Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) ir Lietuvos jaunimo organizacijų taryba
(LiJOT) dar šiais metais pasirašys bendradarbiavimo sutartį, siekdami veiksmingo
bendradarbiavimo studijų, tęstinio mokymosi, kvalifikacijos tobulinimo, mokslinių
tyrimų ir jaunimo politikos srityse. LiJOT prezidentas Mantas Zakarka sako, kad,
siekiant žiniomis grįsto jaunimo ir jaunimo organizacijų atstovavimo, aukštojo
mokslo institutas gali prie to prisidėti daugiausiai, todėl ir buvo nuspręsta
bendradarbiauti.

Reformos „nuvargino“ aukštąjį mokslą
M. Zakarka tikisi, kad su Lietuvos edukologijos universitetu, kuriame ir pats
studijavo, galės nuolat keistis aktualiausia informacija, kartu imtis iniciatyvų,
kurios padėtų tiek studentams labiau domėtis bendra jaunimo situacija, tiek ir
mokslininkams suvokti jaunimo politikos sritį kaip galimybę naujiems tyrimams.
Viena iš LiJOT strateginių krypčių – žiniomis grįstas atstovavimas jaunimui ir
jaunimo organizacijoms. „Todėl mums itin svarbu stebėti Lietuvos jaunimo situaciją
ir su jaunimu susijusius, nuolat besikeičiančius procesus. Tą geriausiai gali mums
padėti padaryti būtent aukštojo mokslo institucijos, su kuriomis šiais metais
pasirašome sutartis“, – bendradarbiavimo priežastis aiškina M. Zakarka.
Kalbėdamas apie aukštojo mokslo spragas, M. Zakarka sakė, kad nacionaliniu lygmeniu
labai trūksta aiškaus planavimo ir prioritetų išskyrimo aukštajame moksle. „Metai iš
metų kintančios nuolatinės reformos iš tiesų „nuvargino“ aukštąjį mokslą bendrąja
prasme. Norėtųsi daugiau aiškumo ir tikslumo apie tai, kas, kaip ir dėl ko
konkrečiai su aukštuoju mokslu yra ar bus daroma“, – sako jis.

Darbo rinkoje svarbu praktiniai įgūdžiai
Nors Lietuvoje jaunimo nedarbas mažėja bene sparčiausiai visoje Europoje, ši
problema, pasak LiJOT prezidento, gali bet kada vėl grįžti. „Svarbu jauniems žmonėms
užtikrinti galimybių įgauti praktinių įgūdžių ir patirties, kurie bus naudingi darbo
rinkoje. Tam puiki terpė yra jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, įvairi
savanoriška veikla nevyriausybiniame ir viešajame sektoriuose. Nuo šių metų atsirado
galimybė su įmonėmis sudaryti dvišales praktikos sutartis, todėl jaunas žmogus
neturėtų galvoti, kad viskas jam bus padėta „ant lėkštutės“. Reikia kryptingai
tobulinti save, įgauti patirties“, – sako jis.
Studijas Lietuvos edukologijos universitete ir mokytojo profesiją M. Zakarka
pasirinko neatsitiktinai. Nuo mažens turėjo galimybę iš labai arti pažinti mokytojo
darbą (Manto mama – mokytoja). Taip pat pradėjęs dalyvauti jaunimo nevyriausybinių
organizacijų veikloje aktyviai dirbo su skirtingo amžiaus grupėmis įvairių
komandinių užsiėmimų, mokymų, seminarų metu. „Noras kryptingai tobulėti ir žinoti
teorines, ypač psichologines ir pedagogines specifines žinias, atvedė būtent į LEU
Istorijos fakultetą“, – sako LiJOT prezidentas.
M. Zakarka tvirtina, kad būtent istorijos studijos Lietuvos edukologijos
universitete jį išmokė į visus dalykus, vykstančius aplinkui, žvelgti pakankamai
kritiškai, kiekvieną faktą įvertinti kelis kartus ir tikrinti jo tikslumą. „Kartais
tai užima nemažai laiko, bet yra itin naudinga daugelyje gyvenimo sričių“, – šypsosi
M. Zakarka.

