijų srityje
dirbančiųjų atlyginimai yra gerokai didesni nei vidurkis.
Mokantiesiems informatiką atsiveria keliai į populiariausias specialybes
Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas metu atliktos stojančiųjų apklausos
duomenimis, nemažai daliai stojančiųjų tam, kad jie galėtų pretenduoti į nemokamas
studijų vietas prioritetinėse studijų programose, pritrūko bendrojo lavinimo
mokykloje A lygiu išmoktų dalykų ir atitinkamų valstybinių brandos egzaminų. Visų
pirma – matematikos ir informacinių technologijų.
2014-aisiais 79 proc. KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokyklos moksleivių valstybiniame
informacinių technologijų egzamine gavo daugiau nei 90 proc. įvertinimą. Aukštas
tiksliųjų mokslų srities egzamino įvertinimas atveria kelius į populiariausias
specialybes geriausiuose universitetuose.
Be to, papildomas ugdymas stiprina komandinio darbo, prezentacijos, viešo kalbėjimo
įgūdžius, moko valdyti laiką ir laikytis įsipareigojimų. „Mūsų mokykloje darbų
gynimai beveik tokie pat rimti, kaip bakalauro“, – šypsosi D. Rutkauskienė,
primindama, jog vadinamieji „minkštieji“ įgūdžiai yra būtini kiekvienoje profesinėje
veikloje.
Į naujoves reaguoja greitai
KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokykloje moksleiviams dėsto ir universiteto dėstytojai,
ir informacinių technologijų mokytojai, ir verslo atstovai. „Universiteto dėstytojai
atneša į mūsų programas mokslo naujoves, o, pavyzdžiui, įmonėse dirbantys
programuotojai žino, kokie yra realūs verslo poreikiai. Mokyklų mokytojai padeda
mums neatitrūkti nuo vidurinio ugdymo programos realybės, tačiau, tuo pačiu,
tobulėja patys ir naujoves pritaiko savo pamokose“, – pasakoja D. Rutkauskienė.
Naujovės į KTU JKM mokymo programas kelią randa greitai. Šiuo metu mokykloje mokoma
ir mobiliųjų programėlių programavimo, atliekamos užduotys ir programos
planšetiniais kompiuteriais. „Nesame suvaržyti bereikalingų formalumų, todėl naujas
programas galime kurti vos tik pasirodo kas naujo technologijų rinkoje“, – teigia
KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokyklos vadovė.
Kompiuterininkų mokykloje galima mokytis ir fotografijos
19-tus veiklos metus skaičiuojančios KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokyklos vadovė
technologijų vystymąsi mato pagal ateinančių vaikų pasirengimą. „Reaguodami į tėvų
prašymus, priimame vis jaunesnius vaikus – neretas nori, kad jų 10-metis pritaikytų
savo puikius žaidybinius įgūdžius mokslui“, – pasakoja D. Rutkauskienė.
Pirmosios, įžanginės KTU JKM mokymo programos leidžia ir moksleiviams, ir jų
dėstytojams nustatyti, kiek vaikui įdomus programavimas. Norintieji ir turintieji
gabumų skatinami gilintis toliau, o kitiems siūloma pasidomėti kitomis sritimis.
Mokykla, kurios ištakos – kompiuterinio raštingumo kursai suaugusiesiems, šiandien
siūlo per 20 mokymo programų įvairiose srityse. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui,
fotografija iš pirmo žvilgsnio su kompiuterinėmis technologijomis susijusios menkai.
„Tik iš pirmo žvilgsnio, – paprieštarauja D. Rutkauskienė. – Šiuolaikinėje
fotografijoje derinami ir meno, ir technologiniai gebėjimai. Mūsų moksleiviams
dėstantys žmonės yra susiję su abiem sritimis – jie yra arba menininkai, kurių
pomėgis technologijos, arba kompiuterinių mokslų specialistai, kurių pomėgis –
fotografija.“
Tarp absolventų – verslininkai ir genialūs programuotojai
Nuo jos įsteigimo 1995-aisiais KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokyklą baigė 6 500
moksleivių. Tarp jų yra ir profesionalių programuotojų, technologinių įmonių
steigėjų, mokslininkų, dirbančių informacinių technologijų srityje. Prieš kelerius
metus Lietuvą nustebinęs tuometinis dvyliktokas, o šiandien – Edinburgo universiteto
studentas Andrius Šutas, pats sukonstravęs robotą, kuris sugeba išspręsti Rubiko
kubo galvosūkį ir mechaniškai surinkti patį kubą – taip pat KTU JKM absolventas.
Pirmoji tokia Lietuvoje, KTU papildomo ugdymo mokykla jauniesiems kompiuterininkams
konsultuoja steigiant kitas panašias neformaliojo ugdymo įstaigas. „Dalinamės ne tik
patirtimi, bet ir medžiaga, mokymo programomis“, – teigia JKM vadovė.
Ateityje KTU JKM planuoja parengti atvirai pasiekiamą pagalbinę mokomąją medžiagą
bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams, dėstantiems informacinių technologijų kursą.
„Būdami universitete, bendradarbiaudami su mokytojais ir verslu, turime labai
dėkingas sąlygas kurti naujoves ir inovacijas. Siekiame, kad jos, tarsi teigiamas
virusas, plistų“, – sako D. Rutkauskienė, KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokyklos
įkūrėja.