Straipsniai
Atgal
Pasibaigusioje Frankfurto knygų mugėje netrūko ir politinių diskusijų
2014-10-15

Šį sekmadienį, po penkerių įtemptų ir turiningų dienų, 66-oji Frankfurto knygų mugė
uždarė duris. Spalio 8-12 dienomis vykusioje didžiausioje pasaulyje knygų mugėje
dalyvavo 7 100 dalyvių, apsilankė apie 270 000 lankytojų ir 9 000 žurnalistų.


Šiais metais mugė organizavo 4 000 renginių knygų leidybos specialistams ir svečiams. Mugė
baigėsi pažėrusi daugybę diskusijų ne tik apie knygų industriją, bet ir apie įtemptą
dabartinę pasaulio ekonominę bei politinę situaciją. Mugės garbės viešnia Suomija
pristatė ne tik savo kultūrą ir leidžiamas knygas, bet aktyviai dalyvavo ir
politinėje diskusijoje apie dabartinę padėtį Ukrainoje bei vis didėjančią Rusijos
grėsmę mažosioms jos kaimynėms.
Šių metų Frankfurto knygų mugėje ir vėl netrūko Lietuvos leidėjų bei su knygų
industrija susijusių lankytojų, kurių namais trumpam tapo Lietuvos jungtinis
stendas. Stendą papuošė Lietuvos menininkų (UAB „Ekspobalta“, vadovas – Saulius
Valius) dekoruoti tradiciniai kabantys sodai, kurie atspindėjo senuosius lietuvių
amatus, modernų meną ir šiuolaikinį dizainą. Lietuvos leidėjų asociacija,
bendradarbiaudama su VšĮ „Versli Lietuva“, organizavo veiklą stende, eksponavo
Lietuvos Knygos meno konkurso laureates bei reikšmingų Lietuvos kultūrai ir
literatūrai leidinių kolekciją, sudarė lietuvių leidėjams galimybę dirbti patogioje
aplinkoje.

Lietuvos stendo kaimynė ir mugės garbės narė Suomija buvo vienas didžiausių traukos
objektų visoje mugėje. Su šūkiu „FINLAND. COOL.“ suomiai save pateikė kaip modernią,
bet tradicijų neišsižadančią šalį. Garbės svečiai atskiroje salėje surengė šventę,
kurioje buvo galima pamatyti įvairių Suomijos menininkų pasirodymus, visiems gerai
žinomus trolius mumius, taip pat buvo galima išbandyti minčių skenavimo įrenginį,
kuris pagal vardą parinkdavo tik tam žmogui tinkančią literatūrinę citatą.
Vienu svarbiausių Frankfurto knygų mugės akcentų tapo atidarymo ceremonija. Joje
dalyvavo tokie žinomi politikai kaip Vokietijos užsienio reikalų ministras
Frankas-Walteris Steinmeieris, Suomijos prezidentas Saulis Niinistö ir Frankfurto
miesto meras Peteris Feldmannas. Savo pranešimuose politikos pasaulio atstovai
pažymėjo, kad knygų rinka išgyvena vertybių perkainojimo laiką, kai popierines
knygas keičia e-knygos ir su jomis susijusios technologijos. Norėdami prisitaikyti
prie pasikeitusios situacijos leidėjai privalo išeiti iš savo komforto zonos ir iš
naujo įvertinti save bendrame knygų rinkos kontekste. Knygų rinkai keičiantis iš
esmės atkreiptas dėmesys į tam tikruose naujuose segmentuose didėjančią neigiamą
monopolių įtaką bei prastą konkurencinę aplinką. Tobulėjant technologijoms ir
daugėjant skaitmeninio turinio vis aktualesne problema tampa autorinių teisių
apsauga. Taip pat buvo išskirta knygų rinkos reikšmė individu
aliai valstybių kultūrų raidai bei didelė knygų vertimų ir nacionalinių fondų
finansuojamų vertimų programų svarba tarpkultūrinei komunikacijai.
Ne tokia diplomatiška buvo ir daugiausiai diskusijų sukėlė žymi suomių-estų
rašytoja Sofi Oksanen, kuri kalbėjo ne tik apie Suomijos literatūrinę ir kultūrinę
raidą, bet ir priminė sunkią Suomijos bei Estijos istoriją būnant šalia Rusijos ir
aštriai kritikavo dabartinę padėtį Ukrainoje. Rašytoja pažymėjo, kad mažesnės
Rusijos kaimynės kaip Suomija ir Estija jau nuo senų laikų nuolat turi kovoti už
savo demokratijas ir kad dabartinė Rusijos politika nėra netikėta, – „Žmonės dažnai
pamiršta, kas buvo praeityje, ir nori tikėti, kad Rusija pasikeitė. Deja,
diktatoriai niekada nesustoja. Dabar kasdien mirštantys žmonės įrodo, kad turime
būti budrūs ir nuolat kovoti už savo laisvę“. S. Oksanen taip pat pažymėjo, kad
didelė šiandienos problema yra ir kultūrinis valstybių susvetimėjimas: „Dabar labiau
toleruojami tautiniai rūbai, o ne tarpkultūrinė diskusija“. Anot rašytojos, būtina
išlaikyti tvirtus kultūrini
us ryšius tarp skirtingų valstybių, nes tai geriausias būdas ugdyti valstybių
savimonę. Pasak S. Oksanen, tvirta ir sąmoninga valstybė yra geriausias ginklas
kovojant už jos laisvę. „Tik laisvos kalbos gali skristi“, – teigia rašytoja.
Lietuvos leidėjų dalyvavimą Frankfurto knygų mugėje rėmė Lietuvos kultūros taryba.

Komentarai