Nors dažniausiai dėl studijų kokybės kritikuojama netobula Lietuvos aukštojo mokslo
sistema, dalį kaltės turėtų prisiimti ir patys studentai, neišnaudojantys visų jiems
suteikiamų galimybių. KTU studentų atstovybės (SA) prezidento Mindaugo Valkavičiaus
teigimu, taip yra dėl to, kad nemažai abiturientų į universitetus vis dar stoja tik
dėl diplomo, o ne siekdami kokybiško išsilavinimo.

Tačiau situacija keičiasi į gerąją pusę. Kauno technologijos universiteto (KTU)
studentų lyderio M. Valkavičiaus pastebėjimu, studentai vis labiau domisi studijų
kokybe, aukštosiose mokyklose vykstančiais pokyčiais ir procesais.
Artėjant didžiausiai Baltijos šalyse karjeros kontaktų mugei „KTU Karjeros dienos
2015“, kuri vyks vasario 24 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje, su M. Valkavičiumi kalbamės
apie studijų kokybę, šiuolaikinių studentų poreikius, darbdavių lūkesčius ir
karjeros perspektyvas.
Požiūris į studijas keičiasi
─ Koks yra šiuolaikinis studentas?
─ Imu pastebėti, kad studentų požiūris į studijas ima keistis – jie labiau domisi
studijų kokybe, pokyčiais ir procesais tiek studentų atstovybėse, tiek Universitete.
Prieš ketverius metus, kai pats buvau tik nedrąsus pirmakursis, pastebėjau, kad
Universitete vykstantys procesai studentus ne taip domino, dauguma juos stebėjo
apatiškai.
Universiteto atsinaujinimas, studijų programų pertvarka yra pozityvūs pokyčiai,
kuriuos studentai pastebi ir kurie juos paskatino būti aktyvesniais, prisidedant
prie svarbių Universitetui sprendimų priėmimo, teikiant pasiūlymus, išsakant savo
nuomonę.
─ Kas svarbiau stojantiems į aukštąsias mokyklas – įgyti kokybišką išsilavinimą ar
tiesiog gauti diplomą?
─ Gaila, tačiau žinios ir tobulėjimas kol kas dar nėra svarbiausias prioritetas.
Visoje Lietuvoje tebėra „kreivai“ žiūrima į tuos, kurie noriai mokosi, siekia
įsisavinti universitete gaunamas žinias.
Nesunku pastebėti tendenciją, kad žmonių požiūris keičiasi, kultūriniai dalykai
atkeliauja pavėlavę penkeriais ar netgi daugiau metų, palyginti su išsivysčiusiomis
užsienio valstybėmis. Jose studentai mokosi siekdami įgyti žinių, patirties, o ne
tik dėl popieriaus lapo – diplomo. Esu įsitikinęs, kad toks požiūris į Lietuvą jau
pakeliui.
Neišnaudoja visų galimybių
─ Kritikuojant švietimo sistemą, studijų kokybę, dažnai pamirštami patys studentai.
Ar jie išnaudoja jiems suteikiamas studijų, praktikos, laisvalaikio ir saviraiškos
galimybes?
─ Bent jau KTU siūlo labai daug įvairių studijų, laisvalaikio galimybių studentams.
Turiu pastebėti, kad jos nėra pakankamai išnaudojamos studijų metais.
Kasmet „Erasmus+” ir tarptautinių stažuočių programose, kurios yra iš esmės
nemokamos, nes vykstantieji gauna stipendijas, lieka laisvų vietų. Studentai
praleidžia išskirtinę progą pamatyti užsienio aukštąsias mokyklas, pagyventi kitoje
šalyje, pažinti jos kultūrą, o galbūt pramokti ir kalbą.
Ypač naudinga į stažuotes vykti techniškuosius mokslus kremtantiems studentams, nes
jų metu įgyjama vertinga patirtis, vėliau tiesiogiai pritaikoma darbe.
─ O ar studentų atstovybių veikloje studentai dalyvauja aktyviai?
─ Lyginant su praėjusiais metais, norinčių tapti KTU SA nariais pagausėjo tiek
centrinėje, tiek ir fakultetų atstovybėse. Tai rodo, kad studentai nori būti
aktyvūs, veiklūs ir įgyti kitokių žinių nei paskaitose.
