Keturi Seimo nariai ruošiasi kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), norėdami išsiaiškinti, ar dalis priimto Mokslo ir studijų įstatymo straipsnių neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kreipimosi iniciatoriams labiausiai kliūva studentų rotacijos, universitetų autonomijos aspektai.
“Mūsų manymu, Konstitucijai įstatyme prieštarauja tai, kad studijų krepšelis yra nustatomas ką tik į aukštąją mokyklą įstojusiam abiturientui ir dvejus metus jam nesikeičia studijavimo sąlygos. Dvejus metus jis yra finansuojamas pagal abitūros rezultatus. Konstitucija sako, kad valstybė mokslus finansuoja gerai besimokančiam studentui, o ne gerai mokyklą baigusiam abiturientui”, - “Respublikai” aiškino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Politinis vadovavimas
“Čia jau nereikia būti teisininku, kad suprastum, jog sistema, kuri verčia studentą, turintį prastesnius abitūros rezultatus, dvejus metus mokėti milžinišką sumą pinigų, nors po pirmosios sesijos savo rezultatais jis lenkia finansuojamą studentą, prieštarauja Konstitucijai”, - kalbėjo J.Sabatauskas.
Būsimo kreipimosi iniciatoriai atkreipė dėmesį į norą politizuoti universitetų valdymą. “Įstatyme nustatyta, kad universiteto valdymas pereis į tarybos rankas. Daugumą tarybos narių skiria švietimo ir mokslo ministras, - akcentavo politikas. - Bus politinis vadovavimas aukštajai mokyklai. Tai yra visiškai nepriimtina”.
Pirmiausia, pasak J.Sabatausko, KT bus prašoma išaiškinti “gerai besimokančio” studento sąvoką ir kokia turi būti aukštųjų mokyklų autonomija. Vėliau bus rengiamas kreipimasis dėl įstatymo konstituciškumo. Šiuo metu šią idėją, be J.Sabatausko, palaiko dar trys Seimo nariai: socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis, konservatorė Marija Vida Čigriejienė ir Darbo partijos narys Vydas Gedvilas.
Danijos modelis
Iniciatoriai tikisi palaikymo ne tik iš opozicinių partijų. Pasak J.Sabatausko, prie kreipimosi turėtų prisidėti dalis konservatorių ir liberalcentristų. Pirmųjų KT aiškinimų tikimasi sulaukti rugsėjo mėnesį.
Mintį kreiptis į KT palaiko ir Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) atstovas aukštojo mokslo reformos klausimais Arūnas Markas. Jo teigimu, studentų reitingavimas kas dvejus metus - Danijos modelis. “Nežinau, kodėl pas mus norime taikyti būtent šį modelį. Yra vienas didelis susikirtimas - Danijoje mokslas yra nemokamas. Studentai nuo tokio vertinimo nenukenčia, - kalbėjo A.Markas. - Pas mus tai bus tiesiog nesąžininga.
Studentų atstovas neturi priekaištų universiteto valdymo pakeitimams. “Visame pasaulyje universitetų valdymas yra atitekęs taryboms. Niekas nuo to dar nenumirė”, - sakė A.Markas.
Ragina siekti pažangos
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius išgirdęs apie seimūnų iniciatyvą paragino juos bendromis jėgomis siekti pažangos aukštajame moksle ir įgyvendinti užsibrėžtą reformą, o ne ją stabdyti.
Mantas STANKEVIČIUS
