KTU viešėjęs seniausio Nyderlandų Leideno universiteto Aukštojo mokslo departamento
(ICLON) vadovas profesorius Martinas van de Venas sako, kad ugdymas – tai ne tik
žinių dalinimosi su studentais procesas.

Svečias su Kauno technologijos universiteto (KTU) vadovais ir dėstytojais pasidalino
Nyderlandų ir Leideno universiteto patirtimi dėstytojų kompetencijų ugdymo, programų
akreditavimo ir studijų kokybės užtikrinimo klausimais.
M. van de Veno teigimu, 2008 m. Nyderlanduose ICLON buvo įkurtas šaliai susidūrus su
didele problema – nepakankamu šalies gyventojų išsilavinimu. Kelių universitetų ir
Švietimo, kultūros ir mokslo ministerijos iniciatyva įkurtam departamentui buvo
iškeltas aukštas tikslas – 50 proc. šalies populiacijos privalo turėti aukštąjį
išsilavinimą, o taip pat turi pagerėti studijų kokybė.
Gerino dėstymo įgūdžius
„Universitetai mūsų šalyje iki tol buvo vienintelės mokymo įstaigos, kuriose
dėstytojai neturėjo būti baigę jokių edukologijos kursų. Tačiau buvo nuspręsta, kad
reikia paruošti mokymo programą dėstytojams, nes ugdymas nėra paprasčiausias žinių
dalinimosi su studentais procesas“, – priminė prestižinio Nyderlandų universiteto
profesorius M. van de Venas.
Kol kas šis departamentas veikia susitarimo tarp narių universitetų ir Švietimo
ministerijos principu, bet svarstoma, kad jei ši kompetencijų ugdymo sistema
pasiteisins, ji galėtų būti įteisinta Nyderlanduose įstatymais.
Šios sistema veikimo principas – gana paprastas. Dėstytojai, turintys mažą darbo
stažą, turi lankyti papildomus mokymus, kurie trunka 5 mėnesius, per mėnesį
susitinkant su konsultantais po 2-3 kartus ir jiems pristatant savo atliktas
užduotis.
Vėliau programa yra tokia pati, kaip didesnę patirtį turinčių dėstytojų. Du kartus –
teorinėje paskaitoje ir seminare – juos stebi ICLON mentoriai, o stebėjimų
rezultatai būna aptariami su pačiu pedagogu.
Taip pat jis turi pateikti mokomiems studentams klausimyną apie savo dėstomą modulį
ir gautus atsakymus apžvelgti ruošiamame portfelyje: ar jie sutampa su paties
pedagogo nuomone apie savo atliekamą darbą, aprašyti asmeninį požiūrį į švietimą,
kaip vertina studentus, kokie jo taikomi metodai, kokie numatomi programos
rezultatai.
Studentus būtina sudominti
„Tai reikalinga tam, kad dėstytojas pats suprastų, kokių kompetencijų jam galbūt
trūksta ir kokiu būdu jis galėtų tobulėti. Taip pat yra privalomi anglų kalbos
kursai, kadangi nemažai bakalauro ir ypač aukštesniųjų pakopų studijų programų yra
dėstomos anglų kalba“, – sako profesorius.
M. Van de Veno teigimu, kompetentingas dėstytojas turėtų atitikti tris kriterijus:
būtų savo srities ekspertu, išmanytų edukacijos procesus bei mokėtų sudominti
studentus, nes svarbiausia yra kokybiškas ugdymas.
„Žinoma, universitetui svarbu plėtoti veiklą virtualioje erdvėje, užtikrinti
dėstytojų ir studentų bendradarbiavimą IT sferoje, taip pat nemažai dėmesio skiriama
atviros prieigos mokymams“, – pabrėžė jis.
ICLON siūlo ir studijų programų vadovų ugdymo kursus, todėl jauni dėstytojai,
turintys potencialą tapti jais, gali pradėti lankyti šiuos mokymus ir taip pat gauti
papildomų žinių.
Perėmė patirtį
Profesorius nepabijojo pasidalinti įžvalgomis ir apie spragas Nyderlandų studijų
programų akreditacijos sistemoje, kurias pastebėjo ICLON atlikto tyrimo metu.
Vertinimo komitetus ne visada sudarydavo reikiami ekspertai, patys vertinimo
kriterijai kartais būdavo skirtingi, reikalaujamų ataskaitų kiekis buvo didelis, tad
komitetai neturėdavo laiko jų peržiūrėti. Pasak profesoriaus, didele kliūtimi tapo
ir skaidrumo trūkumas tarp kolegų – tai trukdė reikiamai atlikti vertinimus.
Geroji Leideno universiteto praktika jau taikoma ir Kauno technologijos
universitete. Pasak KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanės
Jurgitos Šiugždinienės, šiuo metu Universitete prasidėjo jau antras projekto
„Modernios didaktikos kompetencijų ugdymo sistema“ mokymų etapas.
Jo metu surinkta 10 mentorių komanda dirba su didaktikos konsultantais iš ICLON, o
nuo gegužės mėnesio jau planuojama pradėti pirmuosius dėstytojų kompetencijų ugdymo
kursus.