Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje uždaryta keliasdešimt mokyklų lenkų mokomąja kalba. Susidorojusi su kai kuriomis lenkiškomis pradinėmis ir pagrindinėmis mokyklomis Lietuvos valdžia, prisidengdama mažėjančiu mokinių skaičiumi ir būtinybe taupyti švietimo srityje, ėmėsi vidurinių mokyklų.

Šiuo metu degradacija iki žemesnio statuso arba uždarymas gresia 10 Lietuvoje veikiančių mokyklų lenkų mokomąja kalba:
1. Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinei mokyklai,2. Vilniaus Simono Konarskio vidurinei mokyklai,3. Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinei mokyklai,4. Vilniaus Lazdynų vidurinei mokyklai,5. Vilniaus r. Zujūnų vidurinei mokyklai,6. Vilniaus r. Egliškių šv. Jono Bosko vidurinei mokyklai,7. Vilniaus r. Medininkų Šv. Kazimiero vidurinei mokyklai,8. Dieveniškių Adomo Mickevičiaus vidurinei mokyklai (Šalčininkų rajonas),9. Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos vidurinei mokyklai (Šalčininkų rajonas),10. Trakų rajono Paluknio vidurinei mokyklai.
Šiose mokyklose besimokančiųjų tėvai yra susirūpinę šių švietimo įstaigų likimu.
Kaip jau rašėme, šiandien prie Švietimo ir mokslo ministerijos Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos mokinių tėvai surengė taikų mitingą. Tai – vienas pirmųjų susirūpinusių lenkų mokinių tėvų rengiamų piketų siekiant apginti švietimo įstaigas lenkų mokomąja kalba Lietuvoje.
Siaurinamomis galimybėmis mokytis gimtąja kalba yra susirūpinusi te tik lenkų bendruomene Lietuvoje: šiandien Lenkijos Respublikos Seimo narys Artur Górski pateikė interpeliaciją dėl Lietuvos valdžios planų degraduoti ar panaikinti vidurines mokyklas lenkų mokomąja kalba Vilniuje ir Vilniaus regione. Paklausimą parlamentaras adresavo Lenkijos užsienio reikalų ministrui Grzegorzui Schetynai ir švietimo ministrei Joannai Kluzik-Rostkowskai.
„Po savivaldos rinkimų lenkų švietimo Vilniuje padėtis vis sudėtingėja, o kai kuriose vidurinėse mokyklose ji ir išvis yra dramatiška. Uždarymas labiausiai gresia lenkų bendruomenei nusipelniusiai Vilniaus Antakalnio mikrorajone esančiai Joachimo Lelevelio vidurinei mokyklai. Antakalnyje esančios lenkų mokyklos reorganizacijos, o de facto uždarymo planas buvo parengtas prisidengiant nedideliu mokinių skaičiumi.
Mokyklos direktorė Edita Zubel teigia, kad mokykla pateikė visus reikiamus dokumentus, nes švietimo įstaiga siekia teisės vykdyti specializuoto ugdymo krypties programas: pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžinerinio ugdymo dalimi. „Sužinojome, kad mus gali išskaidyti. Lenkiškos klasės turi būti perkeltos į kitas lenkiškas mokyklas, rusiškos – į netoli esančią rusišką mokyklą. Tai reiškia mūsų mokyklos panaikinimą. Negalime to leisti", – sako Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui Regina Savlevič. „Ne kartą bandėme atkreipti valdžios dėmesį į tai, kad visiškai neatsižvelgiama į būsimąsias lenkų kartas, kurių tėvai ir seneliai gyveno ir tebegyvena Antakalnyje ir kurios, taip, kaip ir jų protėviai, norėtų mokytis mūsų mokykloje", – neseniai išplatintame pareiškime rašė mokyklos gynėjai. Jie pabrėžia, kad uždarius mokyklą lenkai bus priversti vežti vaikus į kitą švietimo įstaigą lenkų mokomąja kalba arba, ko ir siekia Lietuvos valdžia, būtų priversti leisti vaikus į arčiau esančią lietuvišką mokyklą, o tai galiausiai reikštų jaunų lenkų sulietuvinimą", - paklausime nurodo parlamentaras A. Górski.
Seimo narys atkreipia dėmesį ir į kitas lenkiškas mokyklas, kurioms gresia uždarymas arba degradavimas iki žemesnio statuso.
