Vienos geriausių verslo mokyklų pasaulyje ESSEC profesoriaus Xaviero Pavie teigimu, norint tapti sėkmingu verslininku, reikia mąstyti globaliai, elgtis atsakingai, būti atviram naujovėms, suvokti švietimo svarbą ir suprasti, kad žmogus yra visada pirmoje, o verslas – antroje vietoje.

Lietuvoje Kauno technologijos universiteto (KTU) kvietimu apsilankęs X. Pavie yra
ESSEC verslo mokyklos Paryžiuje profesorius, Strateginių inovacijų ir paslaugų
instituto vadovas, aukščiausio lygio pasaulinės klasės dėstytojas, skaitantis
paskaitas ir vedantis seminarus Singapūre, Indijoje, Malaizijoje,
Martinikoje, Belgijoje, Olandijoje, Šveicarijoje.
X. Pavie taip pat yra vienas iš vedančiųjų mokslininkų atsakingų inovacijų srityje,
su kuria buvo supažindinti KTU studentai ir tyrėjai. Profesorius įsitikinęs, kad
neatsakingai diegiant naujoves, galima pridaryti nemažai žalos, dėl to inovacijas
reikia valdyti ir taikyti apgalvotai.
Inovacijos privalo būti diegiamos atsakingai
― Kokia šiandien yra inovacijų valdymo problema? ― paklausėme X. Pavie.
― Viena vertus, privalome diegti naujoves, nes nuo to priklauso mūsų išgyvenimas,
bet kita vertus, inovacijos gali neigiamai paveikti visuomenę ir aplinką. Neretai
diegiamų inovacijų šalutinis poveikis – gamtos tarša. Seminaro, kurį sausio mėnesį
vedžiau KTU, pagrindinis tikslas ir buvo atsakyti į klausimą: „Kaip galėčiau
suvaldyti abu šiuos procesus, t.y. vystyti inovacijas, kartu įvertinant ne tik
atsakomybę aplinkai, visuomenei, bet ir pokyčius, kuriuos inovacijos neišvengiamai
sukurs?“ Ši dilema dar vadinama „wicked problem” – socialine ir kultūrine problema,
kai viena vertus siekiama inovacijomis grindžiamo progreso ir ekonominio augimo,
kita vertus – susiduriama su naujais inovacijų keliamais iššūkiais visuomenei.
― Kokie galimi šios problemos sprendimo būdai?
― Atsakymas labai paprastas – tam tikri įrankiai ir elgesys. Inovacijų valdymo
procese privalo būti atsakomybės kriterijai ar pagrindai, kurie leistų kontroliuoti
ir valdyti galimai žalingą inovacijų poveikį, dar iki to momento, kai paslauga ar
produktas patenka į rinką. Ne mažiau svarbus yra paties novatoriaus elgesys,
vertybinės nuostatos, nes sukurta naujovė atspindi jo paties požiūrį į pasaulį ir
aplinką. Todėl kiekvienas visų pirma turime klausti savęs: „Ką galime nuveikti
vardan mūsų visuomenės ateities?”
― Kaip reikia atsakingai diegti naujoves?
― Tam reikalingi atsakymai į tris pagrindinius klausimus. Pirma, ar aš, kaip
novatorius ir rinkodaros specialistas, turiu reaguoti į visus žmonių poreikius (ko
reikia rinkai ir vartotojui)?
Antra, ar įmanoma suvaldyti savo kuriamo produkto ar paslaugos poveikį vartotojui?
Pavyzdžiui, kas kartą naudojantis savo išmaniuoju telefonu, vartotojas nežino, kaip
jo sveikatą gali paveikti prietaiso skleidžiamos elektromagnetinės bangos. Taigi,
kaip aš galėčiau kontroliuoti tiesioginį savo sukurtos inovacijos poveikį?
Ir trečia, kaip galėčiau kontroliuoti netiesioginį jos poveikį vartotojui? Mano
išmanusis telefonas ir jo skleidžiamos kenksmingos bangos gali paveikti ne tik mane
patį, bet ir mano šeimos narius. Kaip galėčiau integruoti savo sukurtą inovaciją į
ekologinę sistemą?
― Kokias grėsmes ir neigiamas pasekmes įvardintumėte kaip didžiausias, nesilaikant
atsakingų inovacijų diegimo principų?
― Nenumatyta technologinių inovacijų diegimo pasekmė yra labai didelė gamtos tarša.
Mes, vartotojai, nupirkome milijardą „Apple“ kompanijos sukurtų „iPhone“ išmaniųjų
mobiliųjų telefonų visame pasaulyje.
Iš tiesų mums nereikia naujos „iPhone“ konstrukcijos, kitokios baterijos ar naujos
programinės įrangos. Tačiau, visi žinome, kad apsilankę „Apple“ parduotuvėje galime
pakeisti senąjį „iPhone 4“ į technologiškai naujesnį „iPhone 5“ ar „iPhone 6“. Iš
tikro, siekiant patobulinti išmanųjį telefoną, „Apple“ kompanijai pakaktų pakeisti
vos keletą dalių jo viduje, tačiau buvo nuspręsta pakeisti visą operacinę sistemą,
siekiant padidinti pardavimus.
Kitas pavyzdys: visi išmaniųjų telefonų kūrėjai Europoje sutarė dėl vieningo
mobiliųjų telefono įkroviklių antgalių ir struktūros, išskyrus „Apple“ kompaniją,
kuri nenorėjo prarasti išskirtinumo rinkoje ir pasirinko skirtingą įkroviklio
modelį. Tokie procesai rinkoje ir yra inovacijų keliamų šalutinių grėsmių
pavyzdžiai, kai kompanijos, siekdamos išskirtinumo rinkoje, atsisako visuomenei ir
aplinkai naudingų sprendimų.
Dar vienas puikus pavyzdys, iliustruojantis minėtas šalutines inovacijų grėsmes, yra
socialinis tinklas „Facebook“. Pats asmuo, t.y. „Facebook“ įkūrėjas Markas
Zuckerbergas ar jo įkurta kompanija nekelia absoliučiai jokios grėsmės, tuo tarpu
šio socialinio tinklo duomenų bazė, kuria galėtų pasinaudoti programišiai (angl.
hackers) kelia realią grėsmę.

Sėkmingas verslas – nuo ko pradėti?
― Kuo, jūsų manymu, lietuviai skiriasi nuo prancūzų, tiek verslo, tiek nacionalinio
identiteto atžvelgiu?
― Nemažai lietuvių gyvena už Lietuvos ribų, o tai rodo, kad tikrai globalėjate kaip
visuomenė. Ši, užsienyje gyvenanti lietuviška bendruomenė, yra labai svarbi.
Prancūzijoje – nieko panašaus. Mes, prancūzai, visada norime sukurti kažką savito,
todėl šalyje daugiau išradimų nei naujovių. Tokie mūsų išradimai, kaip „Concorde“
(liet. Konkordas), lėktuvo modelis, naudotas komerciniam keleivių gabenimui ar „The
Minitel“, tam tikra paslauga, prieinama per telefono linijas ir laikoma viena iš
sėkmingiausių pasaulyje ankstyvųjų interneto paslaugų, yra žinomi visur, bet
garsiomis inovacijomis negalime pasigirti. Lietuviai taip negalvoja, jūs esate
atviresni išoriniam pasauliui.
Turėsite dar daug verslo galimybių, jeigu perprasite globalaus verslo principus.
― Ar lietuviai turi potencialo kurti globalų verslą? Į ką svarbu sutelkti dėmesį,
siekiant išsiskirti pasaulinėje rinkoje?
― Mūsų pareiga ― mąstyti globaliai. Turime galvoti kaip europiečiai, ne kaip
lietuviai. Lietuva apsisprendė būti Europos Sąjungos nare, todėl turi mąstyti kaip
Europos verslo vystytoja ir kūrėja. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Kinija,
Indija yra labai stiprios Europos konkurentės. Dėl to, norint pasivyti šias
pirmaujančias valstybes, klausti reiktų ne ar lietuviai pasiruošę tapti globalios
visuomenės ir globalaus verslo dalimi ― jie yra priversti tai padaryti, nes šiandien
Europai nebėra kito pasirinkimo. Net jei to daryti jie ir nenori.
― Kaip Europai konkuruoti su didžiosiomis valstybėmis?
― Probleminis klausimas Europos Komisijos darbe ir visoje Europoje ― tai švietimas,
kuris yra vienintelė galimybė, siekiant kurti geresnę visuomenę. Mano įsitikinimu,
Europos Komisija šiandien didžiąją dalį laiko skiria naujų įstatymų projektams,
nedarbo lygio, finansiniams klausimams ir kuo toliau tuo labiau tampa biurokratine
ir politinių interesų valdoma institucija. Kaip jau minėjau, dėmesys visų pirma
turėtų būti skiriamas Europos švietimo klausimams spręsti. Privalome galvoti apie
švietimą Europoje, norėdami konkuruoti su didžiosiomis valstybėmis.
Lietuva, kaip viena iš Europos Sąjungos valstybių narių, turėtų dalyvauti
diskusijoje, plėtoti lobistinę veiklą Europos Komisijoje. Turime pasinaudoti savo
balsu, siekiant, kad švietimas Europos Komisijoje taptų prioritetu. Remdamiesi juo,
nesunkiai galėsime atgaivinti visą Europą.
― Kur dar be universiteto studentai gali ugdyti verslumą ir novatoriškumą?
― Tiek pagal įvairias mainų programas, tiek ir kaip turistai į užsienį keliaujantys
studentai, gali daug laimėti, nes kelionių metu yra puoselėjamas kūrybiškumas,
sukaupiamos naujos idėjos. Naujoves, apie kurias kalbame, jie savo akimis pamatys
keliaudami: inovacijas ― Indijoje, technologijas ― Pietų Korėjoje, modernumą ―
Japonijoje.
Tuo tarpu kitoje Atlanto vandenyno pusėje, JAV, Kalifornijoje esančiame Silicio
slėnyje, laikomu Amerikos informacinių technologijų lopšiu, įsikūrusias tūkstančius
IT įmonių, o didžiausiame JAV Mičigano valstijos mieste Detroite, tapusiame
automobilių pramonės metonimija, ― masinę automobilių gamybą. Todėl studentai
privalo suprasti, kad esame pasaulio piliečiai, privalome ugdyti pažinimą,
toleranciją, ugdyti tarpkultūrinio bendravimo įgūdžius, suprasti, kaip pasaulyje
galime vieni kitiems padėti per švietimą ir inovacijas. Visų pirma turime rūpintis
žmonėmis, o ne verslu.
― Kaip prie to gali prisidėti jų dėstytojai?
― Tik tarptautiniuose mainuose dalyvaujantys, įvairiose pasaulio šalyse dirbantys
pedagogai sugebės perteikti studentui, kas yra laisvė ir internacionalizacija, kaip
reikia puoselėti savo kūrybiškumą, kultūrą, tradicijas ir kartu mąstyti globaliai.
Visų pirma, jaunimą reikia mokyti būti asmenybėmis, o ne verslininkais. Pirmoje
vietoje turi būti žmogus, o antroje ― verslas.
― Žmonės imasi kurti nuosavą verslą, turėdami vienintelį tikslą ― gauti pelno. Ar
toks požiūris teisingas?
― Pirmas žingsnis yra atsakyti sau, kodėl noriu kurti nuosavą verslą, o tada
nuspręsti kur jį kursiu – Lietuvoje ar už jos ribų. Pagrindinė priežastis, kuri
dažniausiai nulemia būsimųjų ar esamųjų verslininkų pasirinkimą – tai mėgstama šalis
ir jos gyventojai.
Neseniai su vienu stambiausių Amerikos verslininkų diskutavome apie jo įkurtą,
stambiausią JAV mažų sąnaudų oro linijų bendrovę pasaulyje „Southwest Airlines“.
Šios oro linijos ― pirmoji aviakompanija pasaulyje pagal pelno apimtis, intensyvumą
ir t.t. Tuo metu paklausiau savo pašnekovo, kodėl jie skrydžius organizuoja tik
Jungtinių Amerikos Valstijų ribose ir nebando patekti į tarptautinę rinką. Buvęs
šios aviakompanijos vadovas ir vienas iš įkūrėjų atsakė, kad tiesiog nenori.
Amerikiečiui, uždirbančiam milijonus ir gaunančiam pelną savo gimtojoje šalyje, kiti
žmonės ir platesnės rinkos nerūpi.
Mano nuomone, vykti į užsienį vien tik dėl pelno nėra prasmės. Galėsite kurti
pelningą verslą tik tuomet, kai jums patiks supantys ir kartu dirbantys žmonės.
― Nuo sausio mėnesio įsitraukėte į KTU doktorantūros darbą. Kokios bus jūsų
funkcijos?
― Mano funkcijos bus tokios, kaip ir kitų kolegų iš Lietuvos. Nors nebūsiu
doktorantūros studentų baigiamųjų darbų vadovas, bet pasidalinsiu savo požiūriu.
Tikiuosi, kad pavyks į doktorantūros procesą ir patį komitetą įnešti šiek tiek
vakarietiško požiūrio. Daugelis universitetų ir doktorantūros komitetų yra gana
konservatyvūs, todėl mano indėlis į komiteto darbą gali suteikti atvirumo iš abiejų
pusių: tiek dėstytojų, tiek ir studentų.
― Jūs esate žinomas pasaulinio lygio profesorius, skaitantis paskaitas studentams
įvairiose užsienio šalyse. Ar jau spėjote pastebėti skirtumus tarp KTU studentų ir
kitų jūsų užsienio studentų?
― KTU juntama didelė pagarba dėstytojams ir profesoriams, jų statusui. Studentai
nori mokytis, siekia žinių ir daug reikalauja.
― Jums, kaip ESSEC verslo mokyklos profesoriui ir Strateginių inovacijų ir paslaugų
instituto vadovui, sėkmingo verslo paslaptis turbūt jau seniai žinoma. Gal
pasidalintumėte ja ir su KTU studentais?
― Tai nėra paslaptis. „Apple“ kompanijos įkūrėjas Steve'as Jobsas atskleidė šią
„paslaptį“ šimtus kartų. Idėja yra svarbiausia inovacijų procesų valdymo dalis, o po
to seka tik jos įgyvendinimas. Dauguma žmonių, ypač inžinierių, mano, kad inovacijos
ar jų procesai yra idėjos, bet tai netiesa. Priešingai ― idėjos kuria inovacijas.
Geriausias apibrėžimas apibūdinti inovacijoms ― tai nesėkmės. Tarp to daugelio
nesėkmių, kartais pavyks atrasti ir sėkmę.