Pastaraisiais dešimtmečiais prislopęs didžiųjų valstybių entuziazmas tyrinėti
kosmosą virto tyla prieš audrą. Pingantys erdvėlaivių skrydžiai, sparčiai
besivystančios technologijos ir didžiulės privataus kapitalo investicijos jau
artimiausioje ateityje taps nauju žmogaus veiklos kosmose proveržiu. Priešakinėse jo
pozicijose gali atsidurti ir Lietuvos mokslininkai, verslininkai – tam nebereikia
milijardų.

1969 m. liepos 20 d. Mėnulyje išsilaipino pirmasis žmogus – JAV kosminės misijos
„Apollo 11“ vadas Neilas Armstrongas. Užgniaužę kvapą tiesioginę transliaciją
stebėję milijonai žmonių neabejojo, kad šis „mažas žingsnelis žmogui, tačiau
milžiniškas šuolis žmonijai“ reiškia spartų kosmoso įsisavinimą. Vis tik pirmieji
daug žadantys istoriniai žingsniai pamažu tapo sąstingiu, tačiau jis jau baigiasi.
Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) direktorius Vidmantas Tomkus ir KTU gimusio
pirmojo lietuviško kosminio nanopalydovo „LitSat-1“ idėjinis tėvas Vladas Lašas
įsitikinę: „Kosmoso tyrinėjimas nebėra monopolizuotas kelių didžiųjų valstybių,
todėl žmonės su nauja energija, entuziazmu ir techninėmis galimybėmis kimba į šią
veiklą“.
Grįžo prie vaikystės svajonių
„Išaugo ir subrendo „Apollo“ „našlaičių“ karta, vaikystėje visam gyvenimui įsiminusi
fantastišką tiesioginę pirmųjų žmogaus žingsnių Mėnulyje TV transliaciją. Pamatę
žmogaus sukurtų technologijų galimybes, jie patys panoro kurti ir dalyvauti žmonijos
pažinimo galimybes praplečiančiuose atradimuose.
Ši karta studijavo tiksliuosius mokslus, technologijas, inžineriją, matematiką
(STEM), kūrė naujas technologijas, atveriančias fantastines galimybes mums patiems
čia – Žemėje. Tačiau jų lūkesčiai dalyvauti kosmoso programose neišsipildė, nes
valstybės – kosmoso pionierės – pritrūko ambicijų, vizijos ir lyderystės tęsti
kosmoso tyrinėjimus“, – teigia verslininkas, Kauno technologijos universiteto (KTU)
garbės daktaras V. Lašas.
„Apollo“ „našlaičių“ karta, kuriai save priskiria ir V. Lašas, nenuleido rankų.
Sėkmingi globalių modernių informacinių ir ryšio technologijų verslų kūrėjai grįžo
prie savo vaikystės svajonių. Galima paminėti tokias ryškias asmenybes, kaip Jeffas
Bezosas („Amazon“, „Blue Origin“), Elonas Muskas („Paypal“, „SpaceX“), Peteris
Diamandis („X Prize“), Anoushehas Ansari („Telecom Technologies“, „Ansari X Prize“),
Richardas Bransonas („Virgin“, „Virgin Galactic“).
Nereikia daugiamilijoninių biudžetų
V. Tomkus ir V. Lašas pabrėžia, kad kosmosas nebėra vien tiktai didžiųjų valstybių
ir didžiųjų kompanijų „žaidimas“. Kosmoso tyrinėjimų brangumas – labiau mitas ir
stabdis mūsų galvose negu šiandienos realybė.
Technologijų revoliucija, jų prieinamumas ir eksponentinis galimybių augimas
šiandien leidžia ir mažoms komandoms siekti kosminių tikslų bei patenkinti žmogų
judėti į priekį visuomet skatinantį atradimų ir iššūkių troškimą.
„Eksponentinis technologijų galimybių augimas radikaliai atpigino bei priartino ir
kosmosą. Aplankykite mano draugą Peterį Madseną, kurio įkurtos kompanijos
„Copenhagen Suborbitals“ misija – žmogaus suborbitinis skrydis į kosmosą. Tik jį
aplankęs, patiki, kad tai realu ir be daugiamilijoninių biudžetų, kad tai gali
padaryti entuziastingas ir atkaklus lyderis, subūręs reikalingų sričių profesionalus
– savanorius“, – sako V. Lašas.