„Kaip praneša lenkų mažumos atstovai, lenkų bendruomenės susirūpinimą sukėlė buvusio švietimo ir mokslo ministro, Liberalų sąjūdžio frakcijai Seime priklausančio parlamentaro Gintaro Steponavičiaus pareiškimas, kad nuo rugsėjo 1 dienos Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinė mokykla veiks kaip pagrindinė mokykla, nes neva neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, o faktiškai iš tikrųjų bus sumažintas jos statusas. Su šia nuomone nesutinka mokyklos mokytojai. Be lenkiškųjų Vilniaus Joachimo Lelevelio ir Vladislavo Sirokomlės vidurinių mokyklų degradacija ar uždarymas gresia taip pat kitoms dviem Vilniuje veikiančioms lenkiškoms mokykloms: Simono Konarskio vidurinei mokyklai ir Vilniaus Lazdynų vidurinei mokyklai. Svarbu pabrėžti, kad Vilniaus m. savivaldybės taryba dar 2014 m. gruodį priėmė sprendimą leisti šioms keturioms švietimo įstaigoms pradėti akreditavimo procesą. Dabar jų likimas priklauso nuo Švietimo ir mokslo
ministerijos. Grėsmė iškilo taip pat sekančioms vidurinėms mokykloms Vilniaus rajone. Kalbama apie Zujūnų vidurinės mokyklos, Egliškių šv. Jono Bosko vidurinės mokyklos ir Medininkų Šv. Kazimiero vidurinės mokyklos statuso sumažinimą ar uždarymą. Taip pat planuojama destrukcinė Trakų rajono Paluknio vidurinės mokyklos ir dviejų Šalčininkų rajono mokyklų - Dieveniškių Adomo Mickevičiaus vidurinės mokyklos ir Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos vidurinės mokyklos - reorganizacija", – susirūpinimą reiškia parlamentaras.
Seimo nario manymu, Lietuvos valdžia, kirsdama lenkų švietimui, eilinį kartą nori smogti lenkų bendruomenei Lietuvoje.
„Neoficialiai kalbama, kad Lietuvos valdžios sprendimų švietimo srityje dėl lenkų vidurinių mokyklų uždarymo tikroji priežastis yra ne pinigų trūkumas ir mažas mokinių skaičius (kai kuriose lietuviškose mokyklose mokinių yra dar mažiau, bet jos nėra uždaromos)", - sako parlamentaras ir dviejų ministrų klausia:
1. Ar URM ir Švietimo ministerija stebi lenkiško švietimo padėtį Lietuvoje ir susisiekia su Lietuvos valdžios atstovais dėl planų degraduoti ar naikinti lenkiškas mokyklas, apie ką sunerimę praneša vietos lenkai?
2. Kokių konkrečių veiksmų ėmėsi URM ir Švietimo ministerija siekdamos išgelbėti nuo Lietuvos valdžios planų panaikinti Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinę mokyklą ir kitas švietimo įstaigas lenkų mokomąja kalba?
3. Ar Vyriausybė sutinka su lenkų bendruomenės atstovais, teigiančiais, kad lietuviai nori priversti lenkus leisti vaikus į lietuviškas mokyklas, kas galiausiai gresia jų sulietuvinimu ir lenkų bendruomenės susilpninimu taip pat ir politiniu požiūriu?
4. Jei lenkiška mokykla, pastatyta ir suremontuota Lenkijos Respublikos lėšomis, bus uždaryta, o jos pastatą perims lietuviška mokykla arba jis bus perimta ne švietimo tikslais, ar Lenkijos Respublikos Vyriausybė reikalaus grąžinti patirtas išlaidas?
Ar apie tai jau buvo pranešta Lietuvos valdžios atstovams?
5. Ar Lenkijos Respublikos Vyriausybė stebi Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės teisėkūros veiksmus, visu pirma tuos, kurie turi įtakos tautinių mažumų švietimui? Ar Lenkijos Respublikos Vyriausybės pozicija buvo aiškiai suformuluota ir vienareikšmiškai pateikta Lietuvos valdžios atstovams?
6. Ar Jūs, ponia ministre, panašiai kaip ir Šalčininkų rajono lenkų mokyklų tėvų forumo pirmininkė Renata Cytacka, esate susirūpinusi Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio siūlymu įvesti privalomą lietuvių kalbos valstybinį egzaminą be galimybės laikyti mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą?