Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) prašo Švietimo ir mokslo ministro paaiškinti, kuo remiantis buvo patvirtinta nuostata, jog studentai valstybės remiamų paskolų palūkanas mokės dar studijuodami. LSAS nuomone, tokia tvarka yra ne tik blogesnė nei dabar galiojanti, bet ir nebuvo pateikta rengiant paskolų sistemos gaires ar poįstatyminius teisės aktus.

LSAS teigia, jog tokia nuostata prieštarauja pačiai studijų paskolos esmei – ją gavęs studentas nebeturėtų galvoti, kur gauti papildomų lėšų, o skirti savo laiką studijoms. Numatoma, jog tokia tvarka programuoja panašų scenarijų, kokį matome ir dabar, kai daugiau nei pusę studijų laiko studentai priversti dirbti.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga prognozuoja, jog įtvirtinus šią sistemą, studentai turės ieškoti papildomų lėšų idant padengtų palūkanas, kas lems prastėjančius studijų rezultatus ir mažesnes galimybes rotacijos metu išlikti arba pereiti į valstybės finansuojamas vietas. LSAS nuomone, vargu ar galima tokią paskolų sistemą vadinti lengvatine ar palankia studentui.

Rašte LR Švietimo ir mokslo ministerijai taip pat prašoma nurodyti, kuriose Europos šalyse yra taikytinas toks palūkanų grąžinimo mechanizmas, kadangi LSAS žiniomis tokia praktika Europoje nėra taikoma. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga taip pat primena LR Švietimo ir mokslo ministerijai, jog Lietuva yra viena iš labiausiai atsiliekančių valstybių Europos sąjungoje pagal studentų socialinę padėtį.

LSAS anksčiau yra teigusi, jog paskolų studentams sąlygos neturi prastėti, o kreditavimo įstaigų atranka turi būti vieša ir skaidri. LSAS laikosi pozicijos, jog paskolų grąžinimas turi būti siejamas su absolvento pajamomis, o per 15 metų po studijų baigimo vidutinio šalies atlyginimo neuždirbančiam absolventui studijų paskola turi būti nurašoma. LSAS teigimu, valstybei ir studentams saugiau yra turėti valstybinę studentų kreditavimo sistemą.