Palydovo kaina – kaip gero automobilio
Lietuva kosmine valstybe 2014 m. taip pat tapo be didelių valstybinių projektų –
akademinės ir verslo bendruomenės entuziazmas kurti nanopalydovą išjudino ir
paskatino prisijungti ir valstybės vadovus, ir institucijas.
„Kosmosas iš Kauno arčiau negu Vilnius – tik kita kryptimi. Ir paleisti mažąjį
dirbtinį žemės palydovą „cubesat“ šiais laikais kainuoja ne daugiau negu nusipirkti
gerą automobilį“, – pabrėžia V. Lašas.
Vizionierius pateikia dar vieną pavyzdį – jauni žmonės, prieš keletą metų sukūrę
kompaniją „Planet Labs“, prieš tai kūrė tokius palydovus, kaip ir pirmasis KTU
sukurtas „LitSat-1“. Dabar jie savo patyrimą pritaiko kurdami visą Žemę
fotografuojančių palydovų sistemą. Investuotojų ir klientų netrūksta – šiek tiek
didesnė nei 100 jaunų žmonių kompanija jau sulaukė daugiau kaip 150 mln. JAV dolerių
privačių investicijų.
Ir pats V. Lašas visokeriopai remia ir padeda daugeliui visame pasaulyje žinomų
komandų, vystančių daug žadančius kosmoso projektus – „MarsOne“, „Virgin Galactic“,
„B612Foundation“, „Copenhagen Suborbitals“, „X Prize“.
Skrydis į Marsą – po dešimtmečio
Brėžiamos artimiausios ateities vizijos pribloškia atsiveriančiomis galimybėmis.
Prognozuojama, kad per ateinančius 10-20 metų žmogus nuskris į Marsą, bus atnaujinti
skrydžiai į Mėnulį, jame sukurtos nuolatinės gyvenamosios bazės. Ar Lietuva gali
įsilieti į šias kosmines veiklas? Taip, jei patys būsime aktyvūs.
„Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narė, pasirašiusi asocijuotos narystės sutartį su
Europos kosmoso agentūra (EKA), todėl pirmiausia būtina sekti, ką planuoja ES ir
EKA“, – sako V. Tomkus.
Iki 2019 m. numatytos trys vystymo kryptys: naujos raketos nešėjos „Ariane 6“
sukūrimas, Tarptautinės kosminės stoties (TKS) eksploatacija ir tarpplanetiniai
skrydžiai (daugiausia – robotiniai skrydžiai į Mėnulį, Marsą, mažuosius kūnus –
asteroidus, kometas).
Šios globalios kosminės programos derinamos ir su kitomis šalimis: JAV, Kinija, kuri
pastaraisiais metais labai šioje srityje į priekį pasistūmėjusia ir skiria didesnį
biudžetą mėnulio įsisavinimui nei ES ir JAV, taip pat Rusija, Indija, Japonija.
Būtina ieškoti partnerių
„Siekiant įsijungti į ESA programas, jau reikia turėti tam tikras patirtis,
produktus. Tačiau nereikia laukti pasyviai, kol mus kažkur pakvies. Reikia
išsianalizuoti savo stipriąsias puses, galimybes ir į tą procesą aktyviai patiems
įsijungti.
Būtina ieškoti partnerių. Reikia kooperuotis ne tik su artimiausiais kaimynais, bet
ir Centrinės Europos šalimis – čekais, vengrais, nes vis dar esame panašūs savo
praeitimi istorine, finansinėmis galimybėmis, bendravimu. Tokiu būdu reikia sudaryti
atsvarą tradiciniam blokui Prancūzija – Vokietija, kuriame koncentruojasi apie 70
proc. Europos kosmoso pramonės“, – aiškina V. Tomkus.
Konkurencingus kosmosui sukurtus gaminius reikia stengtis pardavinėti visoms su šia
sritimi susijusioms šalims. Pavyzdžiui, į Marsą Indijos ir JAV siųstame zonde buvo
vengriškų komponentų, nes Vengrija aktyviai bendradarbiauja su Indija.
„Kita vertus, gaminamos produkcijos pritaikymo laukas turi būti platus, nes kosmosas
yra nišinė sritis. Reikėtų galvoti ir apie aviacija, robotiką, mašinų gamybą. Tik
tokiu būdu galima užtikrinti tvarumą – kad vystymasis būtų pastovus, žmonės gautų
stabilius atlyginimus“, – teigia V. Tomkus.
Didžiausios išlaidos – pervežimas
Nors ir pripažįsta, kad veikla kosmose tampriai susijusi su didžiųjų valstybių
vykdomomis programomis, LKA vadovas siekia, kad Lietuvos mokslininkai, verslininkai
aktyviai įsijungtų ir į labai perspektyvų kosmoso verslą – palydovų, raketų sistemų
kūrimą.
Jis pabrėžia, kad dabar, pavyzdžiui, Amerikoje ne tiek NASA, kiek privačios
bendrovės vysto kosminius projektus. Vienas ryškesnių pavyzdžių – „Space Exploration
Technologies“ („SpaceX“), į kurią „Google“ ir „Fidelity Investments“ metų pradžioje
investavo milijardą JAV dolerių,
Krovinius į TKS gabenanti „SpaceX“ (ši bendrovė į kosmosą pakėlė ir lietuviškus
palydovus) sausį įvykdė pirmąjį bandymą susigrąžinti dalį labai brangiai
kainuojančios raketos nešėjos. Iki šiol jos būdavo panaudojamos tik kartą.
KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) dekano Andriaus Vilkausko
teigimu, tai atverčia naują puslapį kosmoso versle, nes turėtų ženkliai atpigti
skrydžiai į Žemės orbitą ir TKS. Pervežimo kaina šiuo metu ir yra pagrindinis
kosminės veiklos ir plėtros stabdis.
Kalbėdamas apie „SpaceX“ bandymų reikšmę, V. Tomkus prisimena mažųjų bepiločių
orlaivių (BPO) vystymosi raidą. Ilgą laiką orlaiviai buvo gaminami tik kariniais
tikslais, o jų kainos siekdavo šimtus tūkstančių ir net milijonus dolerių. Tačiau
atsiradus atvirojo kodo programinei įrangai, pigiems gamintojams, BPO pradėti labai
plačiai naudoti ir civiliniams tikslams.
Dar viena galimybė drastiškai atpiginti krovinių gabenimą į kosmosą yra vadinami
kosminiai liftai. Krovinys pakeliamas lengvo, tačiau labai tvirto ir ilgo troso
pagalba. Prognozuojama, kad tokie liftai gali pradėti veikti per artimiausią
dešimtmetį. Sėkmės atveju, atsirastų labai daug naujų veiklos plėtros kosmose
galimybių.
Tikslas – tapti tranzitine šalimi
Siekiant sutelkti su kosmosu susijusius Lietuvos specialistus, mokslininkus,
verslininkus, V. Tomkus siūlo tapti kosminių krovinių pervežimo centru, išnaudojant
dėkingą mūsų šalies geografinę padėtį tarp Rytų ir Vakarų bei gerai išvystytą
logistikos sektorių.
Prieš patekdamas į erdvėlaivį, krovinys turi būti ne tik fiziškai surinktas ir
atgabentas iš įvairių pasaulio vietų, bet ir patikrintas sertifikuotose
laboratorijose, atlikti grafiniai, cheminiai, radiaciniai bandymai.
„Lietuviai tai galėtų padaryti be didesnių investicijų – pritaikyti savo turimas
žinias, išnaudoti mokslinę įrangą ir padėti surinkti tuos krovinius. Ilgainiui tai
išsivystytų į didesnį verslą, o tada jau galima ir apie platesnę infrastruktūrą
pradėti galvoti“, – sako V. Tomkus.
Jei Lietuvoje pavyktų įkurti krovinių patikra ir surinkimu užsiimantį technologijų
centrą, generuojantį nuolatines pajamas, aplink jį natūraliai susiburtų kosminei
veiklai reikalingi žmonės – elektronikos, mechanikos, chemijos specialistai ir
verslininkai, dabar dirbantys su kosmosu nesusijusiose srityse.
Lietuvos mokslo potencialą vertina tokios didžiulės ir įtakingos organizacijos kaip
NASA, daugėja rizikuoti nebijančių, smalsių ir ambicingų verslininkų, todėl ar
būsime tik pasyvūs naujo proveržio kosminėje veikloje stebėtojai, ar – aktyvūs jo
dalyviai, priklauso tik nuo mūsų pačių noro ir aktyvumo.