Ketvirtadienį Kauno technologijos universiteto (KTU) chemiko Juozo Vido
Gražulevičiaus rankose atsidurs dar vienas prestižinis apdovanojimas – 2014 m.
Baltijos Asamblėjos mokslo premija. Pasiekimais chemijoje visame pasaulyje
garsėjančio mokslininko teigimu, nors kol kas Nobelio premijos mums dar nereikėtų
tikėtis, Lietuvos tyrėjai įneša svarų indėlį į ateities išradimus.

Baltijos Asamblėjos (BA) premija KTU Cheminės technologijos fakulteto Polimerų
chemijos ir technologijos katedros vedėjui prof. J. V. Gražulevičiui skirta už
pasiekimus medžiagų chemijoje ir inžinerijoje bei už aktyvų bendradarbiavimą su
mokslo partneriais iš Baltijos šalių inicijuojant ir įgyvendinant mokslinių tyrimų
projektus. Apdovanojimas bus įteiktas spalio 23 d. vyksiančioje BA sesijoje Taline.
Vieno žymiausių Lietuvos chemikų J. V. Gražulevičiaus darbai yra įvertinti ir
dviejomis Lietuvos mokslo premijomis (1997 m. – už darbą „Organinių
fotopuslaidininkių sintezė ir savybės“, 2008 m. – „Naujos organinės medžiagos
optoelektronikai“), mokslininkas pelnęs ne vieną stipendiją.
Džiaugdamasis Baltijos Asamblėjos premija, 50 išradimų autorius J. V. Gražulevičius
išlieka kuklus ir teigia įnešantis tik nedidelį indėlį į savo srities mokslą, o
didžiuosius atradimus jis palieka ateities kartoms.
Išsamiame interviu iškilus mokslininkas pasakoja apie nelengvą pasirinkimą tarp
literatūros ir chemijos, savo ir kolegų pasiekimus, paaiškina, kodėl daugiausia
bendradarbiauja su užsienio įmonėmis ir pateikia ateities įžvalgas.

Rinkosi tarp literatūros ir chemijos

– Šiandien jus žinome kaip vieną aktyviausių ir geriausių šalies chemikų.
Papasakokite, kaip atradote savo pašaukimą? Ar jau būdamas vaikas svajojote tapti
mokslininku?
– Tiek Liudvinavo, tiek Babtų vidurinėse mokyklose turėjau gerus chemijos mokytojus.
Besimokydamas Babtuose, paskatintas savo mokytojos ponios Kalinienės, dalyvaudavau
Lietuvos moksleivių chemijos olimpiadose.
Olimpiadų organizatoriai taip pat ragino studijuoti chemiją. Nors labiau traukė
literatūra, pasirinkau chemiją bei cheminę technologiją. Beje, literatūriniai
sugebėjimai reikalingi ir chemikams bei kitų mokslų atstovams ruošiant mokslinius
straipsnius.

Baltijos Asamblėjos premija – garbė

– Ką jums reiškia BA premija? Ar tai didelis įvertinimas mokslininkui?
– Baltijos Asamblėjos premija yra didelis mano vadovaujamos mokslo grupės darbų
įvertinimas. Malonu, kad man, bene pirmajam iš KTU mokslininkų, pavyko gauti šį
apdovanojimą. Taip pat malonu atsidurti vienoje gretoje su tokiais iškiliais
Lietuvos mokslininkais, kaip biochemikas Juozas Kulys, fizikas Algirdas Piskarskas,
literatūros mokslininkas Leonardas Sauka, kurie yra ankstesnių metų šios premijos
laureatai.
Jau senokai dirbame organinių puslaidininkių sintezės, tyrimų ir taikymų srityse.
Šios krypties pradininkas Universitete buvo mano mokslinis vadovas docentas
Rimtautas Kavaliūnas, šiemet žvalus ir sveikas atšventęs garbingą 80-ties metų
jubiliejų.
Per netrumpą laikotarpį mums pavyko ši tą nuveikti. Sukūrėm nemažai efektyvių
organinių puslaidininkių. Vieni iš jų pasirodė labiau tinkami lazerinių spausdintuvų
fotoreceptoriams, kiti –šviesos diodams, treti – hibridiniams ar organiniams saulės
elementams.
Vykdėme ir vykdome daug įvairių projektų, daugiausia su užsienio partneriais. Tai
projektai ir su didelėmis tarptautinėmis kompanijomis, ir ES bendrųjų, ir
tarpvalstybinių programų projektai.

