Galimybė realizuoti savo idėjas geriausiose pasaulio kompanijose, išmėginti save, kurti naujoves, įgyti vertingų pažinčių ir reikalingos darbo patirties. Tai – ne darbo skelbimo aprašymas, o realybė, atsiverianti studentams, išdrįsusiems prisijungti prie stipriausios pasaulinės inovacijų ekosistemos „Demola“.

Visgi, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorės Astos Savanevičienės įsitikinimu, šiandien vien studentų iniciatyvos nepakanka – aukštosios mokyklos taip pat turi galvoti, kaip prisidėti prie kokybiško savo srities profesionalų ugdymo.

Idėja grįsta bendradarbiavimu
Kaip studentas gali įgyti praktikos universitete, jei mokosi vien teorijos? Sprendžiant šią dilemą Suomijoje ir gimė projektas „Demola“. Prieš kelerius metus Lietuvai prisijungus prie augančio tarptautinio atvirų inovacijų tinklo „Demola Network“, projektas tapo prieinamas ir mūsų šalies studentams. Pasaulinės inovacijų ekosistemos idėja pagrįsta ne tiek bendruomenės – verslo, studentų ir universitetų – kūrimu, kiek glaudžiu bendradarbiavimu. Į šį tinklą įsijungusios žinomos tarptautinės bendrovės, užimančios lyderių pozicijas inovacijų srityje, pateikia realias problemas ar užduotis, o studentų grupės per numatytą laiką ieško optimalių ir originalių sprendimų. Vėliau idėjos vertinamos, o pati
tinkamiausia ‒ išperkama įsigyjant licenciją.
„Tokiu būdu studentai turi galimybę universitete įgytas teorines žinias pritaikyti praktiškai, o kai kurie ir užsidirbti bei gauti puikius darbo pasiūlymus. Tuo pačiu ir universitetai gali kurti tvarius santykius su verslu, patys prisitaikydami prie rinkos poreikių“, – įsitikinusi A. Savanevičienė.

Iš Vilniaus atviliojo į Kauną
Jau antrus metus Lietuvoje veikiančioje inovacijų ekosistemoje „Demola Vilnius“ iki šiol dažniausiai dalyvaudavo sostinėje sutelktų aukštųjų mokyklų jaunimas. Kitų miestų studentams trūko ne tik informacijos, bet ir verslo idėjų, orientuotų į tam tikras sritis bei vietoves. Tačiau, šiais metais įvyko lūžis – suvienijus KTU ir kaimynystėje įsikūrusios tarptautinės bendrovės „Littelfuse“ pastangas, „Demola“ pasiekė ir Kauną.
„Mums nuolat reikalingi originalūs inžineriniai sprendimai. Kauno technologijos universitetas ruošia aukšto lygio inžinierius, elektronikus, mechanikus, dėl to siekėme, jog „Demola“ projektas pasiektų ir Kauną. Visų pirma kreipėmės į KTU Ekonomikos ir verslo fakultetą, siekdami į projektą pritraukti vadybinio ir ekonominio išsilavinimo siekiančius studentus, kurie imtųsi vadovauti projektų grupėms, apskaičiuotų produkto savikainą“, – teigė „Littelfuse“ Personalo atrankos vadybininkė KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto absolventė Rūta Kliorytė. Tuo tarpu KTU EVF profesorės A. Savanevičienės teigimu, atsiradus verslo iniciatyvai ir prašymui bendradarbiauti, įsijungti į „Demolą“ nebuvo sunku, nes Ekonomikos ir verslo fakultetas palaiko glaudžius ryšius su verslu ir studentai nuolat įtraukiami į įvairias verslo iniciatyvas.