Svarbu tinkamai pasirinkti ateities specialybę
M. Zakarka tvirtina, kad niekada negalima rinktis specialybės pagal principą „kad
tik kur nors įstočiau“. „Mano nuomone, kiekvienam jaunam žmogui labai svarbu
pasinaudoti įvairiomis galimybėmis, kad įgautų patirties, įgūdžių, išbandytų save
skirtingose vietose ir tuomet tikslingai pasirinktų savo ateities specialybę“, –
sako istorijos pedagogo specialybę pasirinkęs M. Zakarka.
Jei nori būti geras mokytojas, turi tikėti tuo, ką darai, niekada nenustoti domėtis
naujovėmis. „Juk mokytojas – ne tik žmogus, kuris perteikia konkrečias faktines
žinias. Jis kartu su mokiniais diskutuoja, džiaugiasi, nervinasi ir t. t. Tai
reiškia, kad mokytojas yra ir tam tikras mokinių vertybių, pasaulėžiūros
formuotojas, todėl turi būti balansas tarp pašaukimo, tikėjimo tuo, ką darai, ir
nori daryti. Ir, žinoma, tinkamų pedagoginių žinių“, – tvirtina LEU absolventas.
Turime keistis kartu su globalėjančia visuomene
M. Zakarka sako, kad visais laikais pedagogo vaidmuo visuomenėje yra ir buvo itin
svarbus. „Juk mokytojas ne tik žinių perteikėjas, bet ir vertybių, pasaulėžiūros
formuotojas. Kiekvienas iš mūsų, kad ir kokio amžiaus būtume, prisimename vienų ar
kitų dalykų mokytojus, jų suteiktas gyvenimiškas pamokas ir patarimus. Galbūt
šiuolaikinėje visuomenėje mokytojo įvaizdis yra kiek pakitęs, kai dėl visko (blogai
pasiruošta egzaminui, mokinys nedrausmingas, nevaikšto į pamokas) yra kaltinamas
mokytojas“, – sako diplomuotas pedagogas.
Nors šiuo metu LiJOT prezidentas tiesioginio pedagoginio darbo formaliajame ugdyme
ir neturi, tačiau niekada neatmeta galimybės tokiu darbu užsiimti. „Tuo labiau, kad
jau turiu šiek tiek darbo mokykloje patirties“, – sako jis.
M. Zakarkos nuomone, pedagogas turėtų būti novatoriškas, nebijantis imtis
iniciatyvos ne tik pedagoginėje, bet ir įvairioje projektinėje, mokinių
šviečiamojoje veikloje. „Pedagogas neturi orientuotis tik į patvirtintas mokymo
programas ir planus ar bijoti ieškoti naujų metodų toms pačioms žinioms perteikti.
Turime suprasti, kad globalėjanti visuomenė nuolat keičiasi, todėl turime keistis
visi kartu ir vienodais tempais siekti geriausių rezultatų“, – apie ateities
pedagogo viziją kalba LiJOT prezidentas.

Užtikrinti finansinius resursus
M. Zakarka, kai buvo išrinktas eiti LiJOT vadovo pareigas, sakė turintis tikslą, kad
verslas ir valstybinės institucijos pamatytų, jog jaunimas yra lygiavertis partneris
sprendžiant jaunimo politikos reikalus. Nors nuo jo kadencijos pradžios praėjo
beveik metai, o vertinti esamus rezultatus dar anksti, tačiau tam tikrų pokyčių
galima įžvelgti.
„Daug dėmesio skyrėme gerojo santykio su aukštosiomis mokyklomis, verslo ir
valstybinio sektorių atstovais sukūrimui. Turime įrodyti, kad jaunas žmogus, nors ir
neturėdamas didelės gyvenimiškos patirties, gali būti puikus partneris sprendžiant
ne tik jaunimo politikos, bet įvairius ir kitus klausimus. O darbo šioje srityje dar
labai daug“, – teigia M. Zakarka, kuris pastebi, jog vis dažniau jaunimo ir su
jaunimu dirbančios organizacijos kitiems sektoriams geba įrodyti, kad gali būti
lygiavertės partnerės.
Jis pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių šios kadencijos tikslų – sukurti unikalią
jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų stiprinimo sistemą, kuri leistų nuolat
vertinti organizacijų pasiektus rezultatus ir jų galimybes, jas stiprinti. Taip pat
užtikrinti, kad jaunimo ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms būtų skiriami
didesni finansiniai resursai iš valstybinio sektoriaus.
„Dažnai jaunas žmogus politikų lūpose išskiriamas kaip prioritetas, tačiau jam
dėmesio realia išraiška iš tikrųjų yra labai mažai. Ir, žinoma, labai svarbu gerinti
jauno žmogaus įvaizdį visuomenėje. Juk jaunas žmogus Lietuvoje yra aktyvus,
pilietiškas, siekiantis išsilavinimo ir kupinas noro kurti savo ateities ir, žinoma,
šalies gerovę“, – tvirtina M. Zakarka.