Mokslui reikia daug lėšų

– Bendradarbiavote su trimis pasaulinėmis korporacijomis – JAV elektronikos gigante
„Imation“, Pietų Korėjos elektronikos lydere „Samsung Electronics“ ir Vokietijos
chemijos koncernu „BASF“. Kaip pavyksta užmegzti tokius kontaktus?
– Bendrus projektus su „Imation“ ir „Samsung Electronics“ vykdėme kartu su
profesoriaus Vytauto Getaučio mokslo grupe iš KTU Organinės chemijos katedros bei su
fizikų grupe iš Vilniaus universiteto Kieto kūno elektronikos katedros.
„BASF“ atstovai patys mus susirado – su šia kompanija dabar sėkmingai
bendradarbiauja V Getaučio mokslo grupė.
Šiuo metu su pramoniniais partneriais – Vokietijos bendrove „Novaled“, kurią
neseniai įsigijo ta pati „Samsung Electronics“ bei Prancūzijos įmonė „Astron-FIAMM“
– bendradarbiaujame per bendrus Europos mokslo programų projektus.
– Kodėl bendradarbiavimui renkatės ne lietuviškas įmones?
– Deja, kol kas labai nedaug lietuviškų įmonių gali skirti mokslui tokias lėšas,
kurios sudarytų sąlygas produktyviai bendradarbiauti. Mokslas ir verslas –
neatsiejami dalykai, tačiau tam, kad bendradarbiavimas būtų produktyvus, tiek
verslas, tiek mokslas turi pasiekti tam tikrą lygį. Priešingu atveju gali gautis tik
bendradarbiavimo imitacija.

Kuria mėlynus OLED spinduolius

– Papasakokite daugiau apie jau minėtą programą „Horizontas 2020“.
– Dirbsime šios programos projekte „Naujos paradigmos labai efektyviems mėlyniems
spinduoliams, skirtiems baltiems organiniams šviesos diodams sukurti“. Tikslas –
sukurti inovatyvius, labai efektyvius mėlynus organinių šviesos diodų (OLED)
spinduolius, kurie leistų užtikrinti proveržį rentabiliose apšvietimo
technologijose.
Malonu akcentuoti, kad būtent prie mūsų inicijuoto projekto sutiko prisijungti ir į
konsorciumą susijungti Europos organinės elektronikos mokslo lyderiai iš Vokietijos
ir Didžiosios Britanijos.
Šioje srityje labai intensyviai dirba daugelio pasaulio universitetų bei kompanijų
laboratorijų mokslininkai. Tikimasi, kad neorganiniai šviesos diodai (LED) pakeis
būtent organiniai šviesos diodai. OLED labai efektyviu būdu bus galima pagaminti
daug didesnio ploto. Jie galės būti lankstūs ir net suvyniojami! Mokslininkų
planuose yra ir skaidrūs organiniai šviesos diodai, kurie galėtų būti naudojami kaip
šviečiantys langai.
– LED sukėlė perversmą apšvietime, o jų kūrėjai šiemet už tai gavo Nobelio premiją.
Kada galėsime ir mes džiaugtis šios premijos laureatu?
– Lietuvos mokslininkų tarp Nobelio premijos laureatų tikriausia dar ilgokai
neišvysime. Tačiau paskelbti savo tyrimų rezultatus pačiuose prestižiškiausiuose
mokslo žurnaluose – „Nature“ ar „Science“ – lietuviai jau sugeba. Profesorius Leonas
Valkūnas su bendradarbiais šiemet „Nature“ grupės žurnaluose paskelbė net du
straipsnius. Tai didelis įvertinimas mokslininkui.

Laboratorijose fantastika virsta realybe

– Mokslinės fantastikos kūriniuose minimi prietaisai neretai iš tiesų būna sukuriami
ir pritaikomi kasdieniame gyvenime. Gal jūsų laboratorijoje jau dabar yra tokių
išradimų?
– Šviečiantys langai, suvyniojami televizoriai ar saulės energija varomi
automobiliai ir yra tie prietaisai, kurie iš fantastikos srities intensyviai
veržiasi į mūsų buitį. Mūsų laboratorijose su fantastika besiribojančius prietaisus
kurs ateities kartos. Tuo tarpu mes stengiamės įnešti savo mažą indėlį į šios
srities mokslo pasiekimus šiandien.
– Kalbant apie chemijos mokslą, su kokiomis problemomis, sunkumais susiduria
mokslininkai Lietuvoje?
– Galimybės vykdyti mokslinius tyrimus Lietuvoje šiuo metu yra praktiškai idealios,
lyginant su tuo, kas buvo prieš dešimt, dvidešimt metų ar dar anksčiau. Reikia tik
energingai tomis galimybėmis naudotis.
Mūsų mokslo grupei iki šiol labai trūko laboratorinės erdvės, tačiau atsiradus
galimybei integruotis į „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centrą bei
Technologinio verslo inkubatorių, ši problema išsisprendė.
– Kokie Jūsų artimiausi planai?
– Mano artimiausi darbai – užtikrinti darbingą atmosferą mokslo grupėje bei visoje
KTU Polimerų chemijos katedroje, pasirūpinti pakankamu finansavimu, garbingai
įvykdyti dabartinius mokslo projektus, nuolat gerinti publikacijų kokybę ir...
pamažu ruoštis tam gyvenimo etapui, kai nereikės kasdien eiti į darbą. Kolega KTU
profesorius Saulius Kitrys žadėjo pamokyti žvejoti...