Lapkričio 14 d. oficialiai atidarytas vienas iš didžiausių ir moderniausių Baltijos
regione atviros prieigos „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centras bei
Technologinio verslo inkubatorius, kainavęs daugiau nei 150 mln. litų. Atidarymo
metu surengta didelio atgarsio sulaukusi tarptautinė konferencija „Lietuvos mokslas
ir pramonė 2014: slėniai – paskata inovacijų ekonomikai“.

Į pirmąjį KTU „Santakos“ slėnio renginį – tarptautinę konferenciją – užsiregistravo
per 700 mokslo, verslo ir valdžios atstovų, sulaukta pusšimčio svečių iš užsienio.
Atvyko Europos komisaras moksliniams tyrimams, inovacijoms ir mokslui Carlosas
Moedas, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, švietimo ir mokslo ministras
Dainius Pavalkis, ūkio ministras Evaldas Gustas, Kauno miesto meras Andrius
Kupčinskas, kiti garsūs Lietuvos ir užsienio politikos, verslo ir akademinio
pasaulio atstovai, visuomenės veikėjai.
Konferencijos „Lietuvos mokslas ir pramonė 2014: slėniai – paskata inovacijų
ekonomikai“ dalyviai neslėpė susižavėjimo unikalia KTU „Santakos“ slėnio
laboratorine įranga, sutelktu mokslo ir verslo potencialu, ir jį vadino tiltu tarp
mokslo ir verslo, inovatyvaus verslo katalizatoriumi, simbolizuojančiu galimą
Lietuvos ekonomikos proveržį.
„Dėkoju visiems, palaikiusiems šią idėją – pradėta vystyti prieš dešimtį metų, ji
vienijo ir dešiniąsias, ir kairiąsias vyriausybes. „Santakos“ slėnis Kaune –
ambicinga, įžūlu, ir būtent tai, ko Lietuvai šiandien reikia“, – sakė KTU rektorius
Petras Baršauskas.
Rektorius padėkojo visiems mokslo ir verslo slėnio idėjos įgyvendinimo maratono
dalyviams – mokslo, verslo, valdžios atstovams, be kurių idėja būtų likusi tik
projektu.
„Šiandien turime rezultatą – žinioms imlios ekonomikos, inovacijų ekonomikos
pasaulyje pagaliau atsirado galimybė plėtoti savo intelektinį kapitalą“, – sakė P.
Baršauskas.
A. Butkevičius pabrėžė KTU „Santakos“ slėnio daugialypę reikšmę miestui ir šaliai –
Kaune duris atvėrė įspūdingos architektūros pastatas, miesto puošmena. Ministro
Pirmininko teigimu, investicijos į mokslą yra teisingas kelias – be mokslo, verslo
ir valdžios bendradarbiavimo Lietuva negalėtų konkuruoti pasaulyje.
„Universitetas baigė kurti savo „Santakos“ slėnį – bazę ateities technologijoms ir
įmonėms, kurios mokslo idėjas pavers verslo projektais. Esame svarbaus įvykio
liudininkai, nes šis pagal paskutinį technikos žodį įkurtas Centras kilstelės ir
akademinių studijų kokybės kartelę“, – neabejoja A. Butkevičius.
Už mokslinius tyrimus, mokslą ir inovacijas atsakingą Europos komisarą Carlosą Moedą
sužavėjo Kaune duris atvėręs KTU „Santakos“ slėnis. Šį, pirmąją savo, kaip Europos
Komisijos nario, vizitą į užsienį C. Moedas teigė prisiminsiąs ligai – KTU Mokslo ir
technologijų centro bei Technologinio verslo inkubatorius yra pavyzdys, kaip
efektyviai išnaudojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės ir privataus
sektoriaus parama.
„Vienas portugalų poetas yra pasakęs, kad visos idėjos pakeisti pasaulį jau yra
sugalvotos ir užrašytos, trūksta jų įgyvendinimo. Tai, ką matote čia yra
įgyvendinimas – nuo idėjos, iki projekto, iki pastato, iki žinių“, – sakė C. Moedas.
Europos komisaras paskatino jaunuosius mokslininkus nebijoti klysti, užduoti
klausimus ir stengtis ugdyti savo ir greta dirbančiųjų pasitikėjimą. Tik taip noras
pakeisti pasaulį taps inovacijomis.
Lietuvos Ūkio ministras E. Gustas padėkojo savo gimtajam universitetui – KTU – už
iniciatyvas, bendradarbiavimą su verslu ir jaunų žmonių mąstymo keitimą.
Lietuvos Švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis pabrėžė, jog kuriant mokslo ir
verslo slėnius, koncentruojamas Lietuvos mokslo potencialas. Ministras paragino KTU
„Santakos“ slėnyje bendradarbiaujančius mokslininkus ir verslininkus „mesti
meškeres“ ir žvejoti sėkmingo bendradarbiavimo projektus.
„Mūsų atnaujintos laboratorijos savo įranga nenusileidžia geriausiems Europos mokslo
centrams. Sėkmingai startuojantis KTU „Santakos“ slėnis suteiks naują
bendradarbiavimo postūmį Lietuvos mokslui ir verslui, o šalies ateičiai – studentams
– atvers plačias galimybes atrasti naujas mokslo idėjas ir jas sėkmingai panaudoti
kuriant inovacijas“, – sakė švietimo ir mokslo ministras.
Kauno miesto meras A. Kupčinskas simbolinio KTU Mokslo ir technologijų centro bei
Technologinio verslo inkubatorių įvardijo antrąja pagal dydį viešojo kapitalo
investicija Kaune (po „Žalgirio“ arenos). KTU „Santakos“ slėnio atidarymo proga
meras KTU rektoriui P. Baršauskui įteikė vėliavos laikiklį ir Kauno miesto vėliavą.
KTU „Santakos“ slėnis – Silicio slėnio užuomazgos Kaune
Ne vieno svečio kalboje skambėjo užuominos apie tai, jog oficialiai duris atvėręs
KTU „Santakos“ slėnis – tai Silicio slėnio brolis dvynys Baltijos šalyse.
KTU Mokslo ir technologijų centre bei Technologinio verslo inkubatoriuje sutelktas
ypač perspektyvių – darniosios chemijos ir biofarmacijos, ateities energetikos ir
mechatronikos, informacinių ir komunikacinių technologijų – sričių mokslo ir studijų
potencialas, greta kurio kuriasi glaudžiai su mokslo institucijomis
bendradarbiaujančios verslo įmonės.
KTU „Santakos“ slėnyje įrengta apie 350 darbo vietų, sumontuotos įrangos vertė
siekia beveik 89 mln. litų. Mokslinių tyrimų erdvės užima 9 tūkst. kv. m. plotą, 3,5
tūkst. kv. m. skirta verslui. Bendra projekto vertė siekia daugiau nei 150 mln.
litų.
Projektas buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, KTU kaip
pagrindinis projekto vykdytojas investavo apie 0,5 mln. Lt. Pirmosios pajamos iš
atviros prieigos centro veiklos gaunamos jau dabar, visiška investicijų grąža
planuojama per 15 metų.
KTU „Santakos“ slėnyje veikia šeši mokslo institutai ir centrai: Prof. K. Baršausko
ultragarso mokslo institutas, Medžiagų mokslo institutas, Biomedicininės inžinerijos
institutas, Sveikatos telematikos mokslo institutas, Realaus laiko kompiuterinių
sistemų centras ir Sintetinės chemijos institutas. Planuojama, kad per trejus metus
čia įsikurs ir savo verslą plėtos 40 jaunų technologinių įmonių.