Kokie Laisvės alėjos ir „Akropolio“ panašumai ir skirtumai bei privalumai? Kokia Kauno žaliųjų erdvių kokybė? Ar sėkmingai išnaudojamos upių krantinės? Kokios svarbiausios Kauno istorinės vietos? Šiuos klausimus visą savaitę nagrinėjo į Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakultetą atvykę studentai iš Didžiosios Britanijos Leeds Beckett universiteto.

Balandžio 13–17 d. Kaune viešėję Socialinės geografijos studijų programos studentai drauge su KTU 3 kurso architektūros studentais atliko tyrimus įvairiose Kauno vietose. Pasirinktą tematiką britai trumpai pristatė Statybos ir architektūros fakultete, o grįžę į Angliją studentai rengs išsamius kursinius darbus, kuriuose nagrinės Kauno problematinius klausimus.

Upių pakrantėse nyku, Ąžuolyno sutemus reikėtų vengti
Britų studentus sužavėjo tai, kad Kaunas įsikūręs didžiausių Lietuvos upių santakoje, kuri apgaubta Anglijos didmiesčiams nebūdinga žaluma. Visgi pristatymų metu pripažinta – krantinės nėra kviečiančios, nors ir išplėtus dviračių ir pėsčiųjų takų sistemą, nėra aktyviai naudojamos miestiečių. Viena to priežastimi buvo įvardintas nykus upės gyvenimas – nėra laivų judėjimo, patogių priėjimo ir poilsio prie pat vandens zonų, platesnio laisvalaikio praleidimo veiklų spektro – kavinių, meno istaliacijų, suoliukų, žaidimo aikštelių.
Štai Ąžuolyno parkas visais aukščiau įvardytais aspektais įvertintas ypač gerai, tik jaunuoliai prisipažino, kad ne iš vieno miestiečio girdėjo atsiliepimų, jog naktį ten geriau neiti.
„Tai sukelia nesaugumo jausmą. Galbūt miesto valdžiai reikėtų įrengti vaizdo stebėjimo kameras ar geresnį apšvietimą“, – mintimis dalijosi vienas iš studentų.

Senamiestis pilnas gyvybės
Britai atkreipė dėmesį, kad Vilniaus gatvė ir Rotušės aikštė, yra viena patraukliausių vietų mieste, tiek dėl šurmuliuojančių kavinių, tiek dėl meno galerijų, tiek dėl šimtmečius skaičiuojančios architektūros. Studentai sakė prieš vykdami į Kauną pasidomėję įdomiausiomis jo vietomis ir senamiestis visur buvo išskiriamas kaip svarbiausia vieta mieste.
Žinoma, pro akis jaunuoliai nepraleido to, kad mažosiose senamiesčio gatvelėse vis dar trūksta gyvybės bei renovacinių sprendimų. Džiugu, kad šeštus metus į Kauną atvykstantis Leeds Beckett universiteto profesorius Evansas Neilas kasmet mieste pastebi vis daugiau pokyčių: „Atvykstu jau ne pirmus metus ir matau, kaip kiekvieną kartą miestas yra pasistūmėjęs į priekį“.

Opiausios problemos gyvenamuosiuose rajonuose
Dėstytojas prof. Ianas Strange‘as į Kauną atvyksta antrus metus. Profesorius pasakojo, kad šias temas studentai tyrinėjo ir pernai, jos pasirinktos dėl aktualumo ir galimybės patogiai atlikti tyrimus vietoje, nes studentai Kaune dirba tik savaitę.
„Daugiausiai nagrinėjame centrinėje miesto dalyje esančias problemas, bet kartais norėtųsi daugiau dėmesio skirti gyvenamiesiems kvartalams (red. sovietmečio statybos kvartalams). Manau, kad ten yra daug daugiau ir įvairesnių problemų, ypač socialinių. Žinau, kad dalis KTU studentų rengia šių rajonų regeneracijos projektus, kas šiuo metu Kaune yra būtina“, – pasakojo miesto planavimo ekspertas.
Paklaustas, kodėl studentams svarbu atlikti šį projektą ne Lydse, o Kaune, dėstytojas teigė, kad studentų patirtis mieste, kuris nėra jiems gerai žinomas, yra išskirtinė. Tai nėra jiems pažįstama aplinka, tad tyrimus atlikti ne tik naudinga studijų požiūriu, bet ir įdomu susipažįstant su nauja šalimi, kultūra ir žmonėmis.
Projekto koordinatorius E. Neilas sakė, kad atlikus absolventų apklausas didžioji dalis teigė, kad įsimintiniausias ir įdomiausias įvykis studijų metu – išvyka į Lietuvą, tad vykdant studijų programą ir toliau bus glaudžiai bendradarbiaujama su KTU SAF Architektūros ir urbanistikos katedros dėstytojais.