Apie esminių pertvarkų šalies aukštosiose mokyklose būtinybę prabilta daugiau nei
prieš dešimtmetį, tačiau kol kas tik Kauno technologijos universitetas (KTU)
nedvejodamas žengė šiuo keliu. 2013 m. Universitete buvo pradėta didžiausia
nepriklausomos Lietuvos istorijoje pačios aukštosios mokyklos inicijuota vidinė
pertvarka, palietusi visas jos veiklos sritis – personalo ir ūkio valdymą, studijas,
mokslą.

Per dvejus KTU Atsinaujinimo programos įgyvendinimo metus nuveikta daug:
optimizuojant Universiteto veiklą ir telkiant studijų bei mokslinį potencialą, 14
fakultetų pertvarkyti į 9, 14 mokslo institutų – į 9, 114 katedrų ir centrų – į 73;
atsisakyta aukštajai mokyklai nebūdingų veiklų; įdiegta pirmoji Lietuvoje
kompleksinė mentorystės programa; įsteigti studijų programų komitetai... iš viso
įgyvendintos 29 veiklos.
Metų pabaigoje, optimizuojant KTU ūkio valdymą, pradėtas vykdyti dar vienas
precedentų Lietuvoje neturintis „pilotinis“ projektas – strategiškai netinkamo
Universiteto nekilnojamojo turto pardavimas, gautas lėšas investuojant į
infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą.
Vieno svarbiausių Atsinaujinimo programos „kaltininkų“ KTU rektoriaus Petro
Baršausko teigimu, siekiant tapti ir išlikti lyderiu savo šalyje, regione, Europoje,
nuolat reikia reaguoti į pokyčius visuomenėje, pasaulines tendencijas. Vienas
artimiausios ateities tikslų – universitetų stambinimas ir jungimasis.
– Kodėl KTU reikėjo pertvarkos? Kokie pagrindiniai strateginiai tikslai buvo
iškelti?
Pirmiausia gimė pati reformos idėja. Tuo metu keitėsi universiteto vadovai (P.
Baršauskas rektoriumi buvo išrinktas 2011 m., – red. past.), keitėsi ir teisinė
situacija šalies aukštosiose mokyklose – įvyko reforma, po kurios, šalia Senato,
atsirado Taryba, rektorių padariusi ne tokį priklausomą tik nuo Senato ir šiek tiek
atrišusi rankas veiklai. Į aukštąsias mokyklas imta žiūrėti kaip į organizacijas,
kurias turi valdyti savo srities profesionalai.
Kitas svarbus aspektas, į Universitetą atėjo daug naujų žmonių iš verslo, kitų
sričių, todėl galėjome į KTU valdymą, veiklą pažvelgti iš šono ir pamatyti, ko
trūksta, ką reikia keisti. Esu pokyčių žmogus ir suprantu, kad be pokyčių mes
niekada neisime į priekį, todėl pradėjome generuoti idėjas, kokių permainų reikia ir
kaip jas įvykdyti.
Pradžia buvo strategijos kūrimas. Ją sukūrę, pamatėme, kad yra labai daug
tarpusavyje susietų, kompleksinių dalykų – negalėsi pakeisti kažkurio vieno dalyko,
nepakeitęs kito. Atsiradusi kritinė panašiai mąstančių žmonių masė ir įgalino
sukurti ir pradėti vykdyti Atsinaujinimo programą, kuri palietė visas Universiteto
sferas – nuo struktūros iki turinio pertvarkos.
– Galbūt ir laikotarpis permainoms palankus – žmonės psichologiškai joms jau buvo
nusiteikę?
– Žmonės joms pasiruošę jau dešimt ar penkiolika metų, tačiau niekur neįvyko jokios
permainos, nes nugalėdavo interesai ir inercija. Mano gerbiami vyresnieji kolegos
paklausydavo, ką aš kalbu, ir sakydavo: „Gerai kalbi, gerai planuoji, bet gal dar
palaukim. Man liko tik 5 metai iki pensijos“. Būtent tai ir nugalėdavo. Tai yra
viena iš priežasčių, kodėl universitetai iki šiol ir neatsinaujina iš esmės.
– Kuriuos nuveiktus darbus įvardintumėte kaip svarbiausius?
– Galėčiau įvardinti ne vieną. Kad ir Universiteto stambinimas – pirmą kartą toks
žingsnis žengtas nuo pat jo įkūrimo. Tačiau norėčiau akcentuoti tai, ką svarbiausia
ir sunkiausia pakeisti – požiūrį, mentalitetą.
Žmonės pradėjo kitaip žiūrėti į Universiteto valdymą. Anksčiau vyravo įsitikinimas,
kad Universitetą turi valdyti profesūros nurodymus vykdantis techninis personalas.
Buvo tabu sakyti, kad Universitetas yra normali verslo įmonė, kurią turi valdyti
profesionalai, o ne tik rektorius ar prorektoriai. Pirmieji priėmėme vykdomąjį
direktorių. Darbuotojai pamatė, kad tai veikia ir to reikia.
Pasikeitė požiūris į jauną žmogų, jo gebėjimus, vertinimą. Atsirado partnerystė.
Studentai svariai prisideda prie svarbių sprendimų priėmimo, teikia daug siūlymų,
pavyzdžiui, svarstant metinį biudžetą.
– Vienu svarbiausių Atsinaujinimo programos laimėjimų vadinama studijų programų
pertvarka – KTU pirmasis Lietuvoje įsteigė studijų programų komitetus. Kokia tai
permaina?
– Siekiame atverti studijų programų kūrimą, nes visų Lietuvos universitetų programų
kūrimo procesas yra uždaras – viskas vyksta katedros viduje. KTU atsirado Studijų
programų komitetai, kuriems vadovauja nepriklausomas programų direktorius,
pasitelkiantis konsultantus, disponuojantis biudžetu. Ši pertvarka yra pagrindinis
šių mokslo metų akcentas.
– Įvykdžius Atsinaujinimo programą – kas toliau? Kokia tolimesnės Universiteto
raidos vizija?
– Noriu pabrėžti, kad, nors KTU Atsinaujinimo programos projektai vykdyti 2013-2014
m., pokyčiai, įgyvendintų permainų tąsa ir jų tobulinimas yra amžini. Gal tokių
stambių pertvarkų nebereikės, bet nuolatinis atsinaujinimas, reagavimas į išorės
poreikius yra būtinas.
Naujausios tendencijos, kaip rodo Švedijos, Prancūzijos pavyzdžiai, ką jau įvykdė
Danija, Suomija, yra universitetų jungimas, jų stambinimas. Yra ir naujas terminas
tokioms aukštosioms mokykloms apibūdinti – nebe specializuotas, nišinis
universitetas, o „comprehensive university“ (liet. bendrasis universitetas), t.y.
savyje turintis viską.
Ir mes einame šiuo keliu, skatindami tarpdiscipliniškumą, tarpsritiškumą. Pirmasis
žingsnis – kitais mokslo metais atsiras trys bendros studijų programos su Lietuvos
sveikatos mokslų universitetu.