Nors dažniausiai tikslinė auditorija yra pirmakursiai, tačiau stengiamės orientuotis
ir į antro, trečio, ketvirto kursų studentus, kurie praleido progą įsijungti į KTU
organizacijų veiklą studijų pradžioje.
KTU SA nariai mėgsta juokauti, kad Universitete gauni vieną diplomą, o atstovybėje –
dar vieną.
Ateitis – universitetų jungimasis
─ Kaip vertinate studijų kokybę ir kokias matote didžiausias aukštojo mokslo
sistemos problemas Lietuvoje? Kaip jas spręsti?
─ KTU studijų kokybėje pastebiu teigiamus pokyčius. Įkurti studijų programų
komitetai pradeda veikti, jų darbą ir priimamus sprendimus pastebi visa KTU
bendruomenė. Per kelerius metus šie komitetai turėtų reikšmingai prisidėti prie
studijų kokybės gerinimo.
Vertinant Lietuvos mastu, šalyje, kurioje yra mažiau nei 3 mln. gyventojų, turėti 43
aukštąsias mokyklas, siūlančias analogiškas specialybes, mano nuomone, yra per daug.
Nepabijosiu pasakyti, kad kai kuriose iš jų studijų kokybė yra prasta. Susidaro
įspūdis, kad neretai specialybė sukuriama tam, kad pritraukti studentą ir uždirbti
pinigų, o ne suteikti naudą stojančiajam.
Tuo tarpu užsienyje praktika yra tokia, kad aukštųjų mokyklų skaičius palaipsniui
mažinamas, jos apjungiamos, studijų kokybė gerinama, todėl laimi studentas.
Kaunui pasekus šia praktika ir sveikatos, humanitariniams bei technologiniams
mokslams atsidūrus po vienu stogu, galėtume konkuruoti su visais užsienio
universitetais. Manau, kad toks visapusiškas ir konkurencingas universitetas būtų
įvertintas čia besimokančių lietuvių ir pritrauktų dar daugiau užsienio studentų.
Nauda abiem pusėms
─ Vasarį rengiamos tradicinės „KTU Karjeros dienos“, kuriose vyksta studentų
susitikimai su potencialiais darbdaviais, o verslininkai ieško specialistų savo
įmonėms. Kuo šis renginys svarbus?
─ „KTU Karjeros dienos“ kasmet pritraukia tūkstančius studentų. Aš pats šioje mugėje
dalyvavau keturis kartus iš eilės: du kartus kaip studentas, siekiantis susipažinti
su darbo perspektyvomis, ir du kartus kaip įmonių konsultantas.
Mugė aktualiausia trečio kurso studentams, kurie dairosi praktikos galimybių arba
ieško laikino darbo studijų metu. Taip pat renginys labai svarbus ketvirtakursiams,
baigiantiems studijas ir ieškantiems darbo. Iš įmonių atstovų studentai sužino, į ką
reiktų susikoncentruoti studijuojat, kokių gabumų ir žinių bus tikimasi iš jų baigus
universitetą ir siekiant įsidarbinti įmonėje.
Mugė naudinga tiek studentui, tiek verslui. Dalyvaujančios įmonės gali iš anksto
rinktis, kviesti ir augintis būsimus darbuotojus, nes KTU ruošiamų specialistų
spektras – platus. Mugėje dalyvaujantys verslininkai yra nusiteikę labai rimtai, nes
žino, kad iš atėjusių studentų gali išsirinkti pačius geriausius.
─ Gal žinote mugėje prasidėjusių sėkmės istorijų?
─ Taip, žinau. Turiu kolegą, kuris mugėje dalyvavo būdamas trečiakursis ir užmezgė
kontaktą su tarptautine įmone „Schneider Electric Lietuva“. Ir po mugės bendravo su
ja įmone, palaikė ryšius, diskutavo apie galimas darbo perspektyvas. Baigęs
bakalauro studijas, sulaukė kvietimo dirbti jų komandoje. Tik po sėkmingos atrankos
jis sužinojo, kad atkaklumas ir dalyvavimas „KTU Karjeros dienose“ lėmė „Schneider
Electric Lietuva“ pasirinkimą.