Gruodžio mėnesį Lietuvos edukologijos universitete (LEU) vyko konferencija „Studentų
moksliniai darbai“, skirta Nobelio dienai paminėti. Ugdymo mokslų fakulteto (UMF)
ikimokyklinės edukologijos II kurso magistrantė Judita Kazlauskaitė konferencijoje
skaitė pranešimą tema „Ikimokyklinio amžiaus vaikų, netekusių tėvų globos, teisės“.

Studentė pastebėjo, kad Lietuvoje trūksta tyrimų, sietinų su ikimokyklinio amžiaus
vaikų, netekusių tėvų globos, teisėmis, o teisinė sistema, susijusi su ikimokyklinio
amžiaus vaikų apsauga, funkcionuoja nepakankamai.
Magistrantė UMF sekcijoje užėmė II vietą. Konferencija vyko vienu metu visuose 7
fakultetuose, pranešimus skaitė 39 studentai. Konferenciją atidaręs ir sveikinimo
žodį taręs LEU mokslo ir plėtros prorektorius prof. dr. Aivas Ragauskas sakė, kad
studentų mokslinės veiklos plėtojimą laiko viena iš prioritetinių sričių: „Be deramo
mokslo veiklos lygio nėra Universiteto. Nesvarbu, ką jis berengtų, mokytojus ar
teisininkus. Be mokslinės veiklos negali būti ir kokybiškų studijų. Apskritai
magistrantūros ar doktorantūros studijos yra mokslinės, todėl aktyvi ir
įvairiapusiška studentų mokslinė veikla – esminė Universiteto mokslinė veiklos
dalis“.
J. Kazlauskaitė pranešime pabrėžė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams, kaip ir
visiems kitiems, turi būti užtikrinama visapusiška jų teisių ir interesų apsauga,
sudarytos visos įmanomos galimybės jiems jaustis saugiai, vystytis ir tobulėti.
Studentė, išnagrinėjusi Lietuvos ir užsienio mokslininkų atliekamus tyrimus, nurodo,
kad vaiko teisių apsaugos klausimai analizuojami įvairiais aspektais, juose
išryškinamos vaiko teisių apsaugos sistemos valdymo aktualijos (Kairienė, 2007;
Pūras, 2012; Grugel, 2013; Lundy, 2012;Adamson, 2013; Sedletzki, 2013). Pabrėžiama,
kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, plačiai gvildenamos mokyklinio amžiaus vaikų
ir paauglių, netekusių tėvų globos, teisės, ieškoma geriausių sprendimo būdų.
Išnagrinėjusi vaiko teisių reglamentavimą įvairiose Europos valstybėse, J.
Kazlauskaitė akcentuoja Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto Bendrajame komentare
Nr. 7 („Vaikų teisių įgyvendinimas ankstyvojoje vaikystėje“, 2005) išskirtą 3
straipsnį, kuriame teigiama, kad ankstyvojo amžiaus vaikams turi būti taikomos
specialios apsaugos priemonės pagal jų besikeičiančius gebėjimus, įgalinančius
palaipsniui naudotis savo teisėmis. Apžvelgdama Europos Komisijos rekomendacijas
(2013), magistrantė pabrėžė didesnį vaikų, netekusių tėvų globos, pažeidžiamumą,
nurodė skirti dėmesį vaikų interesams, siekiant įgyvendinti jų teises ir užtikrinti
kokybišką, augimui ir vystymui(si) palankią aplinką. Pastebėta, kad pastaruoju metu
Europos dokumentuose ypač išryškinamas globos įstaigų pertvarkos poreikis.
Bendrosiose europinėse gairėse dėl perėjimo nuo institucinės prie bendruomeninės
globos (2012) nurodoma sukurti kitų vaikų
globos paslaugų formų, kurios būtų orientuotos į vaikų teises ir tinkamą jų
įgyvendinimą.
Pranešimo metu taip pat pristatytos vaikų patekimo į institucinę globą pagrindinės
priežastys ekonomiškai išsivysčiusiose ir išgyvenančiose pereinamąjį ekonominį
laikotarpį Europos valstybėse. Atskleista, jog ekonomiškai išsivysčiusiose
valstybėse dauguma (69 proc.) vaikų patenka į institucinę globą dėl netinkamo
elgesio ir nepriežiūros. Tik 4 proc. vaikų atsisakoma dėl negalios. „Išgyvenančiose
pereinamąjį ekonominį laikotarpį valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, pastebima, kad
tiek pat vaikų atsisakoma ir dėl nepriežiūros, ir dėl negalios“, – pabrėžė J.
Kazlauskaitė.
Konferencijos metu pristatytas tyrimas apie ikimokyklinio amžiaus vaikų, netekusių
tėvų globos, teisių pažeidimus. Aptarti valstybės lygiu veikiančių valstybinių
institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, dirbančių vaiko teisių apsaugos
srityje, apklausos rezultatai. Pastebėta, kad dažniausiai pažeidžiama vaiko teisė
augti šeimoje, teisė į asmeninį gyvenimą ir neliečiamybę, teisė į kokybišką
ikimokyklinį ugdymą(si), teisė būti apsaugotam nuo smurto ir diskriminacijos. Vaikai
patiria patyčias dėl paprastesnių drabužių ir žaislų, nes neturi tokių galimybių,
kurių turi vaikai iš pilnų šeimų. Tyrimo metu prieita prie išvados, kad teisinė
sistema, susijusi su ikimokyklinio amžiaus vaikais, funkcionuoja nepakankamai,
išryškėja nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nesuderinamumas, vieningo
praktinio teisės aktų įgyvendinimo problemos. Empirinio tyrimo rezultatai rodo, kad
tarpinstitucinio bendradarbiavimo
epizodiškumas neužtikrina tinkamos ikimokyklinio amžiaus vaikų, netekusių tėvų
globos, teisių ir teisėtų interesų apsaugos.
„Remiantis apklausos duomenimis, galima konstatuoti, jog iki šiol vykdomi tik
pilotiniai tyrimai, o permainos įstatyminiu lygmeniu nevyksta“, – teigė magistrantė.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams, ypač netekusiems tėvų globos, turėtų būti skiriamas
papildomas dėmesys valstybės teisės aktuose, o institucinės globos ir įstatyminės
bazės pertvarka sudarytų galimybių labiau užtikrinti vaikų, netekusių tėvų globos,
gerovę.