Ieško inovatyvių sprendimų
Šių metų rudens sesijos metu inovacijų ekosistemoje „Demola Vilnius“ studentams iš viso buvo pateiktos aštuonios problemos, iš kurių dvi priklauso „Littelfuse“ įmonei. Į jų sprendimo paieškas, kaip ir buvo prognozuojama, įsijungė daugiausiai KTU inžinerinių specialybių studentų.
Pasak R. Kliorytės, vienas iš Kaune veikiančios bendrovės projektų – skaitmeninio saulės jutiklio, naudojamo automobilio klimato kontrolės sistemai, tobulinimas. „Siekiame ne tik pagerinti šio jutiklio savybes, nustatančias saulės poziciją ir intensyvumą, tačiau ir padaryti jį nepastebimą, neišsiskiriantį iš automobilio panelės dizaino“, – pasakojo ji.
Kita „Littelfuse“ užduotis studentams – sukurti universalų daviklį, kuris galėtų matuoti alyvos kokybę variklyje, o automobilio kompiuteris apskaičiuotų, kada laikas ją keisti. Šiuo metu variklio alyvos keitimo kriterijumi laikomas pravažiuotų kilometrų skaičius, neatsižvelgiant į realią situaciją, kuri kartais rodo, jog alyva susidėvi anksčiau, o to pasekmės: variklio gedimas ir aplinkos tarša.
Šiuo metu susibūrusios studentų komandos ieško inovatyvių sprendimų šioms problemoms spręsti. 2016 metų sausio mėnesį bendrovei turėtų būti pristatytos visos atrastos idėjos ir paskelbti jų vertinimo rezultatai.

Verslas turi prisidėti prie studentų ugdymo
R. Kliorytė neslėpė, kad sudominti studentus šiomis idėjomis nebuvo lengva. „Viena vertus, jie tikrai turi iš ko pasirinkti, kita vertus, laimėtojų komanda yra tik viena, o kitiems dalyviams, išskyrus kūrybinį pasitenkinimą, tenka mažiau naudos“, – sakė ji.
KTU profesorės A. Savanevičienės teigimu, dalyvavimas tokio pobūdžio projektuose teikia didelę naudą ir yra reikalingas studentams. Verslo atstovų projektų pristatymas, tiesioginis studentų paskatinimas dalyvauti leidžia studentui pasijusti verslo partneriu, suteikia pasitikėjimo savo jėgomis.
Profesorės nuomone, verslas neturi apsiriboti vien reikalavimais studentui – būsimam darbuotojui. Jis turi aktyviai įsitraukti ir į jo ugdymą. Siekiant ugdyti savo srities profesionalus, Ekonomikos ir verslo fakultetas skatina ir aktyviai prisideda prie įvairių verslo iniciatyvų. „Demola“ ir kitų panašaus pobūdžio projektų įtraukimas į studijų programas yra būtina prielaida ugdant kompetentingus vadybos ir ekonomikos specialistus.
„Dalyvavimas tokiame projekte naudingas visoms pusėms: studentai įgyja patirties, verslas – originalių sprendimų ir puikių darbuotojų, aukštosios mokyklos – praktinių studijų kokybės. Pastaruoju metu pastebima, kad aktyvūs ir apie karjerą rimtai galvojantys studentai, nebesitenkina studijų programa su tradicine dviejų mėnesių praktika. Jau studijų metais jie siekia įgyti kuo daugiau patirties tam, kad būtų paklausūs darbo rinkoje“, – teigė profesorė A. Savanevičienė.
„Littelfuse“ personalo specialistė ir KTU absolventė R. Kliorytė džiaugėsi, kad KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto studentai jų įmonėje gali atlikti papildomas praktikas, studijuodami tiek bakalauro, tiek magistrantūros studijose. „Žinoma, įmonei tai didelis įsipareigojimas, nes su kiekvienu studentu tenka dirbti individualiai, tačiau tai yra ir puiki galimybė rasti talentingą darbuotoją“, ‒ neabejoja R. Kliorytė.
Daugiau informacijos apie projektą „Demola“ rasite internete, adresu: www.demola.net