Nors Lietuvos mokslo potencialas pripažįstamas tarptautiniu mastu, dar nesame ryškiai matomi Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų žemėlapyje. Situacija pasikeistų įkūrus Harvardo, Oksfordo universitetams lygiavertį tarpdisciplininį mokslo centrą. Pirmas žingsnis jau žengtas – KTU koordinuojamas projektas „Sveikas senėjimas“ pretenduoja gauti 60 mln. eurų Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų kompetencijų centrui.
Atlaikęs didelę konkurenciją, Kauno technologijos universiteto (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Vilniaus universiteto (VU) inicijuotas projektas „Sveikas senėjimas“ pateko į pirmąjį ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (H2020) srities „Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra“ priemonės „Komandų kūrimas“ etapą.
Iš viso buvo svarstytos 169 paraiškos, iš jų atrinktos 26. Iš lietuvių teiktų paraiškų ekspertai žalią šviesą uždegė tik KTU koordinuojamam projektui. Projekto partneriai – LSMU, VU, Lundo universitetas (Švedija) ir Suomijos techninių tyrimų centras (Suomija).
KTU mokslo prorektorės prof. Astos Pundzienės teigimu, pirmajame metus truksiančiame H2020 priemonės „Komandų kūrimas“ etape bus rengiamas mokslo centro tvarios veiklos modelis, jo verslo planas. Šiam darbui atlikti skiriamas iki 465 tūkst. eurų biudžetas kiekvienam projektui.
Įvertinusi rezultatus, Europos Komisija (EK) atrinks 5-6 projektus, kuriems skirs finansavimą atnaujinti arba įkurti naują ekscelencijos centrą.
Senėjimo prevencija
Projekte „Sveikas senėjimas“ dalyvaujantys mokslininkai pabrėžia, kad visuomenės senėjimas, kai gimstamumui mažėjant ir tobulėjant medicinai daugėja brandaus amžiaus žmonių, yra itin aktualus ir Lietuvai, ir visai ES. Ši tendencija reiškia, kad kaupiasi specifinės ligos, negalios, taip pat ir gyvenimo būdas tampa specifinis.
„Mūsų tikslas – pagerinti brandaus amžiaus žmonių sveikatą. Į šį projektą buvo eita kelerius metus. Domėjomės ir užsienio šalių patirtimi, svečiose šalyse taikoma praktika. Akivaizdu, jog suvieniję jėgas gydytojai ir inžinieriai gali nuveikti labai daug. Praktinė nauda taip pat neabejotina. Tiek universitetams, tiek pačiai Lietuvai. Bus atliekami tarptautinio lygio tyrimai, taikomos naujausios technologijos, kurios pakeis ir palengvins senyvo amžiaus žmonių kadienybę“, – sako LSMU prorektorė mokslui prof. Vaiva Lesauskaitė.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kas penktas šalies gyventojas yra 65-erių ir vyresnio amžiaus. Prognozuojama, kad per ateinančius 5 dešimtmečius dvigubai padaugės žmonių, kurie sulaukia 80 m.
Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų kompetencijų centro tikslas – senėjimo prevencija, t.y. ne tik užkirsti kelią ar atitolinti susirgimą senatvinėms ligoms, efektyviau jas gydyti, bet ir pasiūlyti tokį gyvenimo būdą, kad brandžios žmogaus gyvenimo dienos būtų judrios, sėkmingos ir neskausmingos.
Stiprybė – sveikatos technologijos
„Europos Komisija mato mokslo potencialo netolygumus Europoje. Yra nemažai gerų tyrimų institucijų, tačiau neturime tokios, kurios vardas būtų gerai žinomas ES ir kuris leistų kaip lygūs su lygiais bendradarbiauti, pavyzdžiui, su garsiuoju Vokietijos Fraunhoferio institutu, Oksfordo ar Kembridžo universitetais.
Jei Lietuvoje turėsime tokio lygio kompetencijų centrą, mūsų šalis atsiras ES mokslo žemėlapyje. Tai reali galimybė aiškiai ir garsiai pasakyti, kad esame stiprūs sveikatos technologijose. Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų kompetencijų centre bus kuriamos diagnostikos ir reabilitacijos technologijos, kurios leis anksti ir efektyviai diagnozuoti lėtinės ir potraumines neurodegeneracines ligas, vėžinius susirgimus bei gerinti brandaus amžiaus žmonių gyvenimo kokybę“, – teigia A. Pundzienė.
Profesorė akcentuoja, kad sveikatos technologijos ir biotechnologijos yra vienas iš šešių 2014-2020 m. ES finansinio programavimo etapui patvirtintų Lietuvos Sumanios specializacijos strategijos prioritetų. Ši strategija apibrėžia mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei inovacijų raidos kryptis ir prioritetus.
„Jei laimėtume konkursą, ši kryptis – sveikatos technologijų – būtų labai aiškiai įprasminta ir sustiprinta. Pasauliniu lygiu parodytume, kad tai yra mūsų stiprybė. Mes tikrai galime prisidėti prie europinio ir pasaulinio lygio žinių kūrimo. Kita vertus, šis projektas yra ir didžiulis postūmis sustiprinti savo potencialą. Tai beprecedentinis atvejis kai trys Lietuvos institucijos kurs vieną kompetencijų centrą. Esame laimingi ir labai vertiname LSMU bei VU Biochemijos instituto partnerystę“, – sako KTU mokslo prorektorė A. Pundzienė.
Naudingiausi – bendri tyrimai
LSMU prorektorė mokslui V. Leskauskaitė pabrėžia, kad geriausi rezultatai pasiekiami medikams dirbant kartu su inžinieriais, technologais.
„Džiaugiamės, kad bendras komandinis darbas jau duoda puikių rezultatų – tai galimybė kartu kurti tarptautinio lygio Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų kompetencijų centrą. Žinoma, dar reikės laimėti finalinį konkurso etapą, kuriame bus vertinamas praktinis idėjos įgyvendinimas.
Bendras geriatrų bei įvairių klinikinių sričių specialistų, inžinierių, biotechnologų darbas bus naudingas Lietuvos visuomenei ir visai Europai“, – neabejoja V. Lesauskaitė.
Vasario pradžioje buvo pristatyti LSMU ir KTU mokslininkų metus laiko vykdytų bendrų tarpdisciplininių tyrimų rezultatai. Parama tyrimams buvo skirta iš KTU MTEPI ir LSMU Mokslo fondų. Tai pirmas kartas, kai dviejų Lietuvos aukštųjų mokyklų tyrimai finansuojami iš vidinių išteklių.
Ignoruoti senėjimo nebegalime
VU Biochemijos instituto Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriaus vedėjas Gintaras Valinčius akcentuoja, kad projektas „Sveikas senėjimas“ suteikia galimybę sukoncentruoti stipriausių Lietuvos tyrėjų grupes į visuomenei aktualiausių problemų sprendimą, sukuriant tarptautinį daugiadisciplininį tyrimų centrą, pajėgų konkuruoti su ETE ir kitais panašaus pobūdžio centrais.
„Daugiadiscipliniškumas nėra savitikslis. Jis suteikia galimybę, derinant skirtingas dalyvaujančių institucijų tyrėjų kompetencijas, užimti konkurencines tyrimų nišas. Taip pat tai yra galimybė vykdyti platesnius ir stambesnius tyrimų projektus, lanksčiau reaguoti į pramonės poreikius“, – sako prof. G. Valinčius. Mokslininkas pabrėžia, kad visuomenės senėjimas – akivaizdus faktas. Dėl geresnės sveikatos priežiūros, naujų gydymo priemonių, vaistų, pažengusios ankstyvosios ligų diagnostikos, visuomenės vidutinis amžius, ypač Europoje, auga.
Senstanti visuomenė reiškia, kad kritiniai susirgimai, kurių pabaiga – individo mirtis, ateina vėliau. Tačiau atsiranda kitos problemos – lėtai progresuojančios, nekritinės ligos, kurioms vystantis susiduriama su fizinio, intelektualinio darbingumo mažėjimu.
„Geriausias pavyzdys yra neurodegeneracinės ligos. Jos prasideda sulaukus 60 ir daugiau metų ir lėtai progresuoja. Blogiausia tai, kad, progresuojant ligai, ligonis tampa neįgalus, kuriam būtina ne tik medicininė, bet ir intensyvi kasdienė priežiūra, taigi, tampa rimta našta visuomenei. Anksčiau, kai vidutinė gyvenimo trukmė buvo gerokai mažesnė nei 70 metų, tokių ligų beveik nepastebėdavome. Dabar jų
ignoruoti nebegalima“, – teigia G. Valinčius.
Sveikatos technologijų tyrimų plėtra gali reikšmingai prisidėti sprendžiant daugybę su visuomenes senėjimu susijusių iššūkių.