Vygintas Miliūnas – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakulteto IV
kurso bakalaurantas, dirbantis Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje, kurią baigė
prieš ketverius metus. „Dešimt metų mokiausi Rudaminos „Ryto“ gimnazijoje.
Vienuoliktą klasę pradėjau lankyti jau Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje,
kurioje dirbu nuo rugsėjo mėnesio. Mokau vienuoliktokus istorijos ir dešimtokus
pilietiškumo pagrindų“, – pasakoja studentas ir priduria, kad derinti darbą ir
studijas tikrai nelengva.

Pasak pašnekovo, pasirinkimą dirbti mokykloje lėmė motyvacijadaryti gera. „Istorijos
mokytojas yra tas asmuo, kuris padeda formuotis jaunuolių pasaulėžiūrai, iš įvairių
perspektyvų vertinti politinius sprendimus, kultūrą ir kitus socialinius vyksmus,
padedančius žmogui integruotis į pilietinę visuomenę. Jei bus daug išprususių
žmonių, lengviau pasieksime visuotinę gerovę“, – teigia V. Miliūnas, kuris studijų
metais yra dirbęs keliose vietose, tačiau ilgiausiai – Vilniaus mokytojų namuose.

V. Miliūnas sako, kad gimnazijos mokytojai džiaugiasi matydami absolventus,
grįžtančius į mokyklą. Visgi Vygintui sunku atsikratyti įpročio į mokytojus kreiptis
„Jūs“. „Mano buvę mokytojai, dabartiniai kolegos, dėl to man priekaištauja. Bet
manau, kad dirbti mokykloje, kurią baigiau, yra privalumas, nes nejaučiu
diskomforto, pažįstu visą kolektyvą. Jaučiuosi ne kaip naujokas, o kaip savas
žmogus“, – su šypsena pasakoja LEU studentas.

Istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokantis pedagogas teigia, kad pagrindinis
iššūkis, su kuriuo susiduria, yra pats darbas. „Ruošimasis pamokoms, darbų taisymas,
gebėjimas palaikyti drausmę, be abejo, man yra didžiausi iššūkiai. Jei nepavyksta
nuo pat pamokos pradžios sudominti mokinių, tai vėliau labai sunku juos motyvuoti,
įtraukti“, – apie darbo sunkumus atvirauja vaikinas.

Jaunasis pedagogas teigia, kad šiuolaikiniams mokiniams labiausiai trūksta žinių
troškimo, smalsumo. „Labai retai mokinys domisi dalykais, kurie nesusiję su
pamokomis. Kita dažna problema – tingėjimas. Manau, kad neklysčiau sakydamas, jog
namų darbus sąžiningai atlieka apie 15 procentų mokinių iš klasės“, – teigia V.
Miliūnas, kuris pamokų metu stengiasi naudoti kuo daugiau netradicinių mokymo(si)
būdų: muzikinių vaizdo klipų demonstracija ir jų aptarimas, supažindinimas su tokių
laidų kaip „Dviračio žinios“, „Žinių naujienos“ specifika, stengimasis per humoro
prizmę pateikti šių dienų aktualijas, kai reikia, naudojimasis dinaminiais
žemėlapiais ir t. t. „Bet ne per kiekvieną pamoką pavyksta sugalvoti ar rasti
įvairių būdų, kaip pateikti medžiagą įdomiau. Tikiuosi, kad po truputį man tai
pavyks daryti vis geriau“, – sako LEU Istorijos fakulteto studentas.

V. Miliūnas, kalbėdamas apie savybes, kurios būtinos dirbant tokį darbą, pamini
charizmatiškumą ir lyderystės gebėjimus. „Be šių savybių jaunas ir nepatyręs
mokytojas yra pasmerkiamas“, – tvirtina vaikinas ir atvirauja, kad jam kartais
pritrūksta tam tikrų žinių, kompetencijų dėl patirties stokos. Vygintas tiki, kad
visas reikalingas kompetencijas įgis bėgant laikui.

Pasak pašnekovo, dauguma mokytojų skundžiasi, kad mokiniai jų negerbia.
„Šiuolaikinis jaunimas yra per daug linkęs smerkti. Jei mokytojas kelis kartus
padaro kokią nors klaidą, jis tarsi praranda autoritetą, kurį išlaikyti labai
svarbu. Geriausias mokytojas, mano manymu, yra tas, kuris sugeba įdiegti daugiausia
praktinės naudos“, – pasakoja Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos absolventas ir
mokytojas.

V. Miliūnas labai džiaugiasi dėl toje pačioje Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje
dirbančio technologijų mokytojo ir LEU absolvento Donato Kriuko, kuris šiemet gavo
Meilės Lukšienės premiją pedagogams. „Aš asmeniškai jį pasveikinau kukliai –
simboliniu rankos paspaudimu, tačiau buvo be galo malonu matyti dabartinį kolegą
pagaliau pastebėtą ir įvertintą. Žinau, kiek laiko ir pastangų jis yra įdėjęs dėl
gimnazijos ir mokinių gerovės. Donatas yra vienas iš tų mokytojų, kurie atvyksta į
mokyklą anksčiausiai ir išvyksta vėliausiai. Jis visuomet skatino, palaikė mokinių
saviraišką“, – pasakoja Vygintas, kuris tvirtina, kad tai turėtų būti kiekvieno
mokytojo